Premjerui Sinkevičiui neužteko kelių puslapių pasakyti, ar Vyriausybė įvertino kankinimus ir žudymus Ukrainoje

Keturi klausimai premjerui apie Ukrainą ir nė vieno aiškaus atsakymo – keli puslapiai apie principus ir nė žodžio apie tai, ką padarė Lietuva.

„Ekspertai.eu“ straipsnyje „JTO dokumentai atskleidžia Ukrainos saugumo tarnybos slaptą kalėjimą, kankinimus ir egzekucijas“ apžvelgiami Jungtinių Tautų dokumentuoti slapto kalinimo ir kankinimų atvejai Ukrainos saugumo tarnybos patalpose Charkove ir Mariupolio oro uoste. Jame taip pat aptariami žurnalistų nužudymų tyrimai ir mažiausiai 30 į nelaisvę patekusių Rusijos kariškių egzekucijų, kurias Jungtinės Tautos priskyrė Ukrainos pajėgoms. Straipsnyje keliamas klausimas, ar Lietuvos valdžia įvertino šiuos pažeidimus ir kreipėsi į Ukrainą dėl jų ištyrimo bei atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Būtent dėl to „Ekspertai.eu kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių ir paprašė atsakyti į keletą konkrečių klausimų. „Ekspertai.ei“: Ar Lietuvos Vyriausybė oficialiai įvertino 2021 m. JTO ataskaitą apie Ukrainos saugumo struktūrų vykdytus savavališkus sulaikymus, kankinimus ir slaptą kalinimą? Mindaugas Sinkevičius : Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad pagarba žmogaus teisėms, tarptautinės humanitarinės teisės normoms ir teisinės valstybės principams yra universalūs įsipareigojimai, kurių privalo laikytis visos valstybės, nepriklausomai nuo jų politinės ar saugumo situacijos, vykstančių ginkluotų konfliktų ar kitų išskirtinių aplinkybių. Šie principai sudaro tarptautinės teisės sistemos pagrindą ir yra neatsiejami nuo demokratinės valstybės veikimo, jos institucijų atsakomybės bei tarptautinio pasitikėjimo užtikrinimo. Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų rengiamos žmogaus teisių padėties stebėsenos ataskaitos yra svarbi tarptautinės žmogaus teisių apsaugos sistemos dalis. Jose pateikiami vertinimai ir nustatytos aplinkybės prisideda prie galimų pažeidimų identifikavimo, skaidrumo didinimo ir atsakingų institucijų veiklos vertinimo. Lietuva pripažįsta nepriklausomos tarptautinės stebėsenos reikšmę ir remia pastangas užtikrinti, kad informacija apie galimus žmogaus teisių pažeidimus būtų objektyviai nagrinėjama, o nustatyti pažeidimai sulauktų tinkamo teisinio įvertinimo. Lietuvos pozicija šiuo klausimu grindžiama nuostata, kad pranešimai apie savavališką laisvės atėmimą, netinkamą elgesį su sulaikytais asmenimis, kankinimus ar kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus negali būti ignoruojami ar pateisinami saugumo argumentais. Tokios aplinkybės turi būti nagrinėjamos laikantis nepriklausomo, nešališko ir veiksmingo tyrimo principų, o nustačius nusikalstamas veikas turi būti užtikrinama atsakingų asmenų teisinė atsakomybė. Kartu svarbu pažymėti, kad tarptautinių organizacijų ataskaitose pateiktų aplinkybių tyrimas ir konkrečių asmenų atsakomybės nustatymas pirmiausia vykdomas pagal atitinkamus nacionalinius ir tarptautinius teisinius mechanizmus. Lietuvos nuosekli parama Ukrainai, jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nekeičia šių principų taikymo. Parama valstybei, ginančiai savo nepriklausomybę, nėra ir negali būti suprantama kaip pritarimas galimiems žmogaus teisių pažeidimams ar jų pateisinimas. „Ekspertai.ei“: Ar Lietuvos institucijos įvertino 2026 m. EŽTT sprendimą byloje „Buzyna prieš Ukrainą“ dėl neveiksmingo žurnalisto nužudymo tyrimo? Mindaugas Sinkevičius : Lietuva nuosekliai remia Europos žmogaus teisių apsaugos sistemą, grindžiamą Europos žmogaus teisių konvencija, ir gerbia Europos Žmogaus Teisių Teismo nepriklausomumą bei jo priimtus sprendimus. Teismo veikla yra vienas svarbiausių žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo mechanizmų Europos Tarybos erdvėje, padedantis valstybėms įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti nacionalinių teisinių sistemų veiksmingumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nustatyti Konvencijos pažeidimai turi būti tinkamai įvertinti, o valstybės, kurių atžvilgiu priimti sprendimai, privalo užtikrinti jų vykdymą. Šis principas taikomas vienodai visoms Europos Tarybos valstybėms narėms, įskaitant Ukrainą. Valstybių pareiga užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą apima ne tik susilaikymą nuo neteisėtų veiksmų, bet ir pozityvią pareigą tinkamai reaguoti į galimus sunkius pažeidimus, atlikti veiksmingus tyrimus bei užtikrinti teisines teisių gynimo priemones. Ypatingą reikšmę šioje srityje turi veiksmingas nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimais į žmogaus gyvybę, tyrimas, taip pat žurnalistų saugumo ir saviraiškos laisvės apsauga. Šių principų įgyvendinimas yra svarbus ne tik siekiant užtikrinti individualų teisingumą, bet ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, teismų sistema bei demokratinės valstybės gebėjimu užtikrinti atsakomybę už sunkius nusikaltimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymo priežiūra atliekama pagal Europos Tarybos nustatytus mechanizmus, pagrindinį vaidmenį šiame procese atliekant Europos Tarybos Ministrų Komitetui. Tai užtikrina institucinę ir teisinę sistemą, pagal kurią vertinama, ar valstybės imasi būtinų individualių ir bendrųjų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti bei užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje. Lietuva laikosi pozicijos, kad tarptautinių teismų sprendimų vykdymas, nepriklausomos teismų sistemos stiprinimas ir veiksmingų teisinių gynybos priemonių užtikrinimas yra esminės demokratinės valstybės atsparumo ir jos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo sąlygos. Šie principai išlieka aktualūs visoms valstybėms, nepriklausomai nuo jų patiriamų saugumo iššūkių. „Ekspertai.ei“: Ar teikiant karinę ir finansinę paramą Ukrainai keliami konkretūs reikalavimai užtikrinti tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi ir atsakomybę už dokumentuotus nusikaltimus? Mindaugas Sinkevičius: Lietuvos karinė, finansinė ir kitų formų parama Ukrainai grindžiama tarptautinės teisės principais, Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtinta valstybių teise gintis nuo ginkluotos agresijos ir nuoseklia Lietuvos pozicija remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. Šios paramos tikslas – padėti Ukrainai užtikrinti savo valstybės ir gyventojų saugumą, išsaugoti valstybinių institucijų veikimą ir sudaryti sąlygas apsiginti nuo Rusijos vykdomos agresijos. Kartu Lietuva laikosi principinės nuostatos, kad teisė į savigyną ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis yra tarpusavyje suderinami ir vienas kitą papildantys tarptautinės teisės reikalavimai. Ginkluoto konflikto aplinkybės nepanaikina valstybės pareigos laikytis taikytinų tarptautinės teisės normų, įskaitant civilių gyventojų apsaugą, humaniško elgesio su sulaikytais asmenimis užtikrinimą ir draudimą vykdyti tarptautinės teisės pažeidimus. Šios pareigos galioja nepriklausomai nuo to, ar valstybė ginasi nuo agresijos, ar dalyvauja kituose ginkluotuose konfliktuose. Lietuvos parama Ukrainai nekeičia šiai valstybei pagal tarptautinę teisę tenkančių įsipareigojimų ir nesumažina atsakomybės už jų vykdymą. Lietuva nuosekliai remia nepriklausomų ir nešališkų tyrimų, atsakomybės už sunkius tarptautinės teisės pažeidimus užtikrinimo, teisinės valstybės stiprinimo bei demokratinių institucijų veiklos skaidrumo principus. Šių principų laikymasis yra svarbi ilgalaikio Ukrainos valstybės atsparumo, jos institucijų patikimumo ir europinės integracijos proceso dalis. Konkretūs paramos teikimo, administravimo, naudojimo ir atskaitomybės reikalavimai priklauso nuo paramos pobūdžio, jos teisinio pagrindo, taikomų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų bei atitinkamų susitarimų. Karinės, finansinės, humanitarinės ar kitos paramos priemonėms gali būti taikomos skirtingos įgyvendinimo, priežiūros ir atsiskaitymo procedūros, atsižvelgiant į jų paskirtį ir teikimo mechanizmus. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos sprendimai remti Ukrainos gynybinius pajėgumus neturėtų būti tapatinami su besąlygišku pritarimu visiems atskirų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmams. Lietuvos pozicija išlieka nuosekli: Ukrainos teisė gintis nuo agresijos turi būti užtikrinama kartu laikantis tarptautinės teisės, žmogaus teisių apsaugos ir atsakomybės už nustatytus pažeidimus principų. „Ekspertai.ei“: Jeigu Lietuva tokių reikalavimų nėra pateikusi, kokiais teisiniais ir politiniais argumentais grindžiama ši pozicija? Mindaugas Sinkevičius : Lietuvos sprendimai dėl paramos Ukrainai grindžiami Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintais tarptautinės teisės principais, įskaitant valstybių suverenitetą, teritorinį vientisumą ir prigimtinę teisę į individualią bei kolektyvinę savigyną. Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą yra esminis Europos saugumo ir tarptautinės teisės sistemos iššūkis, todėl Lietuvos teikiama parama yra nuoseklios užsienio ir saugumo politikos dalis, kuria siekiama prisidėti prie Ukrainos gebėjimo apsiginti ir tarptautine teise grindžiamos tvarkos išsaugojimo. Teisiniu požiūriu svarbu atskirti valstybės teisę gintis nuo neteisėtos ginkluotos agresijos ir jos pareigą laikytis tarptautinės humanitarinės teisės bei žmogaus teisių apsaugos standartų. Šios pareigos egzistuoja nepriklausomai viena nuo kitos, todėl galimi atskirų institucijų ar pareigūnų padaryti pažeidimai savaime nepaneigia valstybės teisės į savigyną. Lygiai taip pat teisė į savigyną nesuteikia pagrindo pateisinti tarptautinės teisės pažeidimų ar atsisakyti pareigos juos tinkamai ištirti. Lietuvos politinė pozicija grindžiama supratimu, kad ilgalaikis Ukrainos saugumas ir valstybės atsparumas priklauso ne tik nuo jos karinių pajėgumų, bet ir nuo demokratinių institucijų veiksmingumo, teisės viršenybės, visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis bei gebėjimo užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Šie tikslai nėra alternatyvūs ar konkuruojantys – jie sudaro tarpusavyje susijusias sąlygas stabiliai, demokratiškai ir saugiai valstybės raidai. Todėl Lietuvos parama Ukrainai vertintina platesniame tarptautinio saugumo, politinio solidarumo ir tarptautinės teisės įsipareigojimų kontekste. Paramos teikimas savaime nereiškia, kad Lietuva atsisako kelti žmogaus teisių apsaugos, teisinės valstybės ar atsakomybės už nustatytus pažeidimus klausimus. Priešingai, Lietuvos nuosekliai remiami demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principai taikomi visoms valstybėms, nepriklausomai nuo jų geopolitinės padėties ar dvišalių santykių pobūdžio. Kartu pažymėtina, kad konkrečių paramos priemonių teisinės ir administracinės sąlygos vertinamos atsižvelgiant į jų pobūdį, taikomą teisinį reguliavimą ir atitinkamus tarptautinius susitarimus. Bendrieji tarptautinės teisės įsipareigojimai galioja nepriklausomai nuo to, ar jie papildomai įtvirtinami atskirose paramos teikimo sąlygose. Dėl šios priežasties atskirų papildomų reikalavimų nustatymo klausimas neturėtų būti tapatinamas su tarptautinės teisės principų pripažinimu ar jų laikymosi svarba. Lietuva ir toliau remia Ukrainos pastangas stiprinti savo valstybingumą, demokratines institucijas ir teisės viršenybę, kartu laikydamasi principinės pozicijos, kad už nustatytus tarptautinės teisės pažeidimus turi būti užtikrinama atsakomybė. Tokia pozicija leidžia nuosekliai derinti paramą agresiją patiriančiai valstybei su universalių žmogaus teisių ir tarptautinės teisės principų laikymusi. „Ekspertai.eu“ komentaras Į keturis konkrečius klausimus premjerui redakcija gavo keturis atsakymus apie bendruosius principus. Taip ir nepasakyta, ar Lietuvos institucijos įvertino Jungtinių Tautų ataskaitą apie slaptą kalinimą ir kankinimus Ukrainoje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl neveiksmingo žurnalisto Olesio Buzinos nužudymo tyrimo. Taip pat neatsakyta, ar Lietuva, teikdama karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kelia konkrečius reikalavimus dėl tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi ir atsakomybės už dokumentuotus pažeidimus. Neseniai buvo kilęs skandalas, kai ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija premjero M. Sinkevičiaus daktaro disertacijoje nustatė plagiato atvejų. Dabar į keturis konkrečius klausimus, kuriuos redakcija pateikė premjerui, gauti keli puslapiai teksto, tačiau juose taip ir nerasta nė vieno aiškaus „taip“ ar „ne“. Su kuriuo konkrečiai dirbtinio intelekto robotu premjeras parengė minėtus atsakymus, „Ekspertai.eu“ netyrė.