Oro gynybos sprendimai priklausytų nuo priimtų sprendimų
„Lietuvai tai reiškia, kad kariuomenės mažajai oro gynybai sprendimų reikia dabar – laikai, kai galėjome laukti dvejus ar trejus metus praėjo“, – 2026 m. lapkričio 12 d. paskelbtame pranešime teigė krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas. Pabradėje tuo metu vyko pratybos „Vanguard 2026/II“, kuriose išbandytos dronų aptikimo ir neutralizavimo technologijos.

Nacionaliniai darbai jau turi bent preliminarų kalendorių. Krašto apsaugos ministerija (KAM) 2026 m. spalio 28 d. paskelbė apie maždaug 5 mln. eurų vertės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos kūrimą. Bandomojo sprendimo tikimasi 2027 m. pradžioje, sujungimo su kariuomenės sistema ir sąjungininkų duomenų platformomis – 2028 metais. Šis užsakymas papildo nacionalinį mažosios oro gynybos pajėgumą. Europinis bendradarbiavimas pristatomas kaip galimybė darbus paspartinti. Apie tai 2026 m. lapkričio 6 d., susitikęs su Europos Komisijos pareigūnais, kalbėjo ir viceministras Karolis Aleksa. Jam adresuotame paklausime „Ekspertai.eu“ siekė išsiaiškinti praktinį skirtumą: ką Lietuva jau suplanavo pagal NATO įsipareigojimus ir ką papildomai suteiktų ES dalyvavimas – naujas gynybos galimybes, kitą finansavimo šaltinį ar ankstesnį įgyvendinimo terminą. Ministerijos atsakyme šį skirtumą pakeitė sąlyginė formuluotė: „Konkretūs finansavimo šaltiniai, projekto įgyvendinimo terminai ir pajėgumų vystymo sprendimai priklausytų nuo priimtų sprendimų bei suderintų finansavimo sąlygų.“ Atrodo, KAM komunikacijos specialistai sprendimų priklausomybę nuo sprendimų palaikė vertinga informacija. Likusi atsakymo argumentacija iš esmės kartoja kitus KAM laiškus apie Europos Sąjungos (ES) gynybos iniciatyvas ir finansavimą. Ministerijos vadovybė skelbia, kad oro gynybą stiprinti reikia nedelsiant. Paaiškinti, kokias papildomas galimybes apsiginti nuo dronų suteiktų ES pagalba arba kiek greičiau būtų įgyvendintas Lietuvos projektas, ministerijos atsakymo rengėjams nepavyko.