Prezidentės patarėjas: „D. Grybauskaitė penktaisiais kadencijos metais tęs pradėtus darbus“(10)

Ar Lietuvai pakelui su NKVD -to dukra ir komunistinio -KGB -nio rezimo funkcionere , kuri uoliai tarnavo jam iki pat 1991 metu ? Ar tamsuoliams tas pats , svarbu jiems , asmeniskai , gerai iseina patarnauti bet kokiems uzurpatoriams ?

RETRO 2012.11. Tai, kad prezidentė D. Grybauskaitė pakankamai gerai bendradarbiavo su Vyriausybe krizės laikotarpiu, leido Lietuvai neatsidurti kai kurių ES valstybių vietoje, kur BVP skolos yra net kelis kartus santykinai didesnės. Gal būtent todėl pavyko išsaugoti litą ir sumažinti įvairias išmokas pagal situaciją ribotais dydžiais. Tos nesumokėtos įvairios išmokos krizei baigiantis buvo pradėtos kompensuoti. Manau, kad tokia politika buvo toliaregiška ir sudėtingose aplinkybėse teisėta. Tą, su tam tikrom išlygom pripažino ir KT. Nesu prezidentės advokatas. Ne kartą esu išsakęs ir kritinių minčių kai kuriems jos sprendimams. Tačiau, kaip sakoma, "būkim biedni , bet teisingi". Lietuvoje yra daug problemų ir skurdo atvejų, tačiau bado daug nėra, tačiau alkanų - aiškiai per daug. Beje. Kiekvienas atvejis individualus. Visokių aplinkybių būna. Bendrame darbų kontekste bandomos spręsti ir šios problemos. Daug lemia ir mūsų pačių pasikeltos kartelės aukštis. Sakykim, Kinijoje yra milijonas milijonierių (doleriais) ir apie 150 milijonų gyventojų , kurių vienos dienos išlaidoms tenka vienas doleris. Nesakau, kad turim lygiuotis į skurdžias šalis. Tačiau gal nedera choru nuolat verkšlenti , kai bankuose santaupos per metus padidėjo 4 milijardais litų. Net ir tie emigrantai, kurie čia sunkiai vertėsi, sugeba investuoti į Lietuvą įvairiais būdais per metus apie 4 mlrd litų. Be to ir savo gyvenimo sąlygas užsienyje kuria ir susikuria. Automobilių parkas, telefonizacija, kompiuterizacija pagal savo apimtis įsirašo į Europos Vakarų šalių lygį. Būtent prezidentė išdrįso daryti kai kurias rimtesnes kadrines permainas teisėsaugoje. Gal ne viskas idealiai pavyko, tačiau pastangų būta. Net ir dėl minimos mergaitės iš Klonio gatvės prezidentė paaiškino, kad prievartos prieš ją negali būti, o teisėjos N. Venckienės už stipresnį žodį neatleido, kaip siūlė G. Kryževičius su aplinka. Tačiau prievarta buvo ir niekas to nenuginčys. Prezidentė nėra visagalė, o prokurorai atkaklūs. Klaipėdoje toks mums paaiškino, kad viskas buvo teisėta ("Vsio zakonno"). Ar tikime tuo? - kitas klausimas. Apie patariamąjį referendumą dėl VAE , kuris buvo laiku neišaiškinus visuomenei visų aplinkybių, esu nemažai komentavęs. Prezidentės pozicijai pritariu. Seimo priimto įstatymo dėl VAE statybos referendumas neatšaukė, nes turėjo patariamojo statusą. Tegul tokius sudėtingus klausimus sprendžia specialistai. "Ura..." komanda suorganizuota "rausvai žalių" ar "raudonai burokinių" čia netinka. Ji tik žalą šaliai gali atnešti. Kaip matome iš D. Grybauskaitės biografijos, jos jaunystė prabėgo sovietinio režimo įtakoje. Ji trumpą laiką klusniai kolaboravo net ir po “Dainuojančios revoliucijos” virsmo. Tai tikrai nepuošia laisvos šalies vadovės. Jos giminių analizė viešoje erdvėje pateikta su specifiniu prieskoniu. Tai nėra labai dora iš žurnalistų pusės, tačiau prezidentė yra viešas asmuo, o žiniasklaida skuba patenkinti visuomenės smalsumą. Tad su tokia situacija verta susitaikyti ir šalies vadovei. Kalbant apie prezidentės Dalios Grybauskaitės ankstesnę karjerą galima rasti nemažai neskanių dalykėlių. Tačiau, verta suvokti ir jos vėlesnės karjeros progresą ir galimą jo įtaka į pasaulėžiūros pokyčius. Būtent tuos pokyčius matome ir kai kuriuose prezidentės sprendimuose jau einant dabartines atsakingas pareigas. Ir tikrai ne visi sprendimai vertintini tik neigiamai. Atlikta nemažai prasmingų darbų, kurie, manau, nusveria kai kurias klaidas, gal išprovokuotas ir prezidentės charakteringų, linkusių į autoritarizmą, nuostatų ar metodų. Mūsų prezidentė – kovotoja. Ji ryžtinga vidaus politikos vandenyse ir ieškanti savo kelio tarptautinėje politikoje. Darbas ES komiteto komisarės pareigoje, manau, padarė tam tikrą perversmą jos pasaulėžiūroje ir gebėjimuose. Ji Briuselyje jaučiasi “kaip žuvis vandenyje”. Ten ji turi tam tikrą išlikusį autoritetą, kuris gali padėti Lietuvai ir ekonomine, ir politine prasme. Net ir vienas koks svarbus nutarimas dėl ES paramos padidinimo žemdirbiams ar VAE uždarymui gali pozityviai nusverti visą prezidentės įdirbį Lietuvos visuomenės naudai. Apie prezidentės prasmingus darbus, galimas klaidas ar abejotinus sprendimus esu nemažai komentavęs. Manau, kad sumoje matome energingą, ryžtingą, savimi pasitikinčią šalies vadovę, kuriai visuomenės interesai yra svarbiausi. Įdomiausia yra tai, kad totalinis puolimas visais frontais prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę prasidėjo tada, kai ji neigiamai įvertino Darbo partijos kandidatų neskaidrią kovą per Seimo rinkimus ir jos įtariamų sukčiavimu vadovų siekius patekti į vadovaujančius Valstybės postus. Tad galima teigti, kad taip ji nuvylė DP elektoratą, kuris rinko į Seimą partijas ir pavienius narius, neatsižvelgiant į moralinius ir kompetencijos kriterijus. Spaudoje aiškinama, kad prezidentė “Vilmorus” apklausoje “gavo antausį”. Net jei tikėti šia socdemų rėmėjo V. Gaidžio agentūra, stebėtis nėra kuo. DP elektoratas nusivylęs ir jis dabar telkiasi apie naują premjerą, kuris, kaip ir kiti LSDP lyderiai turi savitą požiūrį į “burokines” darbiečių ir tvarkiečių politines grupuotes. Dabar šie dariniai patapo socdemams labai artimi, nes be jų daugumos valdžios socdemų rankose neliktų. Tačiau, manau, kad nenusivylę tie, kurie valdančioje politikoje nori matyti skaidrumą, kompetenciją ir sąžiningumą. Kas valdo Lietuvos žiniasklaidos atskirus “organus”? – tapo akivaizdu ir šio balsų pirkimo skandalo eigoje. Nors į Konstitucinį teismą išaiškinimo kreipėsi Seimas, o vėliau ir Prezidentė, pagal Darbo partijos, G. Songailos tautininkų prašymus, konstitucinių nuostatų pažeidimu buvo kaltinama prezidentė. Teiginys, kad jokio teisės akto pažeidimo nebuvo, paskendo specifinėje informacinėje erdvėje. Dar daugiau. “Nebūnantys buvę kadrai” sutempė į viešumą visą prezidentės praeitį ir net jos gimines kompromituojančią medžiagą, kokią tik “kontora” sugebėjo surinkti. Nenorėjo prezidentūra, kad ji būtų paviešinta ir netgi nedemokratiškai sustabdė vienos laidos demonstravimą, tačiau ji buvo išplatinta internete… nes kai kam to gal labai prireikė. Naujų, visuomenei nežinomų faktų joje nedaug, bet pateikiama ji tokiu rakursu, kad prezidentei tai iš tiesų negali būti malonu. Tai, kad prezidentė vienų išskirtinai dergiama , o kitų perdėtai aukštinama galima stebėti nuo kandidatės D. Grybauskaitės meto iki šiandien. O juk rimti politologai privalo matyti ir stipriąsias ir silpnąsias šalies vadovės puses. Tokio tipo politologų rašinių vienetai, o aiškiai užsakyminių – provokacinių – į vežimą netilptų.

Reiktų jai susiholivudinti pavardę, kaip gi reiks ateityje trumpai kreiptis? Hitleris juk tai padarė.

Is tokio patarejo,kuris kaip robotas atkartoja prezidentes zodzius,nauda,kaip is velnio vargonininkas.

Demagogija ir melas.

kad žalieji yra pseudožalieji?

na ir megstu gi as shuda malti...

Juokinga, nuo tokiu "patareju" vapalioniu.

ka gali patarineti toks....jaunuolis?Tfu bl

" Ketveri prezidentavimo metai "(K.Girnius. Alfa.lt.) KOMENTARAS Prezidentei Daliai Grybauskaitei skirti pagyrimai, "pagardinti" jos būdo, stiliaus ir siekių kritikos nėra visiškai iš piršto laužti. Politologas Kęstutis Grinius sugeba diplomatiškai fiksuoti ir pozityvius ir negatyvius momentus. Prezidentei D.Grybauskaitei šalies vadovės postas galima sakyti "iš dangaus nukrito". Pakako jai retų vizitų Lietuvoje metu pademonstruoti savo tvirtumą prieš tuometinę kairiųjų daugumos vyriausybę, trumpomis frazėmis pamokant, kaip gyventi ir visuomenėje pasklido euforija socdemų deleguotai eurokomisarei. Tikriausiai, V. Landsbergis turėjo galimybę arčiau ir geriau susipažinti su D. Grybauskaite ir jos tuometinėmis nuostatomis, dirbdamas jau Briuselyje. Jo išreikštas pasitikėjimas pilka praeitį turinčia kandidate, pasirodo, nebuvo klaida. Bent jau pagrindinė prezidentės linija nėra lygiagreti lietuviškų neokomunistų savanaudiškiems siekiams. Jau nekalbant apie ryškiausių "burokinių" darbiečių vadovybę. Jei pavyktų nutraukti "burokinių" jėgų bambagyslę su motininiais rezervais ir investicijomis į Lietuvos politiką bei kreivą ekonomiką - būtų pasiekta išties daug. Klaidų ir klaidelių pas darbščią prezidentę pastebėti buvo galima. Jos nebuvo dažnos ir daug nelėmė. Nuolat K. Griniaus primenamas nedalyvavimas susitikime su JAV prezidentu nebuvo didelė tragedija. Tie santykiai jau senokai užglaistyti. Lietuvos prezidentės populiarumas Europoje, autoriaus teigimu, didėja. Manau, kad K.Grinius turi galvoje ES šalis, kurių tarpe yra ir Lietuva. Mūsų valstybėje prezidentės įvaizdis, galima sakyti, pasiekė lubas ir augti dar daugiau demokratinėje šalyje jam, galima sakyti, nebėra kur. Matau tik vieną potencialų Lietuvos politiką, kuris ankstesniais metais galėjo pretenduoti į ES vadovo postą. Tai buvęs šalies aukščiausias politikas pagal pareigas Vytautas Landsbergis. Tačiau tada Lietuva dar nebuvo ES nare. Jei ir galėjo kas nors sutrukdyti profesoriui, tai tik jo tiesi kritika viskam, kas tos kritikos nusipelnydavo. Vakarų šalių vadovams gal tai ir nepatiko, nes tiesa ir jiems kartais "akis badė". Visiškai nesutinku su prezidento V. Adamkaus kadencijų vertinimu, kurį tradiciškai siūlinėja kairiųjų jėgų politologai. Esu įsitikinęs, kad būtent pirmos kadencijos 3/4 laiko V. Adamkus buvo labai susijęs su LDDP ir kitomis kairios bei centro pozicijomis. Nepamirškime, kad per rinkimus vėlesnei kadencijai kairieji jau rėmė K. D. Prunskienę, o V. Adamkus, pabandęs nesėkmingai kurti "Naująją politiką", daugiau niekada raiškiai ir tiesmukiškai kairiųjų nebeatstovavo. Beje,dideliam pastarųjų nepasitenkinimui. V. Adamkus netgi aiškino, kad antrame rinkimų ture balsuodamas jis būtų pasirinkęs D. Grybauskaitę, o ne A. Butkevičių... :) Kaip mename, antro turo neprireikė. Prezidentės, kaip valstybės vadovės kompetencijos ribos rėmėsi daugiau ekonominės nuovokos pagrindais. Teisinėje ir politinėje erdvėje jos pastangos bei kompetencija atrodė gan kukliai. Net ir šiandien ji pati prisipažįsta, kad nesupranta partijų vaidmens. Kuriant demokratine visuomenę, manau, tai nemažas trūkumas. Apsieiti be patarėjų didesnės paramos, kaip anksčiau skelbė vadovė, jai nepavyko, nes ir pavykti negalėjo. Po truputį, gal ne visad tolygiai pildėsi LR Kosntitucijos bei teisės suvokimo spragos, gerėjo kalbinė raiška. Prazidentė jau ir be lapelio sugeba normaliai regzti savo mintis, o keisti, prabėgšmais išsakyti ekspromtai tampa vis retesni. Bulvarinė žiniasklaida liūdi... Prezidentės bendravimas, autoriaus terminu, "su eiliniais žmonėmis" gerokai suvaržytas jos statuso. Tačiau ir šioje viešų ryšių erdvėje matosi ir pastangos, ir pasiekimai. Ko negali žodžiai, padeda plati šypsena. Manau, kad visuomenė tas pastangas mato ir jos jų neerzina taip, kaip kairio fronto ideologinių aktyvistų. Kada rinkome prezidentę iš gausaus, tačiau asmenybėmis kuklaus sąrašo, daugiau svarstytinų kandidatūrų buvo sunku įžvelgti. Kaip bus per sekančius prezidento rinkimus? - matysim. Visada geriausiai rinkti geriausią. Tikiu, kad sugebėsime tai padaryti. Kitu atveju risimės atgal. 24 metus šaliai kopus į kalną ristis atgal - būtų visiškas nonsensas... Taip, į kalną. Su stabčiojimais ir klupčiojimais kopėme aukštyn. To nematyti gali tik parsidavusi "purvasklaida" ir tie, kurie ja patiki.