Prancūzijos moksleivių protestai persimeta į kitas Europos šalis

Spalio 8 dieną Prancūzijoje į gatves išėjo apie 71,5 tūkst. žmonių, iš jų apie 24,5 tūkst. Paryžiuje. Protestuotojai reikalauja daugiau mokytojų, mažesnių klasių, geresnės mokyklų būklės, mažesnio darbo krūvio ir didesnio finansavimo švietimui.

Dalis protestų peraugo į susirėmimus su policija. Paryžiuje prie užblokuotų mokyklų naudotos ašarinės dujos, kitose vietose padeginėti objektai, niokotos mokyklos. Po to, kai 15-metis mokinys per protestą neteko plaštakos, Prancūzijos valdžia laikinai sustabdė kurtinamųjų granatų naudojimą.

Švietimo ministras Édouard Geffray pažadėjo papildomai skirti 3 tūkst. pavaduojančių mokytojų, o premjeras Sébastien Lecornu žada iki spalio pabaigos pateikti naujas priemones. Protestuotojų organizacijos sako, kad to nepakanka, ir rengiasi naujai mobilizacijai.

Protestų banga jau peržengė Prancūzijos sienas.

Belgijos prancūzakalbėje dalyje moksleiviai ketvirtą dieną iš eilės protestavo prieš švietimo reformą, numatančią iki 2029 metų sutaupyti apie 500 mln. eurų, didinti universitetų studijų kainą ir mokytojų darbo krūvį. Lježe protestai peraugo į smurtą, buvo sulaikyta daugiau kaip 100 žmonių. Belgijos moksleiviai pripažįsta sekantys įvykius Prancūzijoje, nors pabrėžia, kad jų judėjimas kilo dėl vietinių problemų.

Italijoje moksleiviai taip pat pradėjo mokyklų okupacijas ir pamokų boikotus. Associated Press nurodo, kad dalis jų atvirai remiasi Prancūzijos protestų pavyzdžiu ir kelia panašius reikalavimus dėl švietimo finansavimo bei mokymosi sąlygų.

Europoje tuo pat metu kyla ir kitokio pobūdžio socialiniai protestai.

Ispanijoje pagrindiniu nepasitenkinimo židiniu tapo ne švietimas, o būsto krizė. Spalio pradžioje daugiau kaip 50 šalies miestų vyko demonstracijos prieš augančias nuomos kainas ir iškeldinimus. Madride į gatves išėjo apie 70 tūkst. žmonių.

Protestų simboliu tapo 87 metų María del Carmen Abascal, daugiau kaip 70 metų gyvenusi tame pačiame Madrido bute ir rugsėjį iš jo iškeldinta. Po iškeldinimo moteris buvo paguldyta į ligoninę, o spalio 7 dieną mirė. Jos mirtis dar labiau sustiprino protestus.

Spalio 8 dieną tūkstančiai žmonių vėl išėjo į Madrido gatves jos atminti. Puerta del Sol aikštėje toliau veikia protestuotojų stovykla.

Didžiausios Ispanijos profesinės sąjungos UGT ir CCOO jau paskelbė apie lapkričio 11 dieną planuojamą visuotinį streiką dėl būsto krizės ir atlyginimų. Tai būtų pirmasis bendras tokio masto streikas Ispanijoje per 14 metų.

Taigi Prancūzijos protestai kol kas nevirsta vienu bendru Europos judėjimu, tačiau vaizdas ryškėja: Prancūzijoje ir Belgijoje į gatves eina moksleiviai, Italijoje plinta mokyklų okupacijos, o Ispanijoje dešimtys tūkstančių protestuoja dėl būsto.

Visais atvejais fonas panašus – brangstantis gyvenimas, nepasitenkinimas viešųjų paslaugų būkle, taupymo politika ir augantis jaunimo nepasitenkinimas savo ekonominėmis bei socialinėmis perspektyvomis.

Šaltinis: apnews.com, reuters.com