Prezidentė apie atominę energetiką: žmonėms reikia paaiškinti, o ne primesti nuomonę(14)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, kartu su kitomis energetikos rūšimis saugiai plėtojama atominė energetika būtų didžiulis potencialas visam Baltijos regionui ir Lenkijai. Tačiau, valstybės vadovės įsitikinimu, dėl to turi apsispręsti žmonės.

„Yra labai svarbu naudoti ir atliekas, ir visus kitus dalykus, kas galėtų pagaminti ir šilumą, ir elektrą, bet atominė energetika, ypač turint galvoje naujus reaktorius yra daug saugesnė, kontroliuoja, o svarbiausia, kad tokia energetika – dar išlieka ir išliks artimiausius kelis dešimtmečius, kaip pigiausia energetika. Toks mišinys, jeigu būtų užtikrintas saugus eksploatavimas, tokia energetika būtų didžiulis potencialas visam Baltijos regionui ir netgi Lenkijai“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė interviu Alytaus radijui „FM99“.

Valstybės vadovės įsitikinimu, „žmonėms reikia paaiškinti, įrodyti, o ne primesti“ nuomonę apie pasirinkimus energetikoje.

„Pirmiausiai, reikia patiems įsitikinti, kad tai naudinga, žmones įtikinti, ir tik tada būtų galima judėti kitų energetinių rūšių link, taip pat ir atominės energetikos“, – sakė D. Grybauskaitės.

Valstybės vadovės įsitikinimu, šalis neturi tiek resursų, kad galėtų vystyti tik atsinaujinančią energetiką, be to, ji kol kas išlieka brangi.

„Saulės energija tebėra 3,5 karto brangesnė nei rinkos kaina, ir mes turime ją dotuoti, vėjo energetiką reikia dotuoti 1,5 karto. Tai yra labai brangu. (...) Mes turime turėti pigesnę energetiką, nes pigiau viskas kainuos, mūsų žmonės geriau galės gyventi, mes galėsime kelti atlyginimus ir mūsų gerovė didės.

Mes negalime lyginti savęs su Skandinavijos šalimis, kur yra daug hidroenergetikos. (...) Lietuva neturi tokių resursų, mes neturime ir tiek daug saulės, ir ji kol kas – labai brangi, mes turime biomasę, turime savo miškus, bet mes negalime iškirtinėti miškų, galime naudoti tik atliekas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Šiuo metu Lietuva importuoja apie 70 proc. elektros energijos. Siekdama užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir konkurencija pagrįstas kainas šalis, su ES paramos pagalba, siekia užtikrinti galimybes įsigyti elektros ir dujų iš skirtingų šaltinių.

Lietuva šiuo metu įgyvendina du strateginės reikšmės tarptautinius elektros jungčių statybos projektus – „LitPol Link“ ir „NordBalt“. 2015 metų pabaigoje nutiesus šiuos elektros tiltus su Lenkija ir Švedija, Lietuva bus tiesiogiai sujungta su kontinentinės Europos ir Šiaurės šalių elektros rinkomis.

Šių metų pabaigoje Lietuva ketina baigti suskystintų dujų terminalo statybas, 2018 metais – turėti pirmąją dujų jungtį, įgyvendinti šilumos ūkio reformą.

Eltos inf.