Propaganda prieš referendumus. Kas meluoja? (audio)(19)

Tautai pralaužus referendumo ledus prasidėjo propaganda prieš referendumą. Beje, kiekviena antireklama yra reklama. Įsibėgėjus propagandai gerai būtų išvysti Čekuolio „protingus“ patarimus. Tai tikrai paskatintų teisingai apsispręsti.

Propagandistams neturint argumentų yra imamasi purvinų technologijų. Vienas iš būdų tautos atstovus parodyti kaip nesuvokiančius tikrovės, apgavikus, kvailius ir melagius, o kitoje pusėje „ekspertai“, „specialistai“ ir „profesionalai“. Tai jau buvo daroma ir agituojant už Europos sąjungą 2003 metais.

Perklausiau vienos Lietuvos stojimo į ES referendumo agitacinės laidos garso įrašą, kuris pateiktas VRK puslapyje.

Tai 2003-05-02 dienos Lietuvos radijo agitacinė laida „Būkime europiečiai!“ Vedėjas Česlovas Burba .

Tema: Ką Lietuva praras neįstojusi į ES? Dalyviai agituojantys „už“: Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė ir Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis .

Dalyviai agituojantys „prieš“: Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir ūkininkas žurnalistas Pranciškus Šliužas . Daugelis dalyvių yra ir šiomis dienomis išreiškiantys nuomonę ir poziciją.

Siūlau šį įrašą atidžiai perklausyti: Keletas pokalbio vietų labai aiškiai parodo kas suvokia tikrovę ir kas užsiima minėtomis purvinomis technologijomis ir propaganda.

Štai dvi trumpos atkarpos apie „Sodrą“ (nuo 29m05s iki 32m11s ir nuo 34m06s iki 35m37s): Komentuoti neverta, nes visi puikiai suvokiame dabartinę „Sodros“ situaciją.

Pokalbio išklotinė: Pranciškus Šliužas . Naktį nemiegojau ir vis galvojau, o gal aš ką nors praleidau, gal kur nors suklydau.

Ir žinot, aš manau, šią laidą daugiausiai klauso žmonės kurie dabar namuose, ypač vyresnio amžiaus. Ir štai kai aš pamatau tuos agitacinius lapelius, kuriuose sakoma, jog jūsų vaikai ir anūkai galės laisvai judėti, išvažiuoti.

Aš pagalvojau, palaukit, jie išvažiuos, dirbs kitur. Kas mokės „Sodros“ mokesčius Lietuvoje?

Jeigu pagrindiniai dirbantys žmonės išvažiuos. Iš ko jūs seneliai, tėveliai gausite pensijas, man įdomu?

Čia aišku ponia Grybauskaitė pažers kokių nors skaičių. Bet jūs tik patys pagalvokit.

Dirbantys žmonės dirbs kitur. Jie kaups sau pensijom privačiuose fonduose.

Jie ne čia mokės mokesčius. Todėl mokesčių sistema taip pabyrės.

Jūs atsiminkite, jau šiame etape šitie žmonės dažniausiai jus apgavo jau kelis kartus. Pirmą kartą rublius velniop nunešė.

Antrą kartą dolerius. Tas pats Šarkinas gražiai lūputes raitodamas sakė: „kaupkite kokia norite valiuta“.

Aš 5 tūkstančius dolerių laikiau banke. Anksčiau skaičiavau 20 tūkstančių turiu litų, dabar skaičiuoju 15 turiu tūkstančių.

Tai va, du kartus jau nukelnėjo, čia pat, žmones paprastus. Aš manau, dar einantį eurą, dar kartą nukelnės, čia labai gražiai.

Todėl galvokite apie kiekvienas savo kišenę, prieš tai.

Česlovas Burba . Gerai suformuluotas klausimas. Beje, būčiau pateikęs ir aš jį. Sakoma, kad iš tiesų jauniems, gabiems žmonėms bus atvira Europos sąjungos ir mokslo, ir darbo erdvė. Tačiau seni žmonės klausia ministre. Taip, jeigu žmonės išvažiuos, pensijas kaupsis kaupiamuosiuose fonduose, nepriklausomai kurioje šalyje jisai būtų. Tai kas iš tiesų mokės pensijas tiems žmonėms, kurie liks gyventi čia?

Dalia Grybauskaitė . Na pirmiausia, tai nebus taip lengva išvažiuoti.

Iš tiesų tik šešios šalys atveria sienas. Ir tas išvažiavimas, parodė praktika kitų šalių, buvo labai santykinai nedidelis.

Ir paskui po septynių, maždaug, aštuonių metų prasideda grįžimo procesas. Todėl čia aš nemanyčiau, kad labai bus sudėtinga.

Mokėjimai ir mokesčių sistema yra pritaikyta bet kokiam stresui. Lietuvos valstybė taip pat turi rezervą ir stabilizavimo fondą, kuris yra ir skirtas esant sudėtingai situacijai pagelbėti valstybei.

Taigi valstybė yra pasiruošusi išoriniams nedideliems stresams. Na o visada mane domina, kai privatūs asmenys, ne specialistai mėgina aiškinti, kad kažkas nežino, arba nemoka, arba meluoja dėl mokesčių sistemos, patys nebūdami specialistais.

Tai tokios konstatacijos, be abejo, visada kelia daug nuostabos. Kada diskusijoje dalyvaujantys žmonės menkai nusimanydami apie finansų ir mokesčių sistemas, tame tarpe Europos sistemos, mėgina aiškinti, kad ministrė, pavyzdžiui, gali pažerti skaičius.

Aš ir dėl to nenoriu žerti, nėra su kuo ginčytis paprasčiausiai. Aš esu profesionalas, specialistas ir galiu garantuoti, kad visi dalykai bus numatyti laiku ir rezervų valstybė turi tam.

Vytenis Andriukaitis . Kai ponas Šliužas gąsdina, kad išvažiavę žmonės nemokės socialinio draudimo mokesčio, jis tiesiog meluoja. Galiu pasakyti tamstai, kad socialinės sistemos kiekvienoj valstybėj yra tų valstybių nuosavybė. Ir žmogus dirbantis Portugalijoj, privalės mokėti „Sodros“ mokestį, jeigu jis visiškai neiškeliaus.

Česlovas Burba . Lietuvai?

Vytenis Andriukaitis . Taip Lietuvai.

O savo dalį, tuos privačios dalies kaupiamuosius, jis galės dėti į fondą. Ir antras dalykas.

Portugalijoj jis turės dar vieną šansą. Jis ten, jau kaip legalus žmogus.

Galės dirbti pagal Portugalijos įstatymus ir pretenduoti į dalį pensijos dydžio, kai jis dirbs toj šaly. Tai štai jis turi du pliusus.

Jisai sau gali pasididinti dalį pensijos. Jo niekas neatleidžia nuo Lietuvos socialinio draudimo, nebent jis atsisakytų Lietuvos pilietybės ir išvažiuotų.

Ir taip yra ne tik Lietuvoje, taip yra visur aplinkui. Taigi mes, negąsdinkime žmonių tuo, ko nėra.

Iš tikrųjų pritarčiau ministrės pozicijai, kad ir profesionalams tikrai tiesiog būtų sunku dirbti.

Pranciškus Šliužas . Čia yra toks reikalas. Tu man į ranką kalbėk ką čia mes pasigilinsime kokiais nors tai. Aš kai jaučiu viską aplinkui geriau. Taip sakant, aš sakiau, šitie ponai yra astronautai, jie vaikšto ne žeme. Šiaip, miela tamsta, ten kur klausėte kur pablogėjo. Visų iki šiol įstojusių šalių sąlygos stojimo, buvo kelis kartus geresnės, negu dabar stojančių.

Ištrauka apie išmokas (nuo 44m56s iki 45m49s): Tai taip pat jau ilgai besitęsiančių, deja, tik kalbų, o ne darbų ir pasiektų realių rezultatų objektas.

Pokalbio išklotinė: Pranciškus Šliužas . Aš noriu kirsti lažybų, nežinau su kuo. Lažintis iš to, kad jeigu mes, kuris nors Lietuvos kaimas, gaus bent pusę pažadėtos paramos. Aš, pavyzdžiui, atiduodu visų trijų metų paramą, kurią aš gausiu iš Europos sąjungos. Bet jeigu mes jos negausime, aš norėčiau gauti trijų metų Vytenio Andriukaičio atlyginimą. Jeigu jie garantuoti tokia parama, tai aš lažinuosi. Lažinuosi nedvejodamas.

Česlovas Burba . Bandykime išvengti lažybų tiesioginio eterio metu.

Dalia Grybauskaitė . Aš labai trumpai. Be lažybų. Norėčiau pasakyti, kad tas lėšas yra numačiusi ir mums finansuos ir perves būtent Europos sąjunga. Taigi, jų nei pavogti, nei nusavinti kam nors kitam, negu tikslingai žemės ūkiui, nebus įmanoma.

Ištrauka apie skolą (nuo 51m38s iki 52m07s): Pakankamai tiksliai Pranciškaus Šliužo numatytas skolos dydis, nors jis tik „paprastas“, o ne „ekspertas“. Dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad pokalbis vyko 2003-05-02, o kalbama buvo apie 2004, 2005 metus. Duomenys apie skolą paimti iš www.2g.lt.

Pokalbio išklotinė: Pranciškus Šliužas . Rezultate, jau 2004 metų pabaigoje Lietuva turės, na gal 2005 metų pradžioje, maždaug 3 milijardus litų nuostolių bendrame šalies balanse. Prarandant, būtent, pirmiausiai dėl maisto ūkio praradimų ir kitų dalykų. Va tokie bus bendri balansai. Patikėkit manimi.

Dalia Grybauskaitė . Gal reikėtų kviesti poną Šliužą finansų patarėju. Va tiek skaičių žino ir tiek nusimano mokesčių politikoj, kad stebėtina klausyt.

Suprantama, kad kai kurie tuometinio pokalbio dalyviai dabar taip pat labai daug ką turėtų pasakyti, surastų kaltų, įvairių aplinkos neigiamų poveikių. Jie jokiu būdu nepripažintų kas buvo teisus ir kalbėjo suprasdamas tikrovę. Neabejoju, kad dabar suvokiantys ir išlaikantys vertybes yra tie patys. Linkiu, kad suvokiančių tikrovę ir saugojančių vertybes vis daugėtų.

sarmatas.lt