Rinkimai – skaudi pamoka kairiesiems(17)

Socialdemokratams abeji rinkimai tapo antausiu – jų kandidatas Zigmantas Balčytis ne tik pralaimėjo prezidento rinkimus Daliai Grybauskaitei, bet ir buvo nureitinguotas partijos sąraše, o pati partija ne tik gavo mažiau mandatų Europos Parlamente nei tikėjosi, bet ir nusileido amžiniems oponentams konservatoriams. Nuotr. prezidentas.lt

Rinkėjų simpatijų švytuoklė sukasi į centro dešinę, o Dalia Grybauskaitė gali bandyti tapti reikšminga prezidente. Taip sekmadienį vykusių prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus vertina politologai.

Dauguma gatvėje kalbintų klaipėdiečių rinkimų rezultatais nebuvo nusivylę.

„Pasitvirtino prezidentės strategija“

Sauliaus Šiliauskas, Klaipėdos universiteto dėstytojas, politologas

Rezultatai rodo, kad Dalia Grybauskaitė turi pakankamai didelį palaikymą. Jos rinkimų strategija nesitapatinti su konkuruojančiomis politinėmis jėgomis, būti vienodai atitolusiai nuo jų ar vienodai visiems teisingai, pasitvirtino. Tačiau prezidentui neturint proprezidentinės politinės jėgos tai apsunkina vadovavimą.

Svarbus faktas, kad ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvavęs Zigmantas Balčytis nesulaukė pasisekimo – pralaimėjęs Daliai Grybauskaitei, jis nusileido ir bendrapartietei Vilijai Blinkevičiūtei, kuri jį išstūmė iš pirmosios rinkiminio sąrašo vietos.

Galima teigti, jog socialdemokratų partija pralaimėjo rinkimus. Reikia atkreipti dėmesį, kad išankstinės apklausos rodė, jog socialdemokratai turėjo persvarą, tačiau jos nepatvirtino. Socialdemokratai turi įvertinti šiuos rezultatus, prieš savivaldos rinkimus jiems reikės pasukti galvas, kaip pritraukti rinkėjus.

Liberalų ir centro sąjunga jau nueina į politinį užribį. Tuo metu Liberalų sąjūdis įsitvirtina: renka balsus ne tik savivaldos rinkimuose. Ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose jis pateko į daugiausiai balsų surinkusių partijų trejetukus, gavo daug pirmumo balsų. Tai lemia jų gebėjimas pritraukti gerai žinomas figūras: anksčiau tai buvo Leonidas Donskis, dabar – Antanas Guoga. Sąraše buvo ir Klaipėdos mieste gerai žinomų figūrų.

Reikia pastebėti, kad europiečiai šiemet išsirinko radikalias dešiniąsias partijas, euroskeptikus. Antiintegracinių jėgų pergalės Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje rodo, kad šis Europos Parlamentas bus fragmentuotas, bus nemažai prieštaravimų.

„Pozityviai vertina Europos Sąjungą“

Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas

Pagrindinis Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje bruožas – tradicinių ideologijų partijų dominavimas, nustumiant į pašalius kraštutines ar populistines partijas. Tuo metu tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Danija, Austrija, kraštutinės dešiniosios ar kairiosios partijos arba laimėjo, arba smarkiai pasididino gautų balsų skaičių.

Tai gali būti vertinama kaip ženklas, jog dauguma rinkėjų Lietuvoje visgi pozityviai vertina šalies narystę Europos Sąjungoje ir šiuo atžvilgiu skiriasi nuo kai kurių kitų bendrijos narių.

Zigmanto Balčyčio pasitraukimas partijos sąraše į antrą vietą rodo, kad, nepaisant visų jo balsų, gautų prezidento rinkimuose, tie, kas balsavo už socialdemokratų partiją, pirmenybę skyrė jo kolegei Vilijai Blinkevičiūtei. Tuo remdamasis spėčiau, kad nepasiteisino tokia kampanijos strategija ir bent daliai šios partijos rėmėjų nepatiko tai, kad vienu metu buvo mėginama dalyvauti dvejuose rinkimuose.

Tėvynės sąjungos pergalę lėmė įtempta saugumo situacija, galėjusi gerokai sutelkti šios partijos elektoratą, kuris ir be to pasižymi stabiliu balsavimu. Liberalų sąjūdžio sėkmė susijusi su galimai aktyvesniu jaunimo dalyvavimu.

Galbūt Liberalų sąjūdžiui pavyko galų gale tapti liberalių pažiūrų rinkėjų partija, galutinai perimant balsus iš kitų partijų, kurios arba turi savo pavadinime žodį "liberalios", ar bent taikosi į panašų rinkėją. Liberalų ir centro sąjungos prastas pasirodymas gali būti laikomas ženklu, kad dalis jos rinkėjų balsavo už Liberalų sąjūdį.

Gali būti, kad ir iš valdančiųjų partijų buvo pritraukta kažkiek balsų.

Rinkimai į Europos Parlamentą atspindi ne tiek žmonių požiūrį į partijų europinės politikos nuostatas, kiek nacionalinės politikos vertinimą, todėl gali būti laikomi aiškiu politiniu signalu prieš artėjančius savivaldos rinkimus ir Seimo rinkimus po dvejų metų.

„Įspūdingas laimėjimas“

Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas

Dalia Grybauskaitė parodė, kad yra kompetentinga prezidentė, bet ji nėra parodžiusi, kad yra didelė, ypatingo dėmesio verta prezidentė, kuri kaip nors labai reikšmingai pakeitė Lietuvos gyvenimą. Manyčiau, kad ji gal stengsis tapti ta didele, ne tik populiaria prezidente. Jos pergalė rodo, kad prezidentė tebėra populiariausia politikė nuo Algirdo Brazausko laikų.

Jos laimėjimas – 58 procentai prieš 40 – vis dėlto yra įspūdingas. Labai daug kritikuojamas jos bendravimas su žmonėmis, neturėjimas jokios Lietuvos ateities vizijos, matyt, paprastiems žmonėms tie dalykai nekelia didesnio rūpesčio, jie patenkinti, kaip ji tvarko šalį, jos kompetencija, jos gebėjimu spręsti problemas, nesivelti į nereikalingus ginčus. Per antrąją jos kadenciją turėtų dominuoti dėmesys užsienio, gynybos politikai.

Tuo metu socialdemokratams rinkimų rezultatai turėtų būti rimtas signalas. Jų rinkėjai yra kaime. Miestuose, kur socdemai turėtų geriausiai pasirodyti, jie yra silpniausi. Jų elektoratas sensta, ko gero, greičiau nei konservatorių. Jų prognozės po ketverių penkerių metų yra liūdnokos, jei jiems nepasiseks pasiglemžti "darbiečių" balsuotojų.

„Visiškas socialdemokratų pralaimėjimas“

Laurynas Kasčiūnas, politologas

Europos Parlamento rinkimų rezultatai rodo, kad centro kairės partijos nėra įsitvirtinusios Lietuvos politikoje, rinkėjų simpatijų švytuoklė vėl krypsta į centro dešinę. Reitingų rezultatai prieštarauja tam, kas buvo prognozuota ir ką turime.

Manyčiau, kad tai – visiškas socialdemokratų pralaimėjimas. Jie pretendavo į tris-penkias vietas, o gavo dvi. Tai tam tikras protestas prieš Vyriausybę.

Didžiausi laimėtojai yra liberalai. Tai tikrai fantastiškas pasirodymas. Antanas Guoga pritraukė balsų iš netradicinio elektorato.

Konservatoriams padėjo tai, kad Europos Parlamento rinkimai vyko su antruoju prezidento rinkimų turu.

„Socdemų sąrašas – nepatrauklus“

Vladas Gaidys, visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius

Į Europarlamentą išrinktų partijų sėkmė buvo prognozuota apklausose – skyrėsi tik jų gautų mandatų skaičius. Skirtumai tarp visuomenės apklausose atsispindėjusio partijų populiarumo ir rinkimų į Europarlamentą rezultatų gali būti susiję su partijų rinkimine kampanija.

Pagal paskutinę apklausą balandžio pabaigoje pirmoje vietoje buvo socialdemokratai, kurie ilgą laiką pirmavo mūsų apklausose. Dabar jie iš tikro gavo žymiai mažiau – buvo prognozuotos trys vietos, jie gavo dvi vietas. Ir aš matau priežastis Socialdemokratų partijos darbuose: manau, kad ši rinkiminė kampanija jiems nepavyko, sąrašas buvo paskutinis tarp visų sąrašų ir jis, manyčiau, nepatrauklus: nėra atsinaujinimo.

Kita priežastis, galėjusi turėti įtakos rinkėjų apsisprendimui, yra situacija Ukrainoje, lėmusi didesnį palankumą dešiniosioms partijoms.

Infromacija

Sekmadienį per antrąjį prezidento rinkimų turą prezidentė Dalia Grybauskaitė surinko 57,87 proc. balsų, už socialdemokratą europarlamentarą Zigmantą Balčytį balsavo 40,14 proc. rinkėjų.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 1,2 mln. arba 47,3 proc. Lietuvos piliečių. Uostamiestyje iš balsuoti galėjusių 133 tūkst. 457 asmenų tai padarė kiek daugiau nei 61 tūkst.

EP rinkimuose daugiausiai balsų surinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašas – 17,39 proc. Partijai tenka du mandatai vietoj šiuo metu turimų keturių. Į juos pagal reitingavimą pretenduoja Gabrielius Landsbergis ir dabartinis europarlamentaras Algirdas Saudargas.

Socialdemokratai surinko 17,27 proc. balsų. Jiems taip pat priklauso du mandatai vietoj dabar esamų trijų. Pagal reitingavimą į juos pretenduoja dabartiniai europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis.

Lietuvos liberalų sąjūdis su 16,52 proc. balsų irgi turėtų gauti du mandatus. Iki šiol ši partija turėjo vieną. Pagal reitingavimą, dirbti į Briuselį turėtų važiuoti verslininkas Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius.

Partija "Tvarka ir teisingumas" su 14,27 proc. balsų išsaugojo du mandatus, kurie tektų dabartiniam europarlamentarui Rolandui Paksui ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui.

Po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (12,83 proc. ), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija (8,06 proc. ) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,62 proc. ).

Su Darbo partija į EP išrinktas parlamentaras Viktoras Uspaskichas, su LLRA – dabartinis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, "valstiečiais" – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, jau pranešęs, kad vietoje savęs siūlys į EP vykti antrą vietą užėmusiam Ignalinos merui Broniui Ropei. Šios sąjungos atstovas į EP išrinktas pirmą kartą.

61,45 proc. rinkėjų EP rinkimuose pasinaudojo galimybe skirti kandidatams reitingo balus. Labiausiai reitinguoti Liberalų sąjūdžio biuleteniai – 71,85 proc., TS-LKD – 69,74 proc., Socialdemokratų partijos – 66,76 proc. Mažiausiai reitinguojamas buvo Darbo partijos sąrašas – 46,4 proc.

Daugiausia pirmumo balsų klaipėdiečiai atidavė Eugenijui Gentvilui, verslininkui Antanui Guogai, miesto merui Vytautui Grubliauskui.

Apklausa

Audronė

Aš balsavau ne už Dalią Grybauskaitę, tad rinkimų rezultatais esu nelabai patenkinta. Kol kas viskas valstybėje eina į blogąją pusę. Europos Parlamento rinkimuose balsavau už "Tvarką ir teisingumą", bet ko tikėtis iš to parlamento, nežinau.

Augustinas

Esu patenkintas rezultatais. Labiausiai tikiuosi, kad gerės aukštojo mokslo sistema, nes dabar sunku kartu ir mokytis, ir išgyventi, nes nėra stipendijų, sunku piniginiu atžvilgiu. Europos Parlamento rinkimuose nebalsavau, rinkau tik prezidentę.

Julija

Be abejo, balsavau. Dėl prezidentės esu patenkinta. Buvau gana nusivylusi Europos Parlamento rinkimais, ilgai stovėjau prie biuletenio, ilgai rinkausi, nes nebuvo stiprių kandidatų.

Birutė

Esu patenkinta. Viskas atrodo gerai. Užsienio politikoje viskas gerai, o vidaus politikoje prezidentas nelabai ką gali padaryti. O Europarlamento rinkimuose žmonės išsakė nuomonę, ir tiek.

Stasys

Visuomet einu balsuoti. Per daug sunkus klausimas, ko tikimės. Visi tikisi, kad bus geriau, lauksim to, kas buvo žadėta. Esu patenkintas, kad į Europarlamentą pateko Gabrielius Landsbergis. Jis jaunas žmogus, galbūt padės mūsų jaunimui.

Aleksas

Rezultatai tenkina iš dalies. Tikiu, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos ateitis bus sklandi. Norisi stabilumo. Lietuva turi pasiekti tam tikrą ekonominį lygį, norint pakeisti valiutą į eurus tas stabilumas reikalingas. Prisimenant Ukrainos įvykius reikia būti ir stipresne valstybe.