Pirmoji valstybės ponia pasveikino Lietuvos „Caritą“ šimtmečio proga

Pirmoji valstybės ponia Diana Nausėdienė Lietuvos Respublikos Seime pirmadienį dalyvavo konferencijoje „Caritas – 100 metų artimo meilės darbų: o kaip šiandien?“.

Pirmoji valstybės ponia pasveikino Lietuvos „Caritą“ šimtmečio proga

Pirmoji ponia pažymėjo, kad 100 „Carito“ Lietuvoje metų liudija tarnystę kiekvieno žmogaus orumui, nepaisant jo tautybės, amžiaus, religijos ar moralinių įsitikinimų. „Nuo pat 1926 metų, kuomet Lietuvoje buvo įkurta „Carito“ federacija, vienijusi katalikiškas švietimo ir labdaros organizacijas, karitiečiai išreiškė žmogaus širdyje gyvenantį gailestingumą ir nuolatinį, kasdienį troškimą padėti kitam“, – pasakė D. Nausėdienė. Pirmosios valstybės ponios teigimu, „Carito“ organizacija dėl gilaus žmonių tikėjimo ir šviesios išminties tapo šeimų bei bendruomenių gyvenimo būdu, užtikrinančiu savitarpio pagalbą, socialinę partnerystę ir visada išliko moraliniu pagrindu kuriant Lietuvos valstybę. D. Nausėdienė priminė, kad dar tebesitęsiant sovietinės sistemos priespaudai, seserys vienuolės Albina Pajarskaitė ir Nijolė Felicija Sadūnaitė kartu su kitomis vienuolėmis bei moterimis bendramintėmis, remiant kardinolui Vincentui Sladkevičiui, ėmėsi nelengvos užduoties atgaivinti artimo meilės tarnystės organizaciją. „Drąsa, tikėjimas ir pasiaukojimas tapo viena svarbiausių „Carito“ atkūrimo atramų. „Carito“ organizacija tapo gyvybinga tyro žmonių gailestingumo ir visuomeninės savitarpio pagalbos tradicija Lietuvoje“, – sakė pirmoji valstybės ponia. D. Nausėdienė taip pat pažymėjo, kad atkurtam „Caritui“ svarbią paramą ir kryptį suteikė Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kurio dėmesys socialinei Bažnyčios misijai, aktyvios iniciatyvos, kuriant konkrečias pagalbos struktūras, tokias kaip labdaros valgykla „Betanija“, Motinos ir vaiko namai, kurio įsitikinimas, kad Bažnyčia turi būti arti kenčiančio žmogaus, įkvėpė ne tik tikinčiuosius, bet ir visą kultūrai, dorybėms, pasiaukojimui, tarnystei atvirą visuomenę, paskatino naujus bendruomeninio socialinio jautrumo darbus XXI amžiuje. Pirmosios valstybės ponios teigimu, šiandien galima didžiuotis plačiu pagalbos tinklu, kuris apima visą Lietuvą, kurio savanoriai padeda vaikams ir šeimoms, senjorams, vienišiems žmonėms, benamiams, smurtą ir priklausomybes patiriantiems asmenims, pabėgėliams, socialinę atskirtį išgyvenantiems žmonėms. D. Nausėdienė atskirai pažymėjo, kaip „Carito“ misija atsiskleidė COVID-19 pandemijos metu. „Kai visuomenę sukaustė baimė, izoliacija ir nežinomybė, kai vieniši senjorai negalėjo susitikti su artimaisiais, kai žmonės neteko darbo ir pajamų, karitiečiai ieškojo būdų, kaip pasiekti tuos, kuriems pagalbos reikėjo labiausiai. Tikrais vilties spinduliais tomis dienomis tapo jų vežami maisto produktai ir vaistai, apsilankymai ar skambučiai vienišiems žmonėms, teikiama emocinė ir dvasinė parama, pagalba globos įstaigoms“, – priminė pirmoji valstybės ponia. D. Nausėdienės teigimu, „Caritas“ ėmėsi iniciatyvos ir Rusijai pradėjus visa apimantį karą prieš Ukrainą: priimdamas Lietuvoje nuo karo bėgančius žmones, padėdamas jiems registruotis, ieškoti pastogės, gauti maisto, drabužių, būtiniausių reikmenų, emocinės ir psichosocialinės pagalbos. Savo ir Ukrainos pirmosios ponios Alionos Zelenskienės vardu D. Nausėdienė išreiškė nuoširdžiausią pagarbą ir dėkingumą „Caritui“ už partnerystę, už savalaikę vertingą paramą Ukrainos centro veiklai Vilniuje. „Šiandien, apžvelgdami „100 metų artimo meilės darbus“, keliate esminį klausimą: „Ar vis dar pajėgiame dalintis?“ Tai klausimas kiekvienam iš mūsų, o kartu ir visai visuomenei: ar vis dar gebame mylėti savo artimą kaip save patį? Ar tikrai mokame dalytis ne tik pertekliumi, bet ir tuo, ko visiems trūksta: savo laiku, dėmesiu, žiniomis, gebėjimais, o kartais – tiesiog buvimu šalia kito žmogaus? Išties, bene didžiausias mūsų laikų iššūkis yra susigrąžinti gebėjimą pastebėti kitą žmogų, išgirsti jo tylų pagalbos prašymą, priimti jį be išankstinio vertinimo“, – jubiliejaus proga sveikindama Lietuvos „Caritą“ kalbėjo pirmoji valstybės ponia. D. Nausėdienė palinkėjo, kad Lietuvoje niekada netrūktų drąsių žmonių, atvirų širdžių, pasiaukojimo ir tikėjimo, jog net ir nedidelis gerumo darbas gali iš esmės pakeisti kito žmogaus gyvenimą.