Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Visoje Europoje praeitais metais smarkiai nukrito vandens lygis. Rytų Europoje pagrindinė upė, daranti dižiulę įtaką geriamo vandens atsargoms, yra Volga – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje. Su ja susijęs tiek Nemunas, tiek Neris, tiek kitos didelės ir mažos Lietuvos upės bei upeliai. Upių baseinai nėra vienas nuo kito atskirti.
Per gruntinius vandenius, požeminius baseinius jie sudaro bendrą vandens atsargų jūrą. Jeigu vienoje šios jūros dalyje vandens lygis aukštesnis, ar žemesnis už kitos – tai neilgam. Todėl jeigu Sibire dėl žmonių godumo deginama taiga – tai atsiliepia ir Baltarusijoje. O jeigu Minsko poreikiams bus naudojamas Nemuno vanduo (kaip atsitiko šią vasarą) – savaime aišku, kad jo mažiau bus Vilniuje.
Visuotinis klimato atšilimas – dalykas nevienareikšmis. Tačiau akivaizdu, kad Žmogaus veikla įtakoja gamtinių resursų išteklius.
Besaikis miškų kirtimas, kaip ir gaisrai Rusijos taigoje – naikina geriamojo vandens atsargas, nes medžių šaknys pakelia vandenį į paviršinius grunto sluoksnius ir išgarina per savo lapiją. Akivaizdu, kad vandens atsargas naikina ir švaistūniškas elgesys (kai nešvariai lėkštei išplauti naudojamas 10 lėkščių plovimui reikalingas kiekis, arba unitazo turinys nuplaunamas geriamu vandeniu).
Įtaką gamtiniams ištekliams ir turtams turi ir nusikalstamas kvailumas. Šią vasarą Vilniaus miesto savivaldybė sunaikino patikimą Neries krantinių betoninę apsaugą.
Nesunku prognozuoti, kas šių krantinių laukia ateinantį pavasarį: ledonešis, kaip milžiniškas buldozeris nušluos ne tik naujas vejas nuo stačių ir neapsaugotų Neries šlaitų, bet ir brangius elektrinius įtaisus paspirtukų akumuliatoriams įkrauti.
Atrodytų, Gedimino kalno istorija turėtų būti pamokanti, bet taip vadinamas „lėšų įsavinimo“ poreikis nušluoja žmogiškąją išmintį iš valdininkų galvų, kaip ir pinigus iš Tautos kišenės...
Pasakoja baržos kapitonas Danielius Sruoga:
Komentarai
Komentarų dar nėra.