Policija be motyvų atsisako tirti rugpjūčio 10 d. įvykių kurstytojų nusikalstamas veikas(16)

Be jokių abejonių — omnikratija yra didelis iššūkis mūsų visuomenei. Tai ne vieno vakaro darbas, tam reikalinga kelių dešimčių žmonių ilgalaikė mobilizacija. Ne tik tikiu, bet ir žinau, kad omnikratija yra realus dalykas. Žinau, nes mačiau ir pati savo rankomis „čiupinėjau“ įrankį. Juk ir tunelį po Lamanšu su kastuvais niekas nekasė, bet susiorganizavo, pasitelkė galingas technologijas, ir štai utopija virto realybe. Omnikratija yra organizacinė inovacija, ir jaučiu, kad atsiras pasaulyje nemažai žmonių, kurie ją gausiai parems. Ne tik morališkai. Daug kas kritikuoja demokratiją ir ypač jos pasekmes, bet dar niekas negalėjo pasiūlyti jokios realistiškos alternatyvos. Daug kam yra užstrigęs V. Čerčiliui pripaišomas pasakymas „Demokratija yra pati blogiausia valdymo forma — tiesa, visos kitos IŠBANDYTOS formos buvo dar blogesnės“ ir jie įatikėjo, kad nieko geresnio jau nebus. Juk jau VISKAS išbandyta! Tai ne kas kita, kaip neurolingvistinis programavimas. Pasirodo, kad karts nuo karto atsiranda naujos technologijos. Internetas prieš 30 metų buvo aptinkamas tik fantastikos romanuose, ir tai gerokai ne toks, koks yra realiai. Užteko sugalvoti „keistus“ technologinius sprendimus — HTTP, URI/URL ir HTML, ir štai jums kokybinis šuolis! Išties demokratija yra per ilgai užtrukęs košmaras, sapnuojamas atsimerkus. Net Skandinavijos šalys ar Šveicarija, kur žmonės pasitiki valdžia, kur nėra protestų, vis tik ir ten yra didžiulis visuomenės ir valdžios susvetimėjimas. Visuomenės yra įkalintos anksčiau priimtuose sprendimuose (path dependence) ir negali iš jų išsivaduoti, nes to neleidžia demokratijos infrastruktūra. „Rinkimų“ ciklas vis sugrąžina prie tos pačios suskilusios „atstovų“ geldos, nors vis tikimasi per kitus „rinkimus“ paprašyti gerokai erdvesnių rūmų. Suprantamas noras pakeisti esamą valdžią į geresnę, bet vadovaujantis senais lekalais to padaryti neįmanoma. Tik omnikratijos pasiuntiniai klausys visuomenės balso, o ne savo vadukų nurodymų. Nes omnikratijoje nėra vadukų.

taip, pagaliau tikrai galiu padėkoti už tiesų atsakymą į pagrindinį klausimą, bet tas atsakymas pagimdė kitą - ne mažiau aštrų klausimą : kokią tokią trankvilizacijos metodiką (grybukus, žolę, ratukus, hipnozę) naudoji, ar naudoja visi omnikratistai , kad jus visus šitaip nerealiai “veža“ ? :))))) - galiu tik užjausti dėl baisių “lomkių“ 2024-ųjų rudenį, bet jūs patys pasirinkote tokį “kelią“ :) - o iš kitos pusės, negaila jokių užuojautų, kai omnikratistai šitaip rūpinasi bent jau 5 procentų litchūanijos popiliacijos gera nuotaika, kurdami tokius anekdotus apie šviesų rytojų :) - prieš leitenanto šmito sūnų tikrai nepasišiukšlintumėt :) - tikiuosi sulaukti tamstos ekspertuose ir po 24-ų metų “rinkimų“, jei užteks drąsos :) - bet, nežiūrint į visą situacijos komiškumą, nuoširdžiai linkiu omniutopistams turėti “daugumą“ litsoviete bent jau iš dvejų atstovų, nors ir tai hyperoptimistiniai linkėjimai ... , --- tuo būdu visoos likusioos “išsamaus“ tamstos atsakymo transkripcijos net netransliuosiu, nes ten to paties utopizmo laipsnis varijuoja tik paklaidos ribose ...

Jei klausiate, kaip balsavimo teisę turinčius rinkėjus įtikinti, kad 2024 metų rinkimuose į Seimą balsuotų už omnikratijos judėjimo pasiuntinius, tai galiu atsakyti, kad tam reikia dviejų dalykų — daug žinių ir neperdaugiausiai pinigų. Apie tai jau rašiau ankstesniame komentare. Sėkmė priklauso ir nuo rinkimų metu susiklosčiusios situacijos („žvaigždžių“), bet esant kelerių metų įdirbiui, o iki 2024 metų kaip tik tiek ir yra likę, galima neabejoti, jog judėjimas turės daugumą Seime. Omnikratija yra tai, ko žmonės norės, kai tik pamatys, ką ji gali ekonomikoje, kultūroje, švietime, moksle, sveikatinime ir t. t.. Be to, Lietuva gyventi omnikratiškai pradės po truputį, nes jau dabar gali kurtis omnikratiškai valdomos įmonės, greitai bus galima mokytis kolektyvinio intelekto mokyklose ir kt.. Geriausias pavyzdys yra ne tas, kurį perša valdžia, bet realūs rezultatai. Todėl atėjus metui pasinaudoti 148-uoju Konstitucijos straipsniu, už 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ pakeitimą į „Lietuva yra omnikratija“ pasisakys ne ¾, bet visi 94% Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. 6% gali manyti priešingai, bet sveikoje visuomenėje visada yra turi būti toks procentas „nenormalių“. Greičiausiai dalį tų 6 procentų sudarys tie, kurie jau pabuvojo valdžioje, bet nebūtinai. Kita vertus, galima ilgai gyventi, nepakeitus pirmojo straipsnio, o visa kita pakeisti taip, kaip Lietuvai geriau, atėjus laikui problemų nesudarys. Manau, kad išsamiai atsakiau į abu jūsų klausimus.

Jeigu nemoki vogti nevog,sako lietuviška patarle.Jeigu nemoki lsukelti kypišo nekelk nes Labai apsijuoksi....Taip šį karta ir nutyko,antra karta buvo bandyta ,bet pastebejo maišus su akmenimis piliečiai .Tautiečiu jie buvo sutramdyti.Nevykeiai žlugdo pasitikejima labai reikalinga institucija,kuriai butinasTautos pasitykejimas.

Niekaip negaliu prisiminti ar gerb seimunas buvo išrinktas į seimą ar atėjo pagal sąrašą bet kažkaip vaikšto iš vienos partijos į kitą o dabar lyg savo partija kūrė. Tai kas per įstatymai kad laksto man atrodo lad taip nelabai teisėtai matau ir kiti laksto . Na nevisai tai gal teisėtai tai mano nuomonė.

Mente, kur padėjai Deimantę?

Jusu gincai man primena antikos laikus. Bet dabartiniai situacijai jie yra nuliniai. Greiciau sutikciau su tuo, kaip antikikoje buvo traukiamos juodos ir baltos pupeles. Tie, kurie istraukdavo juoda eidavo i "seima". Tai, man, atrodo, kad d"demokratijos} buvo tikrai daugiau, negu dabar sedi anukai ir proanukiai kgbistiniu siuksliu.

korektiška tamstos retorika visiškai neatitinka tamstos komentarų turinio, kuris rėkte rėkia apie tamstos neadekvatumą ... , - sorry, bet nenoriu nieko vynioti į vatą ... , - visų pirma, tamsta nioliktą kartą įjungi durnių ir apsimeti nepastebėjusi klausimo esmės , - t. y. , kartoju , “kokie ufonautai (KOKIE UFONAUTAI) litchūanijai išrinks tokį litsovietą, kuris konstitucijoje padarys “omnikratinius“ pakeitimus... ?“ (!!!! ) - aš bent, leisiu sau nesuvokti , kaip adekvataus žmogaus protas gali taip nusifantazuoti, jog, matydamas realią geopolitinę ir socialinę situaciją litchūanijoje ir pasaulyje, imtų prognozuoti “omnikratistų“ daugumą litsoviete kaip minimum dešimčiai kadencijų į priekį :)))) ; ------------ ir antra : per “omnikratijos“ promoušinimą“ tamstai galbūt trūksta laiko, bet konstituciją vistik reiktų žinoti - ne kaži kokio dydžio “dokumentas“ :))) - primenu 148-to straipsnio nuostatą : “Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.“ :))) - na, o jei tamsta manai, kad “omnikratiniai“ pakeitimai gali būti padaryti neliečiant pirmojo skirsnio, tai belieka vėl sugrįžti prie konstatyvios minties apie adekvatumo deficitą ar net to deficito sindromą :)

MENTAS SKVERNELIS yra konservatorių TROJOS ARKLYS. O mento frakcija turi vadintis “VARDAN ORLEN LIETUVOS”.

Tikras akmenų metytojas buvo suimtas Suimti kalbėtojai ir mitingo organizatoriai transluotojai

Viskas gerokai paprasčiau. Omnikratijos įtvirtinimui jokių referendumų nereikia. Užtenka tik omnikratų judėjimo pasiuntiniams patekti į Seimą, sudaryti ten daugumą ir Konstituciją pakeisti taip, kad Lietuva taptų pirmoji pasaulyje omnikratija. Na, gali mus aplenkti Estija, tačiau žinau, kad modelis (kamuolys) yra mūsų rankose, o ir intelektualių žmonių Lietuvoje ir už jos ribų yra daugiau nei tam reikalui reikia. Taigi, yra viena smulkmena — Seimo dauguma. Kadangi turime unikalų atvejį, priemonės sutampa su tikslais, Kolektyvinis intelektas ras geriausią sprendimą, kaip triuškinančiai laimėti 2024 metų rinkimus, prieš tai 2023 metais savivaldybių tarybų rinkimuose atlikus generalinę repeticiją. Aišku, be visuomenės informavimo nebus apsieita, todėl bus reikalingi ir finansai, bet tam yra visas spektras instrumentų, kuriuos galima pasitelkti. KI tai irgi žino geriau, negu bet kuris atskiras žmogus, tad ir pasiūlys, kai tik omnikratiškas judėjimas bus paleistas į gyvenimą ir pakankamai įsibėgės. Matyt, viskam savas laikas.

Pasaulyje mėgstama lyginti šalis pagal įvairius rodiklius. Lietuva mano kritikuojamos demokratijos (kaip atgyvenos) indekse yra 42 vietoje (Estija - 27, Argentina - 48, Lenkija - 50, Baltarusijoje - 148). Man tai visai nereikšmingas indeksas, nes kaip galima įvertinti tai, kas neturi aiškių kontūrų ir miršta agonijoje? Kiek įdomesnis kitas indeksas, kuris vadinasi Socialinio kapitalo indeksu (The Social Capital Index). 2020 metais Lietuva pagal šį indeksą buvo 47 vietoje. Kad Estija, būdama 10-oj vietoje, ir pagal šį indeksą mus lenkė, tai nieko nuostabaus. Tačiau įdomu tai, kad mus lenkė ir kaimyninė Baltarusija, užimdama 38 vietą. Gal vis tik reikėtų Seimui sudaryti delegaciją ir vykti pas pietinius kaimynus sužinoti, kaip tokiai nedemokratiškai šaliai pavyko mus aplenkti žmonėms labai svarbioje socialinio kapitalo srityje. Nemanau, kad baltarusiai galėtų slėpti — jie labai draugiški.

Kaip kurstytojas gali tirti kurstytojus?

tamsta kvieti mąstyti tuos, kurie niekad gyvenime to nebandė daryti, pati demonstruodama visišką nenorą mąstyti tamstai nepatogiomis temomis :))) - todėl provokuoju dar vieną, ir nemanau, kad paskutinį kartą : kokie ufonautai litchūanijai išrinks tokį litsovietą, kuris konstitucijoje padarys “omnikratinius“ pakeitimus, t. y. inicijuos esminio konstitucijos upgreido referendumą, bei dės dešimteriopai didesnes pastangas agitacijai, nei eurokolūkinio refo atveju, kad “omnikratinis“ referendumas laimėtų ? :))))))))))))))) - tikrai nesu piktybinis ir maniakiškas skeptikas, bet tamstos svaigimas net numirėlį įtikins, kad jo laukioa dar viena mirtis :)))) - ta prasme, įvarys į neviltį :)

Papildysiu, kad demokratija veikia taip, kad parlamentarai per visą savo kadenciją neprivalo ir net neturi kalbėtis su kai kuriais rinkėjais. Kad Makronas „išėjęs“ kelias valandas kalbėjosi su protestuojančiais, yra paties Makrono asmeninis reikalas. Jis tuo nepademonstravo, kad yra labiau demokratiškas, negu tie, kurie net negalvoja tuščiai gaišti laiką pasikalbėjimams ir „išgirdimams“. Demokratija yra tik „rinkimai“, o kai kuriose šalyse dar ir „referendumai“. Ar valdžia samdo profesionalus, kurie ją gali kompetentingai pakonsultuoti vienu ar kitu klausimu, taip pat yra valdžios reikalas. Jei nepatinka, kokius ekspertus samdo, apie tai galėsite pasakyti per 2024 metų rinkimus į Seimą. Tačiau Lietuvos konstitucijoje yra 4 straipsnis, kuris sako, jog „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Jau kelintą kartą kartoju, jog protestuojančių minia, kokia ji gausi ir graži bebūtų, nėra Tauta. Parlamento pastatas gali būti saugomas nuo minios, ir tik nuo jėgos struktūrų sąžinės priklauso, kaip saugomi Tautos išrinkti „atstovai“. Taip pat akivaizdu, kad „atstovus“ išrinko Tauta, nes visiems buvo sudarytos sąlygos dalyvauti „rinkimuose“. Kurie nepasinaudojo suteikta galimybe, pritarė aktyviųjų sprendimui, kurie ir išrinko (demokratiškai! ) valdžią. Taigi, ketvirtas Konstitucijos straipsnis toje dalyje, kur kalbama apie aukščiausią suverenią Tauta galią ir tiesioginį jos vykdymą suteikia dar vieną ir vienintelę galimybę tai realizuoti ne rinkimų metu ir ne referendume, už kurį dabar renkami parašai. Apie tai taip pat esu ne kartą sakiusi. Pakartosiu, kad turi būti įrankis ir mechanizmas, kuris KIEKVIENAM visuomenės nariui leidžia pareikšti nuomonę vienu ar kitu klausimu. Ir tai būtų Virtualus ar Lygiagretusis Seimas, Lietuvių Tautos Balsas, Leta ar dar kitokio pavadinimo darinys. Net Europos sąjunga skatina kurti ir diegti tokius darinius ir finansuoja jų atsiradimą. Taigi, mielieji, siūlau tik informaciją pamąstymui, ar einate keliu, kuris Lietuvai tikrai reikalingas, ar tik tuščiai gaištate savo laiką ir eikvojate kitų neatstatomus išteklius. Susimąstykime.

Dr. Nendrė spaudos konferencijoje sakė, kad rugpjūčio 10 d. įvykiuose vieni Seimo nariai išėjo pasikalbėti su rinkėjais ir po to išvažiavo namo, o kiti neišėjo ir tai yra tragedija. Noriu patikslinti, koks buvo sumanymas. Esu įsitikinusi, kad tie, kurie neišėjo, žinojo, kad yra numatytas akmenų mėtymas. Tačiau žinantys ne visiems saviškiams apie tai pranešė, juo labiau nepranešė nesaviškiams. Buvo tikimasi, kad koks E. Zingeris gaus iš akmens į kaktą ir taps sakrali riaušių auka.