Prancūzijoje baigėsi pirmasis prezidento rinkimų turas(18)

Prancūzijoje balandžio 23 d. vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas (antrasis numatytas gegužės 7 d.). Tai pirmieji prezidento rinkimai šalyje, kuriuose dalyvauja atstovai iš centro kairės ir iš centro dešinės.

Rinkimuose dalyvauja 11 kandidatų: Nikolia Diupon-Enjanas (Nicolas Dupont-Aignan), Marin Le Pen (Marine Le Pen), Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), Benua Amonas (Benoît Hamon), Natali Arto (Nathalie Arthaud), Filipas Putu (Philippe Poutou), Žakas Šeminadas (Jacques Cheminade), Žanas Liasalis (Jean Lassalle), Žanas Liukas Melenšonas (Jean-Luc Mélenchon), Fransua Fijonas (François Fillon), Fransua Aselino (François Asselineau).

Rinkimus saugo daugiau nei 50 tūkst. policininkų ir 7 tūkst kareivių. Rinkimai vyksta 70 tūkst. rinkimų apylinkėse.

Likus dviem dienoms iki rinkimų islamo teroristas Eliziejaus Laukuose nušovė policininką. Manoma, kad tai susiję su rinkimais, kuriuose dalyvauja 47 mln. rinkimų teisę turinčių prancūzų. Nuo 2015 m. sausio islamistai Prancūzijoje nužudė 239 žmones.

Vidurdienį balsavo 28,54 proc. Prancūzijos piliečių (2002 m. tokiu metu šis skaičius buvo mažesnis, 21,4 proc.).

Prognozuojama, kad rinkimus gali laimėti Marin Le Pen.

Dabartinis prezidentas Fransua Oliandas (François Hollande) rinkimuose nedalyvauja: Prancūzijoje jis itin nepopuliarus.

Atnaujinta: antrame ture kausis Marin Le Pen (21,43% balsų) ir Emanuelis Makronas (23,86%).

Trumpai apie kandidatus.

E. Makronas

39 metų Emanuelis Žanas Mišelis Makronas (Emmanuel Jean-Michel Frédéric Macron) dirba banke Rothschild & Cie Banque , yra vedęs 64 metų Bridžit Trognio (Brigitte Trogneux), savo buvusią vidurinės mokyklos mokytoją iš gimtojo Amjeno miesto. Jie pirmąsyk susitiko, kai E. Makronui buvo 15 metų, o pora tapo, kai jam sukako 18, teigia Wikipedia .

E. Makronas 2006-2009 priklausė Socialistų partijai, F.

Oliando vyriausybėje 2014 m. buvo paskirtas ekonomikos, pramonės ir skaitmeninių reikalų ministru, tuomet jis prastūmė savo verslui naudingas reformas.

Dėl to E. Makronui 2016 m.

rugpjūtį teko atsistatydinti. 2012-2014 m.

E. Makronas dirbo F.

Oliando generalinio sekretoriaus pavaduotoju. 2016 m.

balandį E. Makronas įkūrė centristų judėjimą En Marche!

. E.

Makronas mokėsi jėzuitų licėjuje, vėliau Paryžiaus universitete filosofiją ir viešuosius ryšius. E.

Makronas palaiko Bilo Klintono (Bill Clinton), Toni Blero (Tony Blair) ir Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schröder) vykdytą politiką, pasisako už liberalizmą, o žurnalistų vadinamas populistu. E.

Makronas palaiko CETA ir TTIP sutartis, kuriomis JAV ketina suvaržyti Europos kompanijų teises.

E. Makronas palaiko atvirų durų politiką imigrantams ir pabėgėliams, kokią vykdo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

M. Le Pen

48 metų Marion An Perin (Marin) Le Pen (Marion Anne Perrine "Marine" Le Pen) yra Nacionalinio Fronto (FN) vadovė, jauniausia šios partijos vadovo Žano Mari Le Peno (Jean-Marie Le Pen), įkūrusio partiją 1972 m. , duktė.

Prie partijos M. Le Pen prisijungė 1986 m.

, 1998 m. buvo išrinkta į regiono patarėjas, nuo 2004 m.

yra Europos Parlamento narė. 2012 m.

prezidento rinkimuose ji užėmė trečiąją vietą surinkusi 17,9 proc. Šiemet užėmusi antrąją vietą, gegužės 7 d.

ji rinkimų antrajame ture susikaus su Rotšildų šeimynos darbuotoju E. Makronu.

2011 ir 2015 m. žurnalas Time ją išrinko viena iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių.

M. Le Pen tėvas – bretonų tautybės. Ši keltų tauta Prancūzijoje bandoma suprancūzinti, tačiau aktyviai kovoja už savo kultūrą ir kalbą.

1976 m. M. Le Pen šeimą bandyta susprogdinti namuose padėjus bombą, tuomet aštuonmetė būsimoji politikė išgyveno. M. Le Pen baigė teisės studijas, 1992-1998 m. dirbo advokate.

M. Le Pen – katalikė, 1995 m. ištekėjusi už Nacionalinio Fronto darbuotojo, verslininko Franko Šofrojaus (Franck Chauffroy), turi tris vaikus. Po skyrybų su F. Šofrojumi 2002 m. ji ištekėjo už kito FN nario Eriko Lorijo (Eric Lorio), su kuriuo išsiskyrė 2006 m. Nuo 2009 m. ji gyvena su Alžyro žydų kilmės Liuji Alio (Louis Aliot).

2010 m. M. Le Pen sukritikavo pensijų planą, sukurtą tuometinio prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), energijos, dujų, benzino kainų kilimą.

M. Le Pen pasisako prieš nelegalius imigrantus.

Šaltinis: theguardian.com

https://www.rt.com/news/385739-french-election-polls-open/video/

Naujausi

Seutos gyventojai po migrantų antplūdžio saugo namus lazdomis: „Taip ginu savo būstą“Pasaulis · 2026-08-03Gazoje smūgiai nesiliauja – Donald Trump paskelbtas proveržis stringaPasaulis · 2026-08-02Teroro aktas Maskvos centre: prie restorano sprogus bombai žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-08-02Lietuva ir dar 21 ES valstybė nepakęs Ispanijos migracijos politikos: reikalauja skubaus pasitarimoPolitika · 2026-08-02