Dauguma žmonių yra tikri, kad pasakos, mitai ir kitoks žodinis paveldas tėra mūsų protėvių fantazijos, kūrybos vaisiai, į kuriuos nė neverta rimtai žiūrėti. O kam visa tai skirta?

Pasigrožėjimui? Estetiniam malonumui?

Pramogai? Turėtumėte nusivilti, nes kaip tik tokių funkcijų minimi tekstai neatlikdavo.

O ir išsaugoti „iš kartos į kartą“ jie buvo ne tam. Nuo smulkiausių formų – patarlių, priežodžių, iki stambiausių – sakmių, mitų – viskas buvo ir yra svarbus informacijos šaltinis.

Vienais tekstais atpasakojama tūkstančius metų kaupta patirtis ir duodami nurodymai, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Kiti tekstai užšifruoti simbolių kalba ir pasakoja ypatingus dalykus – apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą, apie svarbiausias iniciacijas, kurias privalu pereiti kiekvienam žmogui, apie papročius ir ritualus, kurie lydėjo žmogaus veiklą ir buvo įprasminti.

Šia ilga įžanga norėjau pasakyti, kad fizikos dėsnis „Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta“ jau seniai buvo užfiksuotas mūsų kalboje. Norėjau pasakyti, kad kiekvienas priežodis yra labai galingas informacijos perteikėjas, ir numoti ranka į „Ką pasėsi, tą ir pjausi“ ar „Su kuo sutapsi, toks ir tapsi“ tikrai negalima.

Dauguma simbolių, ritualų ar burtažodžių tebeveikia mūsų gyvenimus iki šiol, bet nenuostabu – tradicijai tūkstančiai metų. Tačiau kokiu būdu vos pusę šimto metų trukusios tradicijos įsigalėjo taip stipriai ir galingai, kad jų nemanoma atšaukti, atsakyti sunku.

Kasdienos atributais sovietmečiu tapę melas, dviveidiškumas, gebėjimas kalbėti perkeltinėmis prasmėmis, negatyvių veiksmų pavertimas pozityviais – viskas gyva šiandieną. Taip gyva, kad net saldu.

Prisitaikymo menas, arba kitaip tariant – gebėjimas imituoti tikrovę, tapo mūsų dalimi. Nebeatplėšiama, nebeišraunama.

Tada imitavome sovietinę tikrovę – vieną tiesą, gerovę, dorovę, partijos pripažinimą, lygybės ir brolybės „rojų“. Tada vogti reiškė gėrį, nes vagiama buvo iš „priešo“.

Tada melavimas buvo gėris, nes meluojama buvo „priešui“. Tada gyventi pogrindinį gyvenimą, slaptą, antrąją realybę, buvo gėris, nes akivaizdžioji realybė buvo blogis, kurią tik vaidinome.

Tačiau kas pakito, kai iliuzinę tikrovę pakeitėme geidžiama, tikra, iškovota realybe? Nieko.

Pakito tik vaidmenys. Tačiau įpročiai liko tie patys.

Mes ir toliau imituojame. Imituojame gerovę, demokratiją, laisvę, patriotizmą, pasišventimą, lietuvybę, globalizmą, liberalumą, konservatoriškumą, europietiškumą, intelektualumą, inteligenciją etc.

Apskritai, šioje valstybėje visas viešasis gyvenimas yra taip gerai suvaidintas, kad net neaišku, kas yra didieji butaforai. Maustymo ir vogimo papročiai yra tapę neatšaukiama lietuvių savybe.

Bet kokios taisyklės, spragos įstatymuose ar oficialiosios tvarkos dogmose perprantamos akimirksniu. Maustyti valdžią yra gėris.

Meluoti žmonėms yra gėris. Vogti iš valstybės ar kitų ES valstybių yra gėris.

Gauti pinigų iš „durnelių“ Briuselyje yra gėris. Turėti partinį „stogą“ yra gėris.

Turėti įtakingų draugų, kurie sutvarkys bet ką, yra gėris. Sutvarkyti bet ką yra jėga.

Turėti naudos iš žmonių patiklumo, bejėgiškumo, nemokšiškumo yra jėga. Manipuliuoti jėga yra lygis.

Manipuliuoti jėgos instrumentais – pinigais, valdžia, bauginimu – yra lygis.

Ar Lietuva yra nepriklausoma ir savarankiška valstybė? Ar Lietuvoje veikia demokratijos principai? Ar Lietuvoje žmogus yra laisvas reikšti savo nuomonę, dirbti ir kurti pagal gebėjimus? Ar Lietuvoje žmogus yra ginamas? Paisoma jo teisių? Ar Lietuvoje visi lygūs prieš įstatymą?

Tai skambūs klausimai, bet jie yra pamatiniai, kalbant apie valstybingumą. Apie deklaruojamus mūsų gyvenimo principus.

Tačiau ir uždavus paprastesnius klausimus, negalėsime į juos atsakyti teiginiu. Nes mes ir kasdienoje vis dar laikomės sovietinės tikrovės, kuria netikėjome, įpročių.

Netikėjome, o tapome tokiais, su kokiais sutapome. Spjovėme į tą vandenį, bet dabar jį geriame.

Manėme, kad sėjame tuščią sėklą, bet dabar pjauname prinokusį derlių. Manėme, kad žaidžiame obuoliavimą su velniu, bet šėtono draugystė nuo mūsų neatlipo.

Per tą pusšimtį metų mes įpratome netikėti niekuo. Netikėjimas yra pamato neturėjimas.

Anais laikais mums buvo gėda, kad esame okupuoti, šiais laikais gėda lietuviu būti. Visi epitetai apie dorovingą lietuvių kultūrą, visi mėginimai susakralinti mūsų žemę, papročius, apeigas, tikėjimus – tik archaizmai, iš kurių globalioje Europoje pravartu pasišaipyti.

Ir apskritai – mes puikiai žinome, kas mums pravartu. Pragmatiškumas tapo mūsų skiriamuoju ženklu.

Ciniškas, brutalus, juodas pragmatizmas. Todėl keista, kad mokytojai stebisi vaikų abejingumu lietuvių kalbai, literatūrai ir istorijai.

Ar dar kam nors Lietuvoje Mikalojaus Daukšos žodžiai sukelia bent menkiausius jausmus? „Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?

Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba.“

Šitai jau yra pasenę, netinkama šiuolaikiniam gyvenimui.

Kas gi yra nauja ir tikra? Kas yra mūsų tikėjimo objektas?

„Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę.

Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“. Galime drąsiai sakyti, kad nė vienas iš šių svarbių žodžių: kalba, meilė, motina, tėvas, valstybė, santaika, vienybė, dorybė, pasaulio tvarka, gyvybė, garbė...

Tegalime tarti pagiriamąjį žodį mūsų žmonėms, kurie visa tai išmoko imituoti, sukurti iliuziją, jog visa tai egzistuoja. Ir jeigu jau mes gebame būti sotūs, laižydami medų per stiklą, tai gal viskas gerai šioje valstybėje.

Galgi viskas tik į gera...

Naujausi

Skandalas: elektroninė apykojė trikdo Skvernelio darbą žmonėms2Politika · 2026-07-14Lietuvos šauliai – tautos stiprybė ir priešui pavojingiausia jėga, neslepia Chun3Politika · 2026-07-14Azerbaidžanas svarsto pasitraukti iš Europos Tarybos1Pasaulis · 2026-07-14Europos šalys ir Ukraina kuria bendrą priešraketinės gynybos skydą nuo Rusijos1Pasaulis · 2026-07-14

Komentarai (18)

Rikiuoti
Super super2013-01-19 14:44

seniai tokių įžvalgų apie protėvių nematerialinį palikimą mums, tokio straipsnio ir taip moksliškai apmąstyto požiūrio tikėjausi ir laukiau. nesulyginti su įvairių profesorių kadžyčių ar klimkų sekamomis naujomis pasakėlėmis

tesinys to arthur2012-11-25 17:19

nes ten tokiu, sunkiai susigaudanciu, kad politinis deklaruojamasis europietiskumas ar globalizmas ir jos supantama lietuvybe yra priesinguose poliuose esancios vertybes, labai laukiama. Pvz., gerb. Mantas Adomenas, gerb. Gapsys

to arthur2012-11-25 17:13

noriu palaikyti arthur. Citata: Pirma norisi paklausti o iki tarybinių... laikų viso to "grožio" žemėje nebuvo ir amoralus elgesys tai 100% tarybinmečio patentas? Puikus klausimas ir tuo paciu atsakymas visokio plauko ir morales "disidentams", "moralistams", konservatoriu "morales" palaikytojams bei jos puoseletojams politikams ir tikintiesiems sita "morale"; pvz. , "moraliojo" pono Stomos myletojams, kurie ji paminejo geru zodziu ir sio straipsnio komentaruose Kaip sako vienas pazistamas humoro megejas: "nepainiokime dievo dovanos su kiausiniene". Morale ir ponas Stoma nesuderinami dalykai (o gal pono Stomos nukrypimas su zaliaake "buvo tik "savaitės","mėnesio",ar "metų"atributas"? ). Nesuderinami ne del jo pomegio jaunoms mergaitems (tai jo asmenine beda), bet del jo poziurio ir pozicijos i savo kaip Seimo nario statusa. Pamenat rodyta pokalbi: esu Seimo narys ir todel galiu patvarkyti reikalus tau mergyte, jei busi gerute... O tai jau panasu i dievo dovanos ir kiausinienes supainiojima Taigi siulau ir Erikai nebepainioti, atsirinkti ir nebekaidzioti tarp jos paminetu dalyku cituoju "Imituojame gerovę, demokratiją, laisvę, patriotizmą, pasišventimą, lietuvybę, globalizmą, liberalumą, konservatoriškumą, europietiškumą, intelektualumą, inteligenciją etc". Linkiu jai, jaunajai patriotei, subresti ir gink die nepatekti i Seima ar kitus valdymo organus, nes ten tokiu, sunkiai susigaudanciu, kad politinis deklaruojamasis europietiskumas ar globalizmas ir jos supantama lietuvybe yra priesinguose poliuose esancios vertybes Erikos pavirsutiniskumas ir nesubrendimas akivaizdus

Kas čia dabar?2012-11-25 02:26

niekinga tauta be trijų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Pala pala, žmogus yra žmogus, o kas yra tauta? Daug žmonių? O kokių žmonių: liberalcentristų ar socialdemokratų, katalikų ar laisvamanių, aktyvių ar apkiautusių? Na, tiek to. O kas yra "tėvų žemė"? Tėvų nuosavybė? Kaip ją įsigijo? Teisėtai nusipirko? O iš kur gavo tie, kas pardavė? Kas aplamai yra ŽEMĖ? Kas yra ORAS, VANDUO, UGNIS? Kas tuos "keturis daiktus" sukūrė ir kuriam tikslui? Pardavimui, nuomai, grobstymui,"perkėlinėjimui" į gražesnes vietas? Tikrai? O kas yra "tėvų papročiai"? Ar jie kinta, ar sttūkso amžini, kaip piramidės? O kaip su "tėvų kalba"? Kvailas klausimas, ar ne? Kas yra kalbotyra? Mokslas, sakote? O kas yra istorija? Irgi mokslas? O dabar pagalvokime. Jei pasiseks, kai kas ims aiškėti. Pamažu, ne iš karto.

oras2012-11-23 16:45

Nieko naujo po saule.Tik mes, žmonės, vis kita karta, praeinam tą patį gyvenimo kelią.

vaiva2012-11-20 13:28

kaip buvo gera iki graudulio atsidurti Daukanto aikštėje lapkričio septynioliktą dieną, pajusti bendraminčius (ypač atvykus iš provincijos), išgirsti nors ,,vieną bet mažą žodelį"... tiesos apie dabartinę situaciją. Pagarba D. Kuoliui, K. Stoškui, monsinjorui Svarinskui, kurie pasidalino savo mintimis. Pagarba A. Stancikienei, A. Matulevičiui, N. Puteikiui, S. Stomai, R. Boravskiui,dailininkams Umbrasui ir Joanai ir kitiems veikėjams, kurie susibūrė ir nenuleidžia rankų, kovodami dėl tiesos. Yra tų bendraminčių ir provincijoje, bet mažoka, o greičiau gal nėra kam pavadovauti. Sėkmės jiems!

arthur2012-11-18 18:55

Citata:Kasdienos atributais sovietmečiu tapę melas, dviveidiškumas, gebėjimas kalbėti perkeltinėmis prasmėmis, negatyvių veiksmų pavertimas pozityviais – viskas gyva šiandieną. Pirma norisi paklausti o iki tarybinių (nes sovietmečio kaip po tokio apskritai nebuvo)laikų viso to "grožio" žemėje nebuvo ir amoralus elgesys tai 100% tarybinmečio patentas? Iki tol reiškia tai buvo tik "savaitės","mėnesio",ar "metų"atributas,kuris kasdien naudojamas nebuvo! Visa šita ką turime dabar,tai ir yra tik iš vakarų eksportuotas produktas,vakarietiškos švietimo sistemos rezultatas. Autorė kuri viso to nemato ir tai daro tyčia,pati esa aukščiausio lygio degeneratė....

Viskas bus2012-11-18 18:25

gerai.Aš tikiu.Mergaitė bus laisva.Svarbiausia,tuo tikėti sąmonėje.Mintis materializuojasi.Todėl teigime:"Visą,ką turime žinoti,bus mums atskleista.Visa,ko mums reikia,bus mums suteikta.Lietuvos pasaulyje viskas gerai.Lietuva bunda vidinei laisvei,meilei,Tiesai,orumui,garbei,sąžiningumui,taurumui,atjautai,solidarumui...Pasėta gera sėkla."...Naujas,konstruktyvus mąstymas.Mes jį turime,tik pabandykime juo naudotis.Viskas bus gerai...

eiiii2012-11-18 01:27

kur dingo laisvas laikrastis??????

Puikiai parasyta2012-11-18 01:07

Bet deja netukiu i naujaja karta,gal tik i maza jos dali.Sviesuoliai iseina Anapilin vienas po kito.Tustybes ir tustumos muge klesti.

manau,2012-11-17 21:04

kad nėra"... keista, kad mokytojai stebisi vaikų abejingumu lietuvių kalbai, literatūrai ir istorijai". Mūsų garbingi lietuvių kalbos institutai ir jų mokslininkai, norėdami įrodyti, kad ne veltui algas gauna, taip "ištobulino" lietuvių kalbos gramatiką, prikūrė įvairių taisyklių (turiu omeny ilgųjų raidžių ir nosinių rašybą), kad jauni žmonės rašydami vieni kitiems, visai nosinių nenaudoja. Kam reikia, kad ilgai tariamas garsas vienu atveju būtų rašomas su nosine, kitu - ilgaja raide? Kam naudinga, kad iš bendrinės kalbos išstumtos tarmės? Dabar vaikai ir neskaito seniau parašytų kūrinių, nes nesupranta dalies žodžių (nors žodynėlį įdėkit), kai kurie sako, kad jie parašyti ne lietuviškai. Man visada būdavo baisu, kai dalis dvyliktokų neišlaikydavo lietuvių (gimtosios) kalbos egzamino. Ar jie lietuviškai kalbėti nemoka? Jeigu mūsų "gudragalviai" ir toliau "tobulins" lietuvių kalbą, ateis laikas, kai nereikės nė prievartinio anglinimo (tarybiniais laikais rusinimo), jaunimas kalbėsis ta kalba.

Steponas2012-11-17 18:31

Kiekvienas šviesos spindulėlis tamsos karalystėje yra Dievo dovana. Kurio Dievo? Su barzda ir nimbu virš galvos? Ar to, kurį Tu pats išsiugdei Savyje ugdydamasis Savo gyvenimo įgūdžius? Amerikietis mokslininkas, vienas iš žinomiausių naujosios biologijos mokslo kūrėjų Briusas Liptonas (Bruce Harold Lipton) apie Jūsų, Erika, keliamas problemas sako štai ką: „Mūsų bejėgiškumo jausmas yra IŠMOKTAS. Todėl kai klausiame „Ką mes iš tikrųjų apie save žinome?“ iš tiesų klausimas yra toks: „Ką mes apie save esame išmokę?“ Štai jums ir atsakymas, kodėl mes tokie. Tai, apie ką Jūs, gerbiama Erika, rašote nėra genetinė lemtis. Mes tiesiog esame IŠMOKĘ būti TOKIAIS. Sutinku, kad esame ne tokie, kokiais norėtume būti. Tačiau bėda ta, kad visą išmoktą turtą mes nejučia, o neretai labai tikslingai ir sąmoningai, perduodame mokydami savo vaikus bei mokinius. Juk studentai mokydamiesi iš savo profesoriaus egidijaus kūrio ar akademiko vytauto nekrošiaus (klaidos nėra, tai bendrinės sąvokos) NEGALI NEIŠMOKTI baisios VEIDMAINYSTĖS, baisaus MELO, siaubingo NIEKŠIŠKUMO bei ŽODŽIŲ EKVILIBRISTIKOS metodais iš juodo padaryti balta ir atvirkščiai. Ir tai dar būtų pusė bėdos. Šiuolaikiniai mokiniai mokinasi ne tik iš savo mokytojų. Žiniasklaidos cunamiai griauna moralės pamatus, Euroglobalistai nuosekliai siekia sunaikinti šeimos instituciją, vartotojiški įgūdžiai sistemingai skiepijami visomis įmanomomis priemonėmis, formomis ir būdais. O mes, Erika, rypaujame kad viskas blogai ir, nieko konkretaus nesiūlydami, padedame blogio skleidėjams ugdyti kariauną armagedono kautynėms. Taigi, miela Erika, ir valstybėje negerai ir apskritai gero čia nieko nėra. Jau laikas mokytis pačiam ir kitus mokyti pagal KITAS programas. Todėl pirmas darbas - bent jau populiariame lygyje susipažinti su naujomis (2005 metų) mintimis iš biofizikos pasaulio; antras darbas – gerbiamiems mokslininkams Izaokui Niutonui ir Čarzui Darvinui padėkoti už jų šaunųjį pradžiamokslį galiojusį beveik iki praėjusio šimtmečio pabaigos; trečias darbas - vadovaujantis naujausiais mokslo pasiekimais sėstis prie kokybiškai KITOKIO mokymo ir asmenybės ugdymo plano rašymo, kurio pirmas punktas būtų asmenybės ugdymas šeimoje bei mokymo įstaigose, antras punktas – kaip išgyvendinti ĮPROTĮ save niekinti ir laikyti AUKA, trečias punktas – išmokinti save ir savo mokinius puoselėti savo tautą ir valstybę, didžiuotis jos pasiekimais, ją kurti konkrečiais darbais, o ne pašalpomis ir išmaldomis, juolab - evakuacijomis. Ačiū, miela Erika, už spyrį į užupakalį privertusį susimąstyti. Visiems likusiems - sėkmės darbe pagal naujus saviugdos ir ugdymo planus.

haaaa2012-11-17 13:47

raudoni šunys uzurpuoja šalį vėl, tai ką veiksim, verksim ar juoksimės, aš tai juokiuos

Isitikines2012-11-17 13:36

Demuokratija yra durniu religija, iskirciau tik Islandijos demokratija, o ant kitu as tiesiog noreciau nusishikt:)

grumstas2012-11-17 13:33

O ko čia stebėtis dabar siaučiančiu nihilizmu lietuvių pakaušiuose? Sovietmečiu mes buvome okupuoti svetimų, ir ta žinia teikė suvokimą, kad dėl visų bėdų kalti svetimi. Dabar mes , atseit, laisvi, bet iš tikro uzurpuota mūsų laisvė ir tai varo į beviltiškumo situaciją. Argi gali bendruomenės , kuri yra savotiška , didesnė nei šeima, valstybės ląstelė deleguoti atstovus į atstovaujamąją valdžią.? Viskas uzurpatorių surašyta tokiose valstybės tvarkymo taisyklėse, kad tik partijos, maža visuomenės dalis, tvarko visos tautos reikalus, taip kaip reikia partijų egoistiniams vadams.

tikiu2012-11-17 13:01

kad senose pasakose sudeta visa gyvenimo ismintis..

Jo (VaidasVDS)2012-11-17 12:55

"Protas pažįsta kiekybę, tikrovę, prasmes. Bet kokybė – vertybė – yra jaučiama. Tas, kas jaučia, yra proto, kuris pažįsta, ir susietos dvasios, kuri tikrovizuoja, bendras kūrinys. Tiek, kiek žmogaus besivystančią morontinę sielą persmelkia tiesa, grožis, ir gėris kaip Dievo-sąmonės vertybės suvokimas, tiek tokia atsirandanti būtybė tampa nesunaikinama. Jeigu žmogaus besivystančioje sieloje amžinųjų vertybių neišlieka, tuomet mirtingojo egzistencija neturi prasmės, o pats gyvenimas yra tragiška iliuzija. Bet tai yra amžiams tiesa: Ką jūs pradėsite laike, tą garantuotai užbaigsite amžinybėje – jeigu tą užbaigti verta." --- Ištrauka iš Urantijos Knygos. Diskusijos - urantija. forum24. ru

Esu nustebintas2012-11-17 12:05

Ačuū,ERIKA.Išsamu ir preciziška.Yra Viltis.Jūs kitokia.Ir daugiau yra į Jus panašių.Jei pasėsite sėklas,jos sudygs ant tos "mėšlo" krūvos ir duos gerą derlių.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi