Nelegalūs imigrantai Europoje: nupūskime dujų uždangą(58)

Liepos mėnesį Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti mūsų valdžios populistai tvirtai pasakė, kad Lietuva nesutiks su Europos Komisijos pasiūlymu priimti 325, o šią savaitę tepasakė, kad Lietuva gali priimti jau 1105 nelegalius imigrantus. Simbolinę rusėjo 11-ąją Lietuvos valdžia eilinį kartą kapituliavo prieš Europos Sąjungos diktatą – sutiko ne su pasiūlymu, bet su nurodymu priimti 1105 nelegalius imigrantus.

Šeštadienį už kažkieno pinigus pritardami tam, jau mojavome rankutėmis ir plakatėliais TV kameroms ne tik Vokietijoje, bet ir Vilniuje.

Kas gi vyksta? Pakalbėkime apie tai, apie ką Lietuvoje, o ir Europos Sąjungoje kalbėti nėra „politiškai korektiška“.

Todėl teks nupūsti dujų miglą. Kai ką priminsiu, visų pirma tiems, kurie vis dar naiviai tiki, kad mūsų niekas niekam nepardavinėja, kad šias laikais nesudaromi Ribentropo -Molotovo ir kiti panašūs paktai, kad tokius tautų ir valstybių pirkimo-pardavimo paktus pasirašius, kalta yra tik viena paktą pasirašiusi pusė, kad Ukrainos atveju kalta tik Rusija.

Teks nupūsti dujų uždangą, nes ja dangstoma ne tik Lietuvos valdžios afera „Independence“ (įsidrąsinęs ministras R. Masiulis tik ką paskelbė, kad po trijų mėnesių prieš Tautos valią galima pradėti Visagino AE statybą), bet ir šio dirbtinai kuriamo chaoso tikrosios priežastys. Būtent gamtinės dujos ir jos rinka yra pagrindinė priežastis. Pakalbėkime apie tikrąją karo prieš Siriją priežastį.

Tarptautinės Migracijos Organizacijos duomenys nerodė, kad šiemet nelegalų brovimesi į ES bus kažkas naujo ( missingmigrants. iom. int ) – per 8 šių metų mėnesius jūra atvyko 364183 nelegalų, o pernai – apie 280000.

Visų pirma, iš Sirijos. Kiti – iš Afganistano, Eritrėjos, Nigerijos, Albanijos, Pakistano, Somalio, Sudano ir Irako.

ES Sienų valdymo agentūros FRONTEX duomenimis per 2015 metų septynis mėnesius sausuma per Turkiją į Graikiją ir Bulgariją atvyko 132240 nelegalai, visų pirma iš Sirijos, Afganistano ir Pakistano.

Tačiau staiga pratrūko. Labai sveika pamoka visai ES, jai sugebėsime ją išmokti ir pasinaudoti įgytomis žiniomis.

ES pasirodė besanti federalinė valstybė ne tik be sienų, bet ir turinti beviltišką nežinia kieno kontroliuojamų statytinių valdžią. Apie tai viešai prabilta net aukščiausiame lygyje – Kroatijos Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič išdrįso tai padaryti.

O Vokietijos kanclerė Angela Merkel parodė savo tikrąjį veidą – pasimetusį ir nežinantį, ką daryti su kiauromis ES sienomis. Valstybe mat ES vadinama.

Tačiau pamatėme, kad A. Merkel yra vienvaldė ne tik Vokietijos, bet ir visos ES faktinė vadovė, kuriai nusispjauti į teisę ir į visas kitas ES valstybes, valstybėles.

Ypač tokias, kurios negerbia savęs.

Apie teisę dar pakalbėsime. Pradėkime nuo to, kodėl šioje valstybių naikinimo dramos scenoje ne tik JAV, bet ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos vadovai prakalbo, kad dėl šios nelegalios migracijos kaltas Sirijos Prezidentas Bašaras al-Asadas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patvirtino, kad Sirijoje yra ir JAV, ir Rusijos kariuomenė. Kodėl vyksta tokie veiksmai ir girdime tokius pamokymus?

Pradėkime nuo pradžios – kodėl JAV 2011 metais sumanė nuversti Sirijos Prezidentą? Dėl dujų.

2002 m. pradėtas JAV ir kelių ES šalių remiamas „Nabucco“ dujotiekio projektas – alternatyva Rusijos „Gazpromo“ planuotam „South Stream“ dujotiekiui. „Nabucco“ dujotekio tikslas – sumažinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, per Turkiją sujungiant Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Austriją su Gruzija ir Azerbaidžianu. 2009-07-13 d. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl „Nabucco“ dujotiekio.

Ir prasidėjo aistros. Formaliai deklaruojama, kad 2009 m. turėjusio pradėti veikti ‚Nabucco“ dujotiekio atidarymas atidėliojamas dėl nesusitarimo su dujų tiekėjais. Keista versija – dega sukurti alternatyvą, tačiau vilkinama. Kokios tikrosios to priežastys?

Yra dar ir kita „Nabucco“ dujotiekio atšaka Turkijoje – ji suka į pietus link Irako. 2009 m. Europai į „Nabucco“ dujotiekį Turkijoje tiekti iš Persų įlankos į šio dujotiekio Irako atšaką ir tiesiai į šiaurę dujas pasiūlė mažytė, tačiau pati turtingiausia ir didžiausia gamtinių dujų eksportuotoja Kataras, kurią remia ne tik Saudo Arabija, Izraelis, bet ir JAV. Pagal šį planą šiuo „Pan-Arabų“ dujotiekiu į Europą turi tekėti ir Egipto dujos.

Tačiau tam reikia nutiesti dujotiekius ne tik per bendrininkų Saudo Arabijos ir Jordanijos teritorijas, bet ir per Siriją, kurią valdo tam nepritariantis nepaklusnusis Prezidentas B. Al-Asadas ir kurioje yra Rusijos bazės.

Negana to, 2009 m. padėta planuoti, o 2011 m. liepą pasirašyta Sirijos, Irako ir Irano sutartis dėl „Draugystės“ dujotiekio statybos, tokiu būdu sudarant galimybę į „Nabucco“ dujotiekį tiekti ne savimi labai pasitikinčio Kataro, bet jo pagrindinio konkurento Irano dujas. Iranas ir Kataras Persų įlankoje drauge valdo didžiausią pasaulyje gamtinių dujų telkinį.

Tad tenka draugauti dėl dujų gavybos, ir kariauti dėl jų pardavimo. Be to, Kataras – tai sunitai, Iranas – tai šiitai.

Tačiau kai reikia susitarti dėl ekonominių sprendimų, tai netampa pagrindine kliūtimi. Nežiūrint į tarptautines sankcijas ir JAV trukdymą, 2009 m. Iranui pavyko suderinti „Draugystės“ dujotiekio statybą ne tik su Pakistanu, bet ir Indija. 2011 m. pradėtas statyti šis dujotiekis sujungė šiitų Iraną su sunitų Pakistanu. Nuo šio taško belieka tik 100 km atstumas iki Indijos, kuriai kaip ir Kinijai, pritariančiai šiam projektui, tolimesniam ekonomikos vystymui šis dujotiekis būtinas.

Emocijas pakaitino ir 2009 m. Viduržemio jūros rytuose rastas didžiulis gamtinių dujų telkinys, kurį dalinasi Egiptas, Izraelis, Kipras, Libanas ir Sirija ir po kurio radimo Škotijos ir net Norvegijos, gamtines dujas išgaunančių atšiaurioje Šiaurės jūroje, konkurencinės perspektyvos toli gražu ne tokios geros.

Po šių įvykių 2009 m. B. al-Asadas paskelbė, kad Sirija taps dujų ir naftos tranzitinių vamzdynų centru tarp keturių jūrų. Be to, per Kataro planuojamą „Pan-Arabų“ dujotiekį ir Izraelis sumanė tiekti dujas Turkijai, o per Turkiją – Europai.

Atmosfera šiame karščiausiame pasaulio interesų taške, 2009 m. Turkijai baigus dujotiekių statybą savo teritorijoje, įkaito iki tokio lygio, kad Katarui beliko viena išeitis – pašalinti B. Al-Asadą.

Iškrova prasidėjo 2011 m. karu prieš Siriją.

Prasidėjo jis 2011 m. įprastu „spalvotųjų“ revoliucijų scenarijumi, taip pat ir „Arabų pavasariu“, sukūrusiu chaosą ne tik Egipte, Tunise, bet ir Libijoje – dar vienoje Saudo Arabijos ir Kataro konkurentėje naftos versle.

Libiją bombardavo ne tik Vakarų Europos šalys, bet ir Kataras bei Saudo Arabija, ne taip senai išvis sukūrusi savo ginkluotąsias pajėgas. Karas Sirijoje propagandiškai buvo pavadintas sukilimu prieš diktatorių B. al-Asadą. Įdomu, kurioje arabų šalyje yra labiau tolerantiškas režimas visoms mažumoms, visų pirma krikščioniškoms?

Bent aš žinau tik nedidelio Libano patirtį – šioje šalyje trys religinės bendruomenės Konstitucijoje įteisino jų balansą valdžios postuose, pvz. parlamento primininkas, premjeras ir prezidentas turi būti skirtingų religinių bendruomenių atstovai.

Po JAV „demokratijos“ atnešimo į Iraką, ten gyvenę krikščionys beveik visi išžudyti ar priversti pabėgti. Tuo tarpu Sirijos, kurioje apie 70% gyventojų yra musulmonai-sunitai, Prezidentas yra iš alavitų mažumos.

Todėl Sirijoje ir šiais laikais buvo gerbiamos per amžius ten gyvenančių krikščionių ir kt. mažumos.

Religinės nesantaikos atveju sunitų dauguma valdžios klausimą Sirijoje išspręstų greitai.

Akivaizdu, kad be užsienio paramos šie taip vadinami sukilėliai nebūtų atsilaikę prieš Sirijos armiją. Viešai ir mūsų žiniasklaidoje galima rasti informaciją apie JAV karinius instruktorius ir pajėgų išdėstymą kaimyninėje Jordanijoje.

Netruko paaiškėti, kad pagrindinis šių vadinamų sukilėlių finansinis ir karinis rėmėjas yra turtingasis Kataras. Iš viešų informacijos šaltinių pavyko rasti informaciją, kad vien tik 2011-2013 m. Kataras sukilėlius parėmė 3 mlrd. USD, patys sukilėliai patvirtino 1 mlrd.

USD sumą. Šimtais milijonų USD juos nuolat remia ne tik JAV ir Saudo Arabija, bet ir Turkija, kitos musulmonų-sunitų šalys.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimo instituto, stebinčio ginklų judėjimą pasaulyje, duomenimis, nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. kovo mėnesio Kataras šiuo tikslu atskraidino į Turkiją daugiau nei 70 karinių krovinių.

Blogiausia yra tai, kad šiuos teroristus (vadinti reikia juos tikrais vardais) remia JAV, besiskelbiančios akylu kovotoju su Al Qaeda. Paskelbus Islamo valstybę, į kurią susijungė islamo ekstremistai, nusamdyti kovoti su Sirija, ir sunitų ekstremistai iš šiaurės Irako, daug kas paaiškėjo.

Priminsiu, kad JAV jėga ir melagingu pretekstu nuverstas Irako Prezidentas Sadamas Huseinas buvo sunitas, o sunitų mažuma Irake jo laikmečiu valdė visus. Po JAV „demokratijos“ eksporto į Iraką įvykusiuose parlamento rinkimuose daugumą laimėjo šiitai, kurie ne tik neįleido sunitų į Vyriausybę, bet ir remiami šiitų Irano, panaudojo Irako valstybės resursus ir ginkluotą jėgą revanšui ginkluotuose susirėmimuose su Irako sunitais.

Šie kreipėsi į JAV: žiūrėkite, kokią demokratiją atnešėte į Iraką! Todėl šiuose susirėmimuose JAV teko finansiškai ir ginklais remti ir Irako sunitus.

Netrukus ir įvyko šių dviejų JAV remiamų teroristinių grupuočių susijungimas, pavadintas Islamo valstybe.

Šioje interesų ir konfliktų virtinėje būtina paminėti ir ne tik didžiulę Irano karinę, žvalgybos ir finansinę paramą Irako šiitams bei Sirijos valdžiai, bet ir kurdų, gyvenančių Turkijos rytuose, Irako šiaurėje ir Sirijos šiaurės rytuose siekį ne tik kontroliuoti Irako šiaurėje esantį naftotiekį į Turkiją, gausias naftos perdirbimo įmones, bet ir ilgaamžį siekį sukurti Kurdų valstybę. Būtent kurdai ir Iranas, siunčiantis savo karius į Iraką ir Siriją, dėl šių savo siekių yra vieninteliai tikrai kovojantys su musulmonų fanatikų Islamo valstybe.

Visi kiti tik vaidina kovą. Kodėl?

Paprasčiausia paaiškinti Turkijos pragmatizmą. Turkija visada rems Islamo valstybę, kol ši kovos su kurdais, kurie Turkijos viduje yra didžiulis galvos skausmas Turkijos valdžiai, ir su Sirijos valdžia, kuri proteguoja sujungimui su „Nabucco“ dujotiekiu ne „Pan-Arabų“ dujotiekį iš Kataro, Izraelio ir Egipto, o šiitišką Irano-Irako dujotiekį.

Beje, pagrindinis Islamo valstybės pajamų šaltinis (šimtai milijonų JAV dolerių, gaunamų kasdien) yra naftos ir naftos produktų pardavimas. Pagrindinis jų pirkėjas yra, visų pirma Turkija, Irako embargo metu išmokusi iš Irako pirkti pigesnę naftą negaliai.

Kodėl gi niekas nestabdo šio pagrindinio teroristinės Islamo valstybės organizacijos pajamų šaltinio? Juk nesunku subombarduoti naftotiekį ir naftos perdirbimo įmones.

Svarbiausias klausimas yra, kodėl JAV, galų gale lyg ir pradėjusi bombarduoti Islamo valstybę bei jos kontroliuojamas naftos perdirbimo įmones (bent taip viešai skelbiama), šio paprasto tikslo nepasiekia? Mes dar netiek senai suvakarėjome, tad mąstydami suprastume, jog JAV valdžia nenori, kad Islamo valstybė dingtų.

Rusijos, įvedusios kariuomenę į Siriją ir viešai tai patvirtinusios užsienio reikalų ministro S. Lavrovo pareiškimas, kad JAV, besiskelbianti, jog kovoja su Islamo valstybe, nuo šiol savo karinius veiksmus Sirijoje turės derinti ir su Rusija.

Tai – „tonkij namiok na tolstyje obstojatelstva“ (verčiant iš rusų kalbos: „subtili (plona) užuomina dėl rimtų (storų) aplinkybių“). Šių įvykių fone kviečiu skaitytoją pamąstyti ir apie JAV bei Rusijos kišimosi į Gruziją priežastis.

Tačiau viską į vietas sustatė viešą interesą ginanti teisinė kompanija „Juridical Watch“ (Teisinis stebėjimas), šiemet paskelbusi oficialiai teisiniuose procesuose gautą JAV Vyriausybės slaptą dokumentą, patvirtinantį, kad ne tik Alkaedos ir kitų islamo ekstremistinių grupuočių, bet ir Islamo valstybės sukūrimą Irake ir Sirijoje finansavo ČŽV, siekiant jėga nuversti nepaklusnųjį Sirijos Prezidentą. Netrukus ČŽV tai oficialiai patvirtino.

Tai padaryta derinant JAV veiksmus su Persų įlankos šalimis ir Turkija, o padėties Sirijoje destabilizavimą finansavo ir kitos Vakarų valstybės. Be abejo, Lietuvos valdžia ir mūsų sisteminė žiniasklaida to „nežino“ ir mums savo aklai paklusnių veiksmų neaiškina, kalba su mumis kaip su kelerių metų vaikučiais.

Tikiuosi, aiškėja, kodėl Prancūzijos, Jungtinės Karalystė, ES vadovai nelegalių migrantų antplūdį į ES ir šiomis dienomis paragino spręsti Sirijos Prezidento nuvertimu. Tačiau šie akivaizdžiai besinervinantys ponai ir ponios vėluoja ir vėl nepataiko žengti koja kojon laiku.

Šiemet be BRIKS banko įsteigimo (tai griauna brutaliai vykdomą nusistovėjusią bankų ir Pasaulio banko, TVF rankomis darytą globalizavimo ir valstybių sunaikinimo politiką) įvyko dar keletas įvykių, kurie neleidžia taip paprastai nukirsti Sirijos Gordijaus mazgą.

Liepos 7 d. BRIKS bankas oficialiai pradėjo veiklą, rudenį pradės veikti ir Azijos infrastruktūros investicinis bankas.

Jie sudaro realią alternatyvą Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui, sukuria sąlygas Kinijos juaniui tarpti pasaulio rezervine valiuta. Šiuose finansų instrumentuose nedalyvauja tik JAV ir jos vasalas Japonija.

Kinija ir Rusija paskelbė, kad už naftą ir dujas atsiskaitys juaniu ir rubliais, Kinija paskelbė, kad prireikus Rusijai suteiks finansinę paramą.

Liepos 14 d. Iranas, Kinija, Rusija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir JAV pasirašė istorinę sutartį dėl Irano branduolinės programos.

Pagal mūsų spaudą jau seniai sankcijomis užspaustas ir turėjęs kapituliuoti Iranas įveikė šiai programai oponuojančius Izraelį ir JAV. Tik mes, gyvenantys užkampyje ir nesidomintys, kas iš tikro vyksta pasaulyje, galime nesuprasti, ką reiškia pasauliniams procesams politinė-ekonominė Irano-Irako-Sirijos ašis.

Net užkariavus Iraką ir Afganistaną, t. y.

apsupus Iraną, JAV nesugebėjo sugriauti šios ašies. Šiose karinėse aferose, kurių nesankcionavo Jungtinės Tautos, susitepė ir Lietuva.

Todėl neatsitiktinai, anot Lietuvos Prezidentės, „teroristinė“ Rusija jau atvirai prabilo apie savo kariuomenę Sirijoje. Rusijos valdžia, diplomatija ir kitos struktūros dirbo kryptingai ir efektyviai.

Ir ne tik BRIKS sukūrime. Sutarties dėl Irano branduolinės programos pasirašymas – tai didžiulis Rusijos laimėjimas strateginiame mūšyje dėl Sirijos ir jos teritorijoje planuojamų vamzdynų.

Pasirašius Rusijos – Vokietijos susitarimą dėl „North Stream“, prieš tai Vokietijai ir ES vadovybei apgavus naivuolius Pietų-Rytų Europoje dėl „South Stream‘, iš ES prieš tai nusipirkus Kipro kontrolę, Rusijos diplomatija po Irano sutarties pasirašymo išėjo į atvirų veiksmų etapą. Įdomu, kokie svertai įtakojo JAV poziciją dėl Irano, tačiau matau tai, kad dideli pinigai dar nereiškia, kad esi pasaulyje protingiausias.

JAV užsienio politikos nesėkmės yra tokios akivaizdžios ir nepriklausomos nuo to, kas vadovauja šiai valstybei, kad belieka tik stebėtis ir įvertinti Kinijos bei Rusijos tandemo sėkmingus ir laiku padarytus ėjimus.

Laikas suvokti, kad ir Ukraina jau pasidalinta, kad Ukrainos užspaudimas 2013 – 2014 m. buvo viena šių JAV ir ES klaidų, kurią raštingesnė Rusija puikiai išnaudojo, nors „Maidano“ revoliucija ir buvo pavadinta labai gražiai – dar viena „spalvota antioligarchine“ revoliucija.

Ukrainai pasirašius su ES asociacijos sutartį ir įstojus į ES muitų erdvę, bet neišstojus iš kitos muitų erdvės, Rusija negalėjo nereaguoti. Bemuitis prekių režimas būtų atvėręs per Ukrainą nesuderintus ir nesutartus vartus Vakarų prekėms į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Armėniją.

Todėl „Maidaną“ reikia vadinti tikruoju vardu – PROVOKACIJA. Tie, kurie kaukėmis ir pinigais išsiskiriantį „Maidaną“ šventvagiškai bando lyginti su Sausio 13-ąja ir Baltijos keliu, yra arba aklai tikintys stabais, arba blogo linkintys mūsų tautai ir valstybei.

To negalėjo nesuprasti ir tuometinė Lietuvos pirmininkavimu ES pasipūtusi Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, užkrovusi ir mums atsakomybę už šią provokaciją prieš Ukrainą.

Ši provokacija Rusijai suteikė nelengvas, bet visas įmanomas galimybes padaryti tai, ką ji padarė. Prieš Ukrainos įvykius D. Grybauskaitė 2012-04-29 d. oficialiai lankėsi Katare, kur aukščiausiame lygyje susitarė dėl skystų dujų tiekimo į mūsų būsimą nelaimę, pavadintą „Independence“.

Kadangi šio susitarimo formalių rezultatų nematome (niekam nereikalingas dujas Lietuva perka už padidintą kainą iš Norvegijos), todėl labiau tikėtina, kad svarbiausias šio vizito į Katarą tikslas buvo aptarti būsimos provokacijos prieš Rusiją Ukrainoje aspektus. Juk buvo žinoma, kad „garbė“ vykdyti šią provokaciją teks būsimai ES pirmininkei Lietuvai.

Jei tokios ponios kaip D. Grybauskaitė ir A. Merkel to nesupranta, tai jų vieta užribyje. Ir kuo greičiau.

Grįžkime prie nelegalių imigrantų. Ar atkreipėme dėmesį, kad nelegalai „politiškai korektiškai“ vadinami imigrantais?

Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas tokius valdžios ir kitų asmenų užsiėmimus įpareigoja prokurorus vertinti labai aiškiai: neteisėtas sienos perėjimas ir neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną – BK 291 ir 292 str. , mūsų ir ES valdžios veiksmus – išdavyste ir padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 117 ir 118 str. ), piktnaudžiavimu oficialiais įgaliojimais (BK 123 str. ), prekyba poveikiu ir papirkimu (BK 226 ir 227 str. ), tarnybos pareigų neatlikimu (BK 229 str. ).

Tačiau Lietuvoje dvigubi teisės standartai – valdžios savivalę dangsto Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva Seimo „įteisintas" prokurorinis teisingumas nepradėti ikiteisminių tyrimų dėl akivaizdžiausių valdžios nusikaltimų.

Tiems, kurie kaip ir A. Merkel savo neįgalumą susitvarkyti su nelegalių imigrantų problema dangsto mielaširdingumo skraiste, paaiškinsiu paprastą dalyką.

Absoliuti dauguma Sirijos pabėgėlių buvo priimti geranoriškai Turkijoje nuo pat karo prieš Siriją pradžios – tik greičiau vykite iš šios valstybės, kad mažiau būtų jos gynėjų. Per porą karo metų Turkijoje priimta 2 mln.

pabėgėlių, tam išleisti 6 mlrd. USD.

Nenustebsiu, jei didžiąją dalį šių išlaidų sumokėjo Kataras. Tačiau iki šiol jie ten ir gyveno.

Tik dabar lazdelei mostelėjus, Turkija juos paleido į ES. Ir maršrutas neatsitiktinis – per nepaklusniąsias Makedoniją (ar prisimenate nepavykusį bandymą joje š. m. gegužę įvykdyti „spalvotąją“ revoliuciją? ), Vengriją, Austriją.

Gal kažkas nori paaiškinti, kad 4 mln. pabėgėlių išsigando 30000 Islamo valstybės kariuomenės, kurios niekaip „negali“ įveikti JAV, Saudo Arabija, Kataras, Izraelis, Vakarų Europos didieji?

Kažkas ne taip. Ir dar atsiranda nepaklūstantieji šiam dirbtiniam scenarijui – Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija!

Europarlamento primininko M. Šulco nervai neišlaikė – viešai pagrasino, kad bus panaudota jėga nepaklusniesiems pastatyti į vietą!

Ar visiškai nekompetetingai ir neįgaliai ES vadovybei atvirai demonstruojant ES sukūrimo tikslus vis dar tylėsime ir leisime mūsų valdžiai paversti Lietuvą paklusnia tarnaite, vykdančia neteisėtus ES biurokratų nurodymus sunaikinti mūsų ir kitas ES valstybes? Negi neaišku, kad gyvybiškai būtina mažiesiems ES nariams vienytis prieš šį diktatą, neturintį nieko bendro su teise, pasirašytais susitarimais, pagarba ir žodžio laikymusi?

Negi neaišku, kodėl prievarta mums įvestas euro?

Tų, kurie bandys samprotauti, kad turime būti solidarūs, paklausiu, kam solidarūs turime būti? Jau nebeslepiamam siekiui sunaikinti mūsų valstybes ir tautas?

Ar prisimente Lietuvos tikrąjį, bet ne vaidinamą nuoširdumą 1939 m. , kada Lietuvos konsulatas Vokietijai užpuolus Lenkiją, Lenkijos okupuotame Vilniuje išdavinėjo nuo karo bėgantiems Lenkijos piliečiams ir kariams mūsų vizas?

Lietuva priglaudė juos, išlaikė, nors pačiai labai trūko lėšų? Tačiau ir tokiu atveju Lenkijos kariai buvo internuojami specialiose stovklose, nustatinėjamos jų tapatybės, dirbama dėl tolimesnio jų išvykimo į kitas šalis.

Ar mūsų “dipukai” po antrojo pasaulinio karo negyveno metų metus specialiose stovyklose Vokietijoje? Paklauskite Prezidento V. Adamkaus apie jo asmeninę patirtį.

O kas dabar vyksta? Organizuotai paleisti milijonai pabėgėlių ir ne tik pabėgėlių, visų pirma, iš stovyklų Turkijoje.

Islamo valstybė jau skelbia, kad per 4 tūkst. jų siųstų ir apmokamų teroristų sėkmingai prasiskverbė į ES, Kataro masiškai karui su Sirija padirbinėti Sirijos piliečių pasai masiškai pardavinėjami, šimtai tūkstančių nelegalų įleidžiami be dokumentų ir asmens tapatybės nustatymo.

Priminsiu, kad viena iš musulmonų švento karo Jihad formų yra Hijrak – emigracija. Vargšas mūsų vidaus reikalų ministras, gavęs atitinkamus nurodymus, samprotauja, kad VRM visus atvykusius patikrins.

Medikai gal ir patikrins. Bet ministro S. Skvernelio noriu paklausti, kaip jis tikrins šiuos asmenis, kur yra Lietuvos sutartys dėl teisinės pagalbos ir pan. su Sirija, nebeturinčia ambasadų Europoje, Egiptu, Libija, Eritrėja, Sudanu, Afganistanu, Iraku, Pakistanu, Somaliu, Nigerija,...?

Nemanykite, ministre, kad vienas protingas esate Lietuvoje.

Gal nebeapgaudinėkime savęs ir kitų? Pasekmes pajusime visi – ir ministrai, ir eiliniai piliečiai.

Pagrindinė Lietuvos pardavėja – Prezidentė – be abejo paspruks iš Lietuvos. Tad pasakykime patys sau – STOP!

Prisiminkime po Mastrichto sutarties dėl Europos Sąjungos kūrimo pasirašymo 1992 m. italų istoriko, vieno iškiliausių Italijos katalikiškosios inteligentijos atstovų Roberto de Mattei laišką Europos Parlamento nariams dėl perspėjimo, kad tai yra nihilistinė Europos sunaikinimo svajonė , kad tikrasis Mastrichto sutarties tikslas nėra vien tik bendra rinka, kad po monetarinio suvereniteto nusavinimo bus ir politinio suvereniteto nusavinimas, kad šio projekto tikslas – Europos megavalstybė ir regioninės mikrovalstybės, kad kataliko R. de Mattei laiške pasiūlytas ir būdas pasipriešinti šiam nežmoniškam projektui – išgelbėti nacionalines valstybes. R. de Mattei perspėjo – Europa yra kryžkelėje: savižudybė arba krikščioniška restauracija.

Priminsiu savo 2009-05-18 kreipimąsi į konservatorius „Peržengtos moralės politikoje ir atsakomybės ribos“, kurį prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus atspausdino tik „Laisvas laikraštis“, dėl jų sutikimo su V. Landsbergio pasiūlymu rinkimuose remti D. Grybauskaitę.

Matant šių dienų įvykius, keičiu klausimą V. Landsbergiui ir klausiu jo, ne kodėl jis Lietuvai primetė D. Grybauskaitę, bet kas jį privertė tai padaryti? Negalėjo jis tai padaryti vien tik savo valia, nes yra protingas savanaudis, negalėjęs taip beatodairiškai rizikuoti savo sukurtu Lietuvos „nepriklausomybės simbolio“ praradimu.

Priminsiu, kad 1992 m. , kada sužlugdžiau V. Landsbergio su a. a.

G. Konopliovu planuotą ginklų pirkimo Lietuvai iš Rusijos per G. Konopliovo „Lietverslą“ aferą ir šį pirkimą padariau tiesiogiai tarp valstybių be tarpininko, dėl panašių priežasčių (nelegalaus sunkios ginkluotės tiekimo į vieną arabų šalį) krito Bulgarijos Vyriausybė. O lengvosios ginkluotės pirkimo priedanga 1992 m. tai norėta padaryti ir su Lietuva. Todėl D. Grybauskaitės ir J. Ohmann vieši gyrimaisi dėl neįvardinamos ginkluotės tiekimo Ukrainai yra dar viena akivaizdi ir vieša PROVOKACIJA prieš Lietuvą.

Šie nežinia kieno labiau valdomi asmenys kritišku atveju pabėgs iš Lietuvos, bet dauguma Lietuvos piliečių liks čia. Arba neliks mūsų valstybės.

Kada drauge visi sugiedosime Vergų chorą iš Džiuzepė Verdi operos „Nabukas“?