Politinis kalinys iš Palestinos mirė dėl Izraelio medikų nepriežiūros(4)

Žydų visuomeninės organizacijos „Ir Amim“ atstovas Ehudas Uzielis pasakoja, kad Izraelis palestiniečių gyvenamas teritorijas siekia užkariauti ne ginklu, o tiesiog didindamas žydų populiaciją. Pasak jo, Rytų Jeruzalėje istoriniuose musulmonų rajonuose kuriamos ir statomos naujos žydų gyvenvietės, o musulmonai užspeičiami į nedidelius anklavus. „Noriu pasakyti, kad naujakuriai gyventojai, kurie atsikelia į musulmonų rajonus, turi visišką valstybės paramą. „Ir Amim“ kritikuoja Izraelio valdžią, nes ji palaiko naujakurius ir vykdo populiacinę politiką. Kitaip tariant, jie eskaluoja konfliktą ir nepalieka vietos deryboms“, - teigia E. Uzielis. Kaip žinoma, Jeruzalė yra padalinta į dvi dalis: rytinę ir vakarinę. Vakarinė dalis turėjo tapti Izraelio sostine, rytinė – Palestinos, tačiau po 1967 m. karo Izraelis okupavo Rytų Jeruzalę ir paskelbė visą miestą savo sostine. Tarptautinė bendruomenė Rytų Jeruzalės prijungimo prie Izraelio nepripažįsta, tad dauguma užsienio valstybių ambasadų įsikūrusios Tel Avive, nors teisiškai Izraelis yra paskelbęs, jog šalies sostinė yra Jeruzalė. „Remdama radikalias dešiniosios krypties nevyriausybines organizacijas Izraelio valdžia siekia įsiskverbti į musulmonų gyvenamas teritorijas ir sukurti tam tikrą karinę atmosferą, nes aplink naujakurių gyvenvietes įsitvirtina ir karinės pajėgos. Tai reiškia, kad Izraelis kontroliuoja tas teritorijas, dėl kurių nesutariama ir dėl kurių turėtų vykti derybos“, - teigia R. Uzielis. Jo teigimu, susėdus prie derybų stalo Izraelis paprasčiausiai pateiks statistinius duomenis, kad rytinėje miesto dalyje gyvena daug žydų, tačiau palestiniečiai iš Vakarų kranto čia negali atsikraustyti, nes negauna leidimo, o mieste nuo seno gyvenantys musulmonai spaudžiami į anklavus, jiems neišduodami statybų leidimai, žydų kontroliuojama savivaldybė nesteigia darželių bei mokyklų palestiniečiams.

Apartheidas – dažnas žodis palestiniečių lūpose, tačiau vis dažniau apie šį reiškinį prabyla ir Izraelio vykdomai politikai nepritariantys žydai. Vakarų krante palestiniečiai ir žydai naudojasi skirtingais keliais, už vandenį ir elektrą moka skirtingą kainą, jų automobiliai pažymėti skirtingais numeriais, o palestiniečiams priklausančio Hebrono miesto senamiestyje žydai ir arabai netgi vaikšto skirtingomis gatvėmis. „Hebrone kai kurie palestiniečiai yra priversti iš namų išeiti per stogą dėl mūsų nustatytų taisyklių. Mieste gyvena šimtai tūkstančių žmonių, kurie kiekvieną naktį yra terorizuojami Izraelio patrulių, įsiveržiančių į namus. Ir tai darome mes“, - Hebrone viešintiems Baltijos šalių žurnalistams sakė Izraelio kariuomenėje trejus metus tarnavęs Yehuda Shaulis. Izraelio tikinčių žydų šeimoje užaugęs Y. Shaulis šiuo metu dirba nevyriausybinėje kariuomenės veteranų organizacijoje „Breaking the Silence“, atskleidžiančioje tamsiąsias Vakarų kranto okupacijos puses. Jo teigimu, Hebronas yra klasikinis pavyzdys, liudijantis segregaciją tarp žydų ir palestiniečių: dalis gatvių palestiniečiams yra neįžengiamos, nes yra pernelyg arti žydų naujakurių tvirtovės. Dėl šios priežasties palestiniečiai priversti apeiti kvartalus, iš namų išeiti į šalutinę gatvę, o jeigu tokios nėra – lipti per stogą. Vedžiodamas po palestiniečiams neįžengiamų gatvių labirintą, kur anksčiau dūzgė vaisių ir daržovių turgūs, šūkavo pardavėjai, Yehuda pasakojo apie savo tarnybos metus Hebrone, gautas užduotis, naktinį patruliavimą, palestiniečių namų tikrinimą bei misiją elgtis taip, kad „Izraelio kariuomenės buvimas mieste būtų jaučiamas kiekvienam palestiniečiui“. „Kai aš tarnavau prie Libano sienos mano misija buvo paprasta – ginti Izraelio sieną. Kai tarnavau Hebrone, misija buvo kita – ginti ir saugoti naujakurius nuo vietinių gyventojų“, - teigia Y. Shaulis, pridurdamas, kad dėl 800 žydų naujakurių ir judėjams bei musulmonams svarbaus Patriarchų kapo, šimtai tūkstančių palestiniečių negali gyventi ramaus ir įprasto gyvenimo. Atvykus į Vakarų krantą, pirmiausia į akis krinta skirtingi automobilių numeriai, liudijantys jų priklausomybę arba Izraelio piliečiams, arba Vakarų kranto gyventojams. Izraelio piliečiai turi judėjimo laisvę visame Izraelyje, Vakarų krante bei Rytų Jeruzalėje, tuo metu Vakarų krante gyvenantys palestiniečiai turi prašyti leidimo atvykti į Izraelio teritoriją ar Rytų Jeruzalę. Judėjimas yra kontroliuojamas per patikrinimo postus, kurie įkurdinti aplink Vakarų krantą ir skersai Rytų Jeruzalės pastačius betoninę sieną, nors Tarptautinis Teisingumo Teismas pripažino ją esant neteisėta, mat siena kai kuriose vietovėse giliai įsiskverbia į palestiniečių teritorijas. Patikrinimo postuose tikrinami visi per sieną judantys žmonės. Patekti į Rytų Jeruzalę iš Vakarų kranto gali tik Izraelio piliečiai, kitų valstybių atstovai, nuolatiniai miesto gyventojai ir leidimą gavę palestiniečiai. 15 kilometrų kelionė iš Ramalos į Rytų Jeruzalę gali trukti net keletą valandų, ypač piko metu, mat žmonės po vieną tikrinami panašiai kaip oro uoste: jie privalo parodyti dokumentus, sudėti daiktus į skenerį, praeiti metalo detektorių, praeiviai gali būti apklausiami. Judėjimas visame Vakarų krante taip pat neapseina be patikrinimų: Izraelio armijos kontroliuojamose teritorijose veikia vadinamieji „skraidantys patikrinimo postai“, galintys stabdyti ir tikrinti automobilius bei žmonių dokumentus. „Vakarų krante mes turime iš viso 630 karinių patikrino postų, kontroliuojančių žmonių judėjimą arba užkardančių judėjimą, ypač arčiau Jeruzalės“, - teigia Palestinos parlamento narys, buvęs kandidatas į autonominės respublikos prezidentus Mustafa Barghouti.

"Izraelis privalo ... nutraukti visą gyvenviečių veiklą be išankstinių sąlygų (ir) privalo nedelsdamas inicijuoti visų naujakurių atšaukimo (iš okupuotų teritorijų) procesą", - padarė išvadą JT faktų nustatymo misija. Dėl nausėdijų palestiniečių žmogaus teisės "pažeidinėjamos nuolat ir kasdien", sakoma trijų nepriklausomų eksperčių ataskaitoje. Tarybos sprendimas pasiųsti faktų nustatymo misiją, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti, kokį poveikį nausėdijos daro palestiniečių teises, sukėlė Izraelio įtūžį. Žydų valstybė nedelsiant nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su šia institucija. Ch. Chanet kartu su pakistaniete Asma Jahangir ir botsvaniete Unity Dow paskelbė savo išvadas praėjus dviem dienoms po to, kai Izraelis tapo pirmąja šalimi, boikotavusia eilinę JT Žmogaus teisių tarybos apžvalgą. Izraelis buvo plačiai kritikuojamas tarptautinės bendruomenės dėl intensyvinamos nausėdijų plėtros palestiniečių teritorijose, ypač aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, kurią palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės sostine, tačiau Izraelis skelbia "nedaloma" žydų valstybės sostine. Bet kokios izraeliečių naujakurių gyvenvietės palestiniečių žemėse už vadinamosios 1949 metų Žaliosios linijos laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę. "Nausėdijos palaikomos ir plečiamos naudojant visišką naujakurių segregaciją nuo kitų gyventojų" tose teritorijose, sakoma ataskaitoje, kurioje priduriama, jog Izraelio kariuomenė ir policija padeda palaikyti šią segregaciją, "paminant Palestinos žmonių teises". Ataskaitos autorėms vykdant šią misiją nebuvo leista atvykti į Izraelį arba palestiniečių teritorijas, tačiau jos kliovėsi daugelio liudininkų parodymais. Pasak A. Jahangir, per tuos pokalbius ekspertės, kurios, kaip pažymėjo ji, laikėsi "neutralumo", matė palestiniečių kančias. Ataskaitoje vardijami daugybė pažeidimų, tokiu kaip apsisprendimo laisvės suvaržymas, nediskriminacijos principo nesilaikymas; judėjimo laisvės, lygybės, teisės į teisingą ir sąžiningą teismą pažeidimai; kalinimas be priežasties; teisės lankytis garbinimo vietose suvaržymas; teisės į švietimą, vandens išteklius ir būstą suvaržymai. Visi šie pažeidimai yra "tarpusavyje susiję, sudarantys bendro paveikslo dalį". Pavyzdžiui, ekspertės pastebėjo, kad palestiniečiams ir jų kaimynams naujakuriams taikomos skirtingos teisinės sistemos ir standartai. Žydų naujakuriai, kurie imasi smurto veiksmų prieš palestiniečius, retai kada patraukiami atsakomybėn sakoma ataskaitoje. Joje nurodoma, kad Izraelio žmogaus teisių organizacijos "Yesh Din" atliktas tyrimas atskleidė, jog 2005-2012 metais 91 proc. tokių bylų buvo nutrauktos, nepateikus kaltinimų. Tuo tarpu 90-95 proc. bylų dėl įtariamo palestiniečių smurto prieš žydus naujakurius buvo tiriamos ir perduotos teismams.

Blogas elgesys su palestiniečių nepilnamečiais, laikomais Izraelio karinėse įkalinimo įstaigose, yra "plačiai paplitęs, sisteminis ir institucionalizuotas ", sakoma trečiadienį pateiktoje JT Vaikų fondo ataskaitoje. "Blogas elgesys su palestiniečių vaikais Izraelio karinės sulaikymo sistemos (įstaigose) atrodo plačiai paplitęs, sisteminis ir institucionalizuotas", - sakoma 22 puslapių UNICEF ataskaitoje pavadinimu "Vaikai Izraelio karinėse sulaikymo įstaigose". Per praeitą dešimtmetį Izraelio pajėgos suėmė, tardė ir teisė apie 7 tūkst. vaikų, kurių amžius - 12-17 metų, daugiausiai berniukų, nustatė UNICEF, pažymėjęs, jog šis skaičius atitinka "vidutiniškai du vaikus per dieną". Duomenys apie laikotarpį nuo sausio pabaigos rodo, kad šiuo metu arešte laikomi 233 vaikai, iš jų 31 - jaunesnis nei 16 metų.