Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Rugsėjo 28 dieną Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, nemačiusi ir susidariusi savo nuomonę iš klaidingą informaciją apie spektaklį “Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją” (rež. Romeo Castellucci) paskleidusios vienos lietuviškos žiniasklaidos priemonės kreipėsi į kultūros ministrą Arūną Gelūną, pasiūliusi ministrui sustabdyti spektaklio rodymą festivalyje "Sirenos". Dėl to kilo daug diskusijų viešojoje erdvėje.
Skelbiame iš prancūzų kalbos verstą tekstą, kuriame Prancūzijos vyskupai skatina bažnyčiai eiti į dialogą su menu.
„Nesuklyskime kovodami su kristianofobija, kuria mus nori įtikinti.
Manifestuoti prieš Castellucci – perspektyvos klaida.“
- Monsinjoras d‘Ornellas, Reno miesto arkivyskupas
Italų režisieriaus R. Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ dar neparodytas Lietuvoje sulaukė daugiau dėmesio nei bet koks kitas pastaraisiais metais rodytas spektaklis.
Dėl klaidinančios informacijos, paskelbtos keliose žiniasklaidos priemonėse neva spektaklyje išniekintas Jėzaus atvaizdas, praeitą savaitę jį uždrausti siūlė viena Seimo narė, o pirmadienį buvo išplatintas Vilniaus arkivyskupijos skatinimas Lietuvos katalikams „drąsiau reaguoti į mums brangių dalykų niekinimą“. Kai kurie kunigai atvirai kvietė boikotuoti festivalio „Sirenos“ ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuare esančius spektaklius.
Spektaklis, kurį prodiusavo daugiau nei 20 teatro organizacijų visame pasaulyje, keliauja per tarptautines scenas nuo 2009-ųjų: iš daugybės aplankytų šalių tik Prancūzijoje spektaklį boikotavo katalikiška organizacija „Institut Civitas“. Po tokio radikalaus tikinčiųjų žingsnio buvo išplatinta Monsinjoro Pascal Wintzer, Puatjė vyskupijos apaštalinio administratoriaus bei Prancūzijos vyskupų konferencijos tikėjimo ir kultūros observatorijos pirmininko, nota vyskupams, kurioje protesto veiksmai yra nepateisinami bei raginama pasirinkti dialogą ir akistatą.
Monsinjoras Pascal Wintzer pabrėžia: „Kaip mus ir ragina popiežius Benediktas XVI-asis, visų pirma, renkuosi dialogo kelią ir jo vaisingumą. Todėl apgailestauju dėl protesto akcijų už Théâtre de Ville (Paryžiaus miesto teatro) sienų ir jo viduje, kai buvo rodomas R. Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Net jei šiomis akcijomis norima išreikšti tam tikrų žmonių maištą spektaklio atžvilgiu, jos griauna Katalikų bažnyčios santykius su menu ir jo atstovais, kuriuos ji stengėsi nuolatos palaikyti.
Šie santykiai buvo palaikomi per visą krikščionybės istoriją. Neseniai, atsakydamas į žurnalo „La Croix“ („Kryžius“, 2009m. lapkričio 14-15 d. d. numeryje, 9 psl. ) klausimus, popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas kardinolas Gianfranco Ravasi skatino ir toliau juos puoselėti: „Mes tikime galimu tikėjimo ir kultūros sąlyčiu, jei menas atsikratys provokatoriško bejėgiškumo.
Lygiai taip pat Bažnyčia neturi laikytis pavojingai įsikibusi į senovinę stilistiką ir užmojo stokojančią amatininkišką „produkciją“. Ji turi nevengti akistatos su šia nauja kalba, su naujais išraiškos būdais.
Šis dialogas bus jai vaisingas.“
Vyskupijos apaštalinis administratorius Monsinjoras P. Wintzer tiki, kad žmonės turi ne plūsti ar pasmerkti, bet imtis darbo: tokio darbo, kai kiekvienas skiria laiką suprasti kitą – kas jis ir ko nori. Kaip teigia notos autorius, „Dialogas yra proto ir širdies darbas. Jis persmelktas kuklumo. Tai – geranoriškas klausymas. Tai – į tiesą ir grožį atgręžiantis žodis. Jis džiaugiasi, galėdamas drauge ieškoti tiesos“.
R. Castellucci spektaklyje „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ scenografijos dalimi ir savotišku veikėju tampa Antonello da Messinos tapytas Jėzaus Kristaus portretas, tapęs ir šįmetiniu festivalio „Sirenos“ vizualiniu simboliu, dėl ko yra smerkiami festivalio organizatoriai.
Pats spektaklio režisierius R. Castellucci savo pasirinkimą šiuo klausimu įvardija kaip žiūrovo ir portrete nutapyto Kristaus žvilgsnių akistatą: „Kartą vartydamas knygą pamačiau šį Jėzaus portretą.
Mane tiesiog įtraukė tas į mano, žiūrinčiojo, akis neriantis žvilgsnis; tada ilgokai stabtelėjau, toji pauzė buvo neįprasta ir supratau, kad tuo metu vyksta susitikimas. Aš žiūrėjau ne tik į meno istorijos puslapį, bet ir į kažką kita.
Tame žvilgsnyje slypėjo kvietimas. Paprasčiausiai: tai jis į mane žiūrėjo.
Spektaklyje Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją šis Kristaus žvilgsnis yra pačiame centre ir susiduria su kiekvieno žiūrovo žvilgsniu asmeniškai. Dievo sūnus nuolat stebi žiūrovą.“
Monsinjoras d‘Ornellas, Reno miesto arkivyskupas, matęs spektaklį Reno mieste, Prancūzijoje, išplatino pranešimą apie jį Lurdo vyskupų susirinkimo dalyviams, kuriame arkivyskupas analizuoja spektaklį ir pagrindžia savo argumentus: „Akivaizdu, kad šiame spektaklyje nėra kristianofobijos. Tad kas yra?
Jame yra provokuojanti režisūra. Menininkas provokuoja žiūrovą norėdamas nupurtyti jo įpročius ir pastūmėti įsijausti į autoriaus rodomą dramą, o tada „įminti užmintą paslaptį“.
Pasak paties Reno miesto arkivyskupo, toks menininkų vaidmuo: „remdamiesi žmogaus jautrumu, menininkai įstengia mums parodyti tai, ko paprastai nematome. [...
]“.
Tačiau sumaištį sukėlęs Antonello da Messinos tapytas Kristaus portretas nėra vienintelė spektaklio provokacija. Spektaklyje, prasidedančiame seno ir ligoto tėvo bei jo sūnaus dialogu, nemaloniame ir pasibjaurėtiname fone jautriai ir skaudžiai išryškėja meilės stiprybė.
Nebefunkcionuojantis kūnas bei senatvinė gėda kviečia analizuoti ryšio tarp tėvo ir sūnaus tvirtumą. Reno miesto arkivyskupas Monsinjoras d‘Ornellas tai komentuoja teigdamas, jog „Castellucci mizanscenos provokuojančios.
Iš tiesų rodyti pačią paprasčiausią, banalią kančią – senstančio žmogaus irimą – yra provokacija. Tai banalu, bet taip pat ir labai tikroviška ir tikra, tai kasdieniška.
[... ] Užduodamas klausimas žiūrovui: kaip jis suderins šio Kristaus – kurį iš visos širdies tiki, netiki ar siekia tikėti – veido grožį su banaliu irstančio senio kūno bjaurumu?“
Spektaklyje veikiantys vaikai ir jų mėtomos dirbtinės granatos arkivyskupui primena Kristaus kančią. Režisierius Romeo Castellucci tai žino ir patikslina: „Jokiu būdu nesiekiu desakralizuoti Jėzaus veido, priešingai: man tai savotiška malda – ji slypi vaiko gesto tyrume“.
„Sirenų“ festivalio organizatoriai, kaip ir Monsinjoras d‘Ornellas kviečia tikinčiuosius ir kitus spektaklio žiūrovus nespręsti apie spektaklį paviršutiniškai. Reno miesto arkivyskupas net pabrėžia, jog iš pirmo žvilgsnio pernelyg provokuojantys gestai reikalauja gilesnio apmąstymo, kad paaiškėtų, ką norėjo pasakyti autorius.
Pasak Monsinjoro d‘Ornello: „Svarbiausia suprasti autoriaus siekį. Tada bus įmanoma suprasti jo spektaklį.
Jo spektaklis nori parodyti mums tai, ko paprastai nematome. Vienokios ar kitokios režisūros provokacija – jei ji atitinka autoriaus siekį – yra ne šventvagystė, o aštrus žodis ar gestas, kuris sujudina, sukrečia, verčia reaguoti.
Ar Castellucciui pavyko? Tegu pasisako kiekvienas žiūrovas.
Suprantama, šis kūrinys, kaip ir kiekvienas kitas, gali nepatikti. Tačiau Bažnyčios ir šiuolaikinio meno dialogas yra būtinas evangelizavimui.
Dialogas, kad ir sudėtingas, skatina bendrauti tarpusavyje pačius krikščionis, kurie taip pat žavisi Kristaus veidu ir myli Bažnyčią – tam, kad geriau suvoktų meno vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Tegu šis dialogas – net jeigu verčia abejoti – sustiprina kiekvieno tikėjimą.“
Ištraukas iš prancūzų kalbos vertė Rūta Kisielytė ir Akvilė Melkūnaitė
Komentarai (11)
gyvas tikėjimas, slypintis kiekviename sutvėrime verčiamas bizniu kiekvienoje bažnyčioje.
su meno pasauliumi, atsiprasau
Zinoma, baznycios biurokratu santykai su meto pasauliumi zymiai svarbiau negu tikejimo tiesas ir pati Isganytoja. Public relations! Stai kas svarbiausia.
Siuolaikinis menas stengiasi sokiruoti. Kitaip nebeidomu:) Siuolaikine visuomene tiek macius ir nusiritusi, kad ja sunku sudominti, sujaudinti. Filmuose vis daugiau smurto,kraujo, patuciu, sekso scenu. Be ju tai jau "ne filmas":) Neseniai skaiciau I. Dapkunaites interviu. Va rusai jau teatro scenoje sekso nebevaidina, jis ten jau naturalus. Jei jau seksas, tai jau tikras. I. Dapkunaite sokiravo, taciau didziajai daliai ziurovu tai atrode normalu, naturalu. Idomu , kas bus toliau? Scenoje tikri sudai, sudu kvapas, tikras seksas. Manau iki porno ant scenos tikrai nueisim. Vemsim, siksim , tapsnosim ,gal koki negyveli viesai iskrosim.... ir visa tai vadinsim MENU
čia su tuo spektakliu aišku. Vienas pastatė,kitų reikalas žiūrėti arba nežiūrėti. Giliai širdyje man žinoma nepatinka,kad viešai jau pradedama drabstytis visiškai nesvarbu š... ,mėšlu ar akmenimis pasidarius taikiniu Dievo paveikslą. Niekas iš mūsų nežinome kas ten,kai mirštame yra ar nėra,todėl visada susilaikau nuo komentarų šia tema. Geriau patylėti kol dar esame gyvi. O va ponios iš seimo pozicija tai supykdė dar labiau,negu pastatytas spektaklis. Kur tu buvai tada,kai GYVA MERGAITĖ ŠAUKĖSI PAGALBOS IR KAI LĖKEI APLANKYTI IR VISUOMENEI AIŠKINAI KAD TEN VISKAS GERAI,MOTINOS IR DUKROS RYŠYS TVIRTAS. IR NEGI GALVOJI,KAD DABAR PRIEŠ RINKIMUS SULAUKSI TIKINČIŲJŲ PALAIKYMO IR ATLEIDIMO PIKTINDAMASI KAŽKOKIU SPEKTAKLIU?????????? NIEKADA
ŠMC menas save surijo, o dabar jau save išvėmęs puikuodamasis slankioja šiurpindamas pasaulį. Kaip ilgiuosi klasikos, romantikos...
na va galinga, nemokama spektaklio reklama padaryta. ir reklamos vinimi tapo Aleknaitė-Abramikienė, ištikima valatkos bičiulė, kuriai vaistais prišertos mama ir mergaitė pasirodė normaliai bendraujančios...
Norint spręsti apie šio fekalinio "meno" kūrėjų ketinimus, nebūtina pačiam dalyvauti koprofilijos fiestoje, kaip nori įrodyti festivalio rengėjai, pasitelkdami . Pats autorius ne kartą išreiškė savo tikruosius ketinimus: Cosa? La merda sul volto di Dio. http://www.youtube.com/watch?v=27SUIybN01g&feature=related Normalius žmones jis apibūdina kaip tamsuolius, fanatikus, katalikų integristus, antisemitus.
egzpertus link shudo ir komunizmo patrauke?
Nepatinka man toks 'menas' , ir as ji ignoruosiu . Bet kai pradeda i tai kistis visokios abramkienes , tai galiu , kaip piliete pasakyti - kur buvote ne/gerbemoji ponia , kai gyva Garliavos mergaite saukesi pagalbos ?
PREAMBULĖ. Likimo ironija – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo patikėtas tarybinių laikų išugdyto mentaliteto veikėjams, kurie, neturėdami nė mažiausio supratimo , kas yra demokratija ir piliečių teisės, pereidami iš autoritarinio režimo sampratų prie demokratinių , paprasčiausiai pačią demokratiją suvulgarino, pagal reikalą ir naudą ją sutapatindami su anarchija. —————————————————————————————————————————————————— ir visa dar tebešliaužiojanti, neišvyta TAUTA, visi Tautiečiai. Sveikinu ir tuos kuriems šiandien - Gimtadienis ar Edvardus bei Editas (bet ne Žiobienę), kurių šiandien vardadienis. Ar Jubiliejus. Sveikinu jus su šiuo trečiadieniu (spalio 3 d. ), vidurine savaitės darbo diena. Žiūrim, ką turim šiai dienai įdomesnio bei aktualesnio? ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- REKLAMA AR ANTIREKLAMA * Buvęs KGB pulkininkas A. Čekuolis kasdien po keliolika kartų pasirodantis įvairių TV kanalų reklamoje - antireklamoje, taip patinkantis kovotojams su komunistais - KGB'istais, t,y, tokiems prieš tokius pačius - dešiniuosius, t. y. TS -LKD gaujos, varinėja pačią įvairiausią dezinformaciją (ar melą). Kad ir dėl tų keturių AE, pastatytų tos pačios firmos 'Hitachi'. Taip, keturios AE jos buvo pastatytos, bet kodėl nutylima - kur jos pastatytos ir ar jos veikia? Jei dvi iš jų pastatytos Azijoje (lyg Taivanyje), tai kitos dvi - JAV - dykumoje, kur iki artimiausios gyvenvietės yra virš 200 kilometrų. Ir kas svarbiausia, VISOS JOS NEVEIKIA ir po šiai dienai. Tai gal dėl to veržiamasi tokią bent vieną, bet su senu reaktoriumi, bei galingesniu, ir jau veikiančią AE, atplaunant milijardinius pinigus Chuntai ar valdžiukei, pastatyti LIETUVOJE, kur atstumas iki artimiausios gyvenvietės ne tik kad mažiau 200 km. , bet net 20 km. nėra. Tai čia reklama, ar antireklama? Tai tegu kiekvienas nusprendžia asmeniškai referendumo metu. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- VERSLAS AR BIZNIO REIKALAI. * Jau anksčiau numatyta vieša privačių interesų deklaracija virsta nebe vieša (o kruopščiai slepiama paslaptimi). O ir verčia ją būti nebe vieša, tokie pat vieši ir nebevieši valdžiukės klerkai. Ypač iš užsienio reikalų ministerijos (nusikaltėlių inkubatoriaus). Nes tokiu būdu gali būti nutrauktas verslas - bizniukas. O tam priešinasi visi nusikaltėliai, o ypač iš dešiniosios gaujos. Pradedant Anušausku, Zingeriu ir Ažubaliu nebaigiant. * Pastebima viena įdomi tendencija - pingant naftai Pasaulinėse rinkose, Lietuviškose rinkose benzino kaina nepasiduoda to reiškinio įtakai, t. y. kaina stovi kaip ir stovėjusi, 'garbingai ir išdidžiai', kaip kad anksčiau Tautiečiai prie Televizijos bokšto. Sakau, būtų žinoję tie Tautiečiai, koks gyvenimėlis jų kaip ir visos TAUTOS laukia, vargu ar būtų taip stovėję ir aukojęsi dėl nusikaltėlių gerbūvio ir Tautiečių naikinimo Genocido politikos. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- TEISĖTVARKA - TEISĖNAIKA. * Romas Adomavičius (ar Romka Deimančiukas), kurio patraukimui kažkokiai tai Teisinei atsakomybėn pritarta Abonento - Abonimento savivaldybėje, bet neleista jo suimti. Nes šis Deimančiukas (pagal jį patį) 20 su viršum metų versle ! Tik klausimas kokiame čia tokiame versle ar biznelyje? Gal valdiškų pinigų 'įsisavinimo'? Tada tai tikras valdiško BIZNIO veteranas. Ir daug kas prieš jį turėtų bent kepurę nukelti. * Teisėnaika ir toliau kuria, t. y. fabrikuoja bylas. Kad ir Drąsiaus tėvams, jo dukros (neaišku kur besančiai), dėl kaltinimo, kad norima išsiaiškinti tą vietą. O tai pasirodo Valstybinė Paslaptis Absurdo Imperijoje. Ir Imperatorius siaubingai nepatenkintas. * Tebesitęsia teisėnaikos tyrimas (ar marinimas) bylos, kurioje figūruoja skundikė ir 2 stribai - KGB'istai, prisidėję prie Lietuvos partizanų vado - Vanago žūties, kaip ir kitų Tautiečių - Patriotų. Tiesiog pagailo senyvų žmonių - nusikaltėlių prieš Tautą, tuo pačiu nesusimąstant, ar tai iš ties žmonės, o ne parazitai - nusikaltėliai, Tėvynės atliekos. Kai jiems nei ranka, nei liežuvis nesuvirpėjo pasmerkiant ir Tautos kovotoją prieš okupantus, ir senyvo amžiaus Tautiečius. O ir teisėnaikoje ar ne tokie patys buvę KGB'istai, ar jų ainiai, nes juk liustracija nepravesta? Ir, aplamai, ar turi tokie bent moralinę teisę, spręsti tokių pačių išsigimėlių likimą? O gal tokią teisę gali turėti tik nesusitepę, sąžiningi sau ir Tėvynei žmonės - Piliečiai - Teisėjai? ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- PARALELĖS ar PRIEŠINGYBĖS. * Pasibaigę Gruzijoje prezidento rinkimai, iškėlę opozicijos kandidatą, tapo lyg lakmuso lapeliu būsimiems Lietuvos seimo rinkimams. Ar nugalės pažangios jėgos, ar tos pačios SISTEMINĖS nusikaltėlių gaujos. O kur priešingybės? Na, anksčiau šlepetinis Gruziją mokė Vakarų demokratijos, dabar gal Gruzija mokys Lietuvą dėl TIKROS DEMOKRATIJOS BŪTINYBĖS. O ar pasimokys Tautiečiai iš gruzinų dar nežinia, kaip kad nepasimokė iš jų (gruzinų) pertvarkos policijos sistemoje. * Būsima skaitmeninės televizijos transliacija, tiksliau, balti rajonai, kurie jos nematys, panašėja į Abonento abonementinius viešo transporto talonėlius. Tiek tiems, tiek aniems nebuvo laiku pasiruošta (kaip jau įprasta Lietuvoje). ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- KULTŪROS NAUJIENOS * Kaip jau anksčiau pažymėjau, kad didelės reakcijos italų režisieriaus spektaklis susilaukė ne tik iš Lietuvos bažnytininkų, bet ir iš seimo bažnytininkų. Nesuvokiamas menas, ar nenorima jo suvokti, t. y suvokiamas iškreiptu būdu. * Panaši reakcija kilo Kinijoje, kai vienoje operoje pasirodė jaunos kinietės pasirėdžiusios (ar nusirėdžiusios) su bikini ir su nacionaliniais galvos apdangalais. Sprendžiama ar tai kultūra ar antikultūra. --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- SPORTAS. * Lietuvos galiūnai Žilvinas Savickas ir Vytautas Lalas perplėšė Lietuvos sportinę tylą ar nesėkmių sezoną, iškovoję atitinkamai I ir II vietas pasaulio galiūnų konkurse, tuo suteikdami vilties, kad tokių atsiras ir verčiant nusikaltėlių valdomą SISTEMĄ į šiukšlyną, kur jai ir vieta. * Būsimuose Olimpinio Tautinio Komiteto prezidento rinkimuose, jei bus išrinktas disko metikas Alekna, norėtų savo pavaduotojais matyti A. Sabonį ir D. Gudzinevičiūtę. Gal taip ir įvyks? ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- ORAI ir jų PROGNOZĖ. * Šeštą val. rytelio Lietuvoje kai kur lijo. Dangus debesuotas, ūkanotas. Vėjas nepastovios krypties. Gūsių nepastebėta. Vietomis ir retkarčiais kai kur palis (kada ir kur, kaip visada, dar neišsiaiškinta, panašiau, kad pietiniuose rajonuose). Oras įšils tik iki 16 laipsnių (optimistine prasme) ir iki 15 (pesimistiniu požiūriu). Vadinasi, ruduo tęsiasi. --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- DIENOS KLAUSIMAS ar RYTELIO MĮSLĖ. * Ką darys atstovai iš Sveikatos Apsaugos Ministerijos sprendžiant tokį 'keistą' atvejį, kai organas skirtas vienam pacientui, 'netikėtai' atsiduria kito paciento organizme? Ar užsimerks, t. y. burs iš kavos tirščių ar pasitelks dvasias? O gal iš ties pasistengs įvesti Teisingumą bet šioje sferoje? --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Dar kartą su nauju trečiadienio ryteliu Tautiečiai. Geros dienos Jums, kaip ir geros nuotaikos bei jumoro dozės ! Pagarbiai Tautai, ne Chuntai kaip ir Mąstantiems, bet ne'bambukams'.