Prezidentūra apie branduolinį ginklą: „nuomonių ir komentarų neteiksime“

Prezidentūra tuo metu taip pat pritarė diskusijai dėl šios Konstitucijos nuostatos keitimo.

„Ekspertai.eu“ nusprendė pasitikslinti tiesiogiai, todėl dar 2026 m. gegužės 25 d. Prezidento paklausė, ar Lietuva iš tiesų siekia sudaryti galimybę savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą, ar gauta tokių pasiūlymų iš sąjungininkų, ar vertintas poveikis gyventojų saugumui ir ar dėl tokio Konstitucijos pakeitimo turėtų būti klausiama piliečių.

Paklausimas buvo išsiųstas ir J. Olekui, tačiau Seimo Pirmininkas į jį neatsakė.

Prezidento kanceliarija taip pat tylėjo tol, kol redakcija tokį neveikimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Tik 2026 m. birželio 23 d. „Ekspertai.eu“ sulaukė atsakymo.

„Jūsų prašomos nuomonės ir komentarų nurodytais klausimais neteiksime“, – informavo anoniminis Prezidentūros atstovas.

Tuo istorija nesibaigė. 2026 m. liepos 3 d. Seime jau buvo oficialiai įregistruotas projektas apskritai panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį. Jį inicijavo 50 parlamentarų, tarp jų – pats J. Olekas. Aiškinamajame rašte be užuolankų nurodyta, kad tikslas – sudaryti teisines prielaidas Lietuvos teritorijoje pasitelkti NATO atgrasymo priemones, įskaitant branduolinius ginklus.

Taigi gegužę visuomenei buvo siūloma manyti, kad tai tik diskusija. Prezidentūra į konkrečius klausimus atsakyti atsisakė. Po kiek daugiau nei mėnesio paaiškėjo, kad „diskusija“ jau virtusi oficialiu projektu keisti pačią Konstituciją.

Branduolinio ginklo dislokavimo galimybė Lietuvoje, pasirodo, yra pakankamai rimtas klausimas Konstitucijai keisti, bet nepakankamai rimtas tam, kad valstybės lyderis Gitanas Nausėda apie jį atsakytų visuomenei.