Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Tapatybių kryžkelėse – Juzefo Pilsudskio atvejis
Iš Briuselio ar iš kitur į Lietuvą atvykę emisarai, kurių pagrindinis rūpestis – Europa be „rubežių“, atrodo, neturi supratimo apie tai, kad nei vokiečiai, nei prancūzai, nei anglai, pagaliau ir lenkai, kaip lietuviai, nėra išgyvenę viena po kitos sekusių tokio laipsnio aneksijų, prievartinio, taip pat ir savaiminio (tarsi uždelsto veikimo bomba) nutautėjimo atvejų.
Vargu ar suvokia, jog grėsmės lietuvių tautos išlikimui, jos tęstinumui yra vertintinos kaip grėsmės Lietuvos valstybės integralumui, jos, kaip ES narės, konstrukcijos patvarumui. Tų emisarų dėmesio centre dažnai būna ne lankomos valstybės titulinė tauta, bet čia gyvenančių tautinių mažumų reikalai.
Prabilus apie „mažumas“ tiesiog sunku susilaikyti neišsakius keleto pastebėjimų dėl lietuvių dvasinės emigracijos „lenkiškąja“ kryptimi. Lietuviams tai labai skaudi problema. Pasąmonė tarsi savaime „išmeta“ Lietuvos situaciją, pirmiausia jos istoriją, vos ne visą prisodrintą lietuvių dvasinės emigracijos „lenkiškąja kryprimi“.
Pirmas pastebėjimas – dėl Juzefo Pilsudskio (kurio širdis pagal jo valią palaidota Vilniuje) kilmės. Lenkų pusėje nenuslopsta, ko gero, net auga šio asmens, XX a. pirmoje pusėje tapusio visos lenkų tautos vadu, garbinimas. Regis, net Vladislovas Jogaila blanksta jo šešėlyje. J. Pilsudskio biografai rašo, jog jo proseneliai „priklausė vienai iš seniausių lietuvių bajorų giminių“. Senuose dokumentuose minimi kaip Giniočiai.
Nereikia ir biografų. Patys lenkai J. Pilsudskį vadino „litvinu“ ar net „žmudinu“, t. y.
žemaičiu, tuo įvardžiu vertindami savo vado (oficialiai vadinto viršininku) charakterio kietumą ir valingumą. Šis „žmudinas“ savo valstybine mąstysena ir elgsena lenkė pačius lenkus.
Paaiškinimas čia vienas: jis nematė istorinės perspektyvos dabartyje „užsilikusiems“ lietuviams. Jis energingai kovojo su savo protėvių gentainių šalininkais, kuriems buvo prikabinta „litvomano“ pravardė.
Lenkų akyse jis didžiavosi tuo, kad ignoravo lietuvių etnokultūrinį palikimą, vertindamas jį kaip necivilizuotą ir pagonišką.
Žinome lenkų valdžios elgseną slopinant lietuviškumą okupuotame Vilniaus krašte. Tačiau tikra staigmena man pasirodė mūsų dienomis išsakyta lenkų istoriko prof. K. Buchowskio mintis: „O po J. Pilsudskio mirties prasidėjo beprecedentinė akcija – buvo uždaromos visos mokyklos [lietuvių – R.G.], draugijos, pasitaikydavo net suėmimų, deportacijų. Pasirodo, po Lenkijos maršalo mirties buvo dar blogiau...
Lenkų valstybės viršininkas į Didžiosios Lenkijos atkūrimo talką buvo pasitelkęs irgi žemaičių kilmės bajorą Gabrielių Narutavičių, kuris buvo išrinktas valstybės prezidentu (1922 m.), bet tik savaitę išbuvo šiame poste – nušovė lenkų nacionalistinės partijos pasamdytas fanatikas gal dėl to, kad prezidento brolis Stanislovas Narutavičius, pasilikęs Lietuvoje, buvo vienas iš 1918 metų Nepriklausomybės akto signatarų...
Dažnai pamąstau apie jau mūsų laikų asmenybę – rašytoją ir filosofą Česlovą Milošą. Mąstau gal ir dėl to, kad mano, kaip ir jo, vaikystė bei paauglystė prabėgo prie svajingo Nevėžio, prie upės įrėžto klonio...
O gal dar ir dėl to, kad man teko pabendrauti su Česlovo broliu, žinomu kino dokumentininku Andrzejumi. Palyginti puikiai susišnekėjome lietuviškai, bet štai man pristatyta jo žmona Gražina, anot profesoriaus, pagal kilmę gryna lietuvė, lietuviškai taip ir neištarė nė žodžio.
Skaičiau ne vieną Nobelio premijos laureato knygą. Man regis, kad iš jų alsavo dramatinis jausmas, kurį gimdė dvilypumas: gimtojo krašto praradimas ir stabilaus inkaro tam, kad prisišvartuotum prie kito kranto, neturėjimas.
Mano ausyse tebeskamba žodžiai, kuriuos aptikau viename iš Česlovo Milošo veikalų: „Buvo suomiai, kalbėję švediškai. Buvo čekai, kalbėję vokiškai.
Buvo ir tebegyvena lietuviai, kalbėję ir tebekalbantys lenkiškai <... >“ Žinoma, šios asmenybės „dvilypumas“ pagimdė puikų produktą – vieną iš iškiliausių XX a.
Vakarų civilizacijos humanistų.
Prie savo kilme „probleminių“ asmenybių gali būti priskirtas ir kitas XX a. humanistas, ženkliai prisidėjęs pagyvinant Romos katalikų bažnyčią ir griaunant biurokratizuoto, sovietizuoto socializmo sistemą.
Kalbu apie popiežių Joną Paulių II – Karolį Voitilą. Jis daug nusipelnęs ir Lietuvai, pasipriešinęs lenkų užmačioms dėl Vilniaus.
Lietuvos katalikų bažnyčiai galutinai įteisinęs provincijos statusą ir gynęs nepriklausomos lietuvių valstybės atkūrimą.
Į žurnalisto klausimą, kiek jame esama lietuviško kraujo, popiežius diplomatiškai išsisuko. O klausimas buvo pamatuotas – esama informacijos, skelbtos JAV lietuvių spaudoje, apie tai, kad jo motina (M. Karčiauskaitė), kilusi nuo Plungės, atkeliavusi į Vilnių tam, kad įstotų į Mokytojų seminariją.
Suprantama, kad aiškindamiesi čia mano „užkabinamą“ problemą neturėtume pamiršti dviejų susikertančių socialinės organizacijos trajektorijų. Visi anos kadaise didžios (ir pilietine kultūra garsėjusios) imperijos piliečiai buvo vadinami litvinais (tik žydai – litvakais).
Jiems priklausė visi sugudėję, sulenkėję, bet vis dėlto gana aiškius baltiškosios kultūros elementus išsaugoję asmenys, jų bendruomenės. Puikiai veikė klasikine tapusi formulė: „sum gente lithuanus, natione autem polonus“ – t.
y. prigimtis lietuvio, o tautybė – lenko...
Metams, šimtmečiams bėgant aukštojo luomo, dvasininkijos ir šviesuomenės kultūra susiformavo išimtinai kaip lenkakalbė, savo protėvių kalbą palikdama sodiečiams, kaimiečiams, kartu juos izoliuojant ir nuo modernizacijos, nuo jų įtraukimo į valstybės gyvenimą.
Kalbėdami apie prieštaringai, bet įdomiai susikertančias lietuvių socialinės organizacijos trajektorijas prisiminkime kad ir mūsų genialaus tapytojo ir gal ne mažiau genialaus mąstytojo asmenybę – Mikalojų Čiurlionį. Jis siekė aprėpti viską: ir kosmoso alsavimą, gamtos dvasią, ir į nebūtį nugrimzdusių civilizacijų aidą, senųjų lietuvių prigimtinės kultūros dvelksmą, ir žmogaus būties dramatiškumą...
Dailininkas augo, brendo ir kūrė, kaip tada buvo įprasta, lenkakalbėje aplinkoje. Tvirtinama, kad vien lenkiškai iki mirties ir kalbėjo.
Bet štai visa savo kūrybos jausena, visa esybės charizma jis atrodė lietuviškiausias ir tuo bruožu buvo labai panašus į tų laikų lietuvių tautos šauklius Maironį bei Vydūną, bet lenkė juos bendrahumaniškomis įžvalgomis, peržengiančiomis tautos idėjos sureikšminimą.
Tik dėl bendros veikalo kompozicijos paliečiau keletą „dvilypės“ kultūros ar maišyto kraujo asmenybių. Tų asmenybių, kurias aplinkybės, pats istorijos vyksmas permetė iš baltų-lietuvių pusės, ir įsiliejusių į lenkų pusę.
Jų daugybė. Kaip daugybė yra ir tų, kurie įsiliejo į rusų, vokiečių kultūras.
Daug ir tų, kurie pasiliko (gal užsiliko) tarpinėse pozicijose. Žinoma, daugybė yra ir kitokio pobūdžio „mišrūnų“.
Na, kad ir Lietuvoje nuo Didžiosios Kunigaikštystės laikų pasklidusi Tiškevičių giminė, save kildinusi iš Ukrainos, bet, kaip ir visi LDK kilmingieji, ėmusi kalbėti tik lenkiškai.
Bus daugiau.
- ••••••
Knygą „Lietuvių tautos išlikimo drama“ galima nusipirkti ČIA.
- ••••••
Komentarai (35)
Neteisus tamsta.Visa bėda ,kad mes nenorime būti patys savimi.Mums reikia jankių ,Es ,o rusai jau išbandytas variantas,todėl ,kaip sakote surusėję,kodėl surusėję neleidžiama ištarti...už tai baudžiama.O baudžiama ,kai nepatinka skaudi tiesa,o liepta pūsti į kitą dūdą.
Ačiū Autoriui.
tautos Lietuvoje nera,yra zmones su praplautom smegenelem,padlaizunai partiju nariai it tinginiai,kurie keikia valdzia prie kompu,o maza dalele ateina balsuoti pries 'elitines partijas
Gaila, kad sprendžiant tautinės savimins klausimus dar yra nemaža besivadovaujančių tokiomis iliuzijomis kaip komentatorius (-ė) Marta, rašiusio: "Popiežiaus tėvo pavardė Voitila irgi aiškiai liudija baltišką kilmę iš žodžio Vaidila. Vadinasi, popiežius galimai šimtaprocentinis lietuvis". Nesuvokiama, kad lemiamas faktorius sprendžiant apie asmens tautinę priklausomybę yra jo apsisprendimas. Karolis Voityla apsisprendė būti lenku, vadinasi jis ir yra lenkas, nors ir nusiteikęs geranoriškai lietuvių atžvilgiu. Dar būtų galima suprasti jei vienas ar kitas asmuo būtų vadinamas lietuviu, argumentuojant tarkim jo tėvo ar senelio lietuviškumu. O dabar ... Vadinti popiežių lietuviu remiantis tuo, kad jo kažkokie gal prieš šimtmečius gyvenę protėviai turėjo Vaidilos vardą ... Naivumo viršūnė.
"Gal jiedu ne komunistinėj mokykloj mokėsi, ne iš komunistinių vadovėlių? gal nebuvo jaunaisiais komunistais, t. y, komjaunuoliais? gal ne komunistinėj šaly gimė"... - klausia Nr. 26 IP: 84. 15. 185. 89. - Atsakau: gimiau prieš pusę amžiaus savo žemėje, tėvynėje Lietuvoje, tuo metu okupuotoje rusų nusikalstamos organizacijos TSKP - tame nėra mano kaltės. Komjaunuoliu nebuvau. Kolaborantu nebuvau. Kolaboravimą suprantu kaip LR BK 120 str. apibrėžia. Kolaborantų nekenčiu, kaip ir jų užtarėjų.
Beta .. pykti sau kenkti, aišku taika. :)
neužmirškim,kad ir auklėjimas šeimoje skiriasi.Tomas ir Beta turi subrandintą meilę,atsakomybę ir sąmoningumą.Sakyčiau tai šeimoje išugdytos vertybės,kurios jiems perduotos.Šie žmonės turi stiprų vertybinį pamatą.Nepavydėkit,geriau tai tampa ir Jums siekiamybe.
Tie kauniečiai kažkokie keisti , jie tarsi kažkokie nesusitupėję. 1940 metais su gėlėmis pasitiko rusų tankus,o jai po metų užėjus vokiečiams daužė žydus Lietūkio garaže. Dabar su tuo balsavimu vėl kažkokios nesąmonės: balsavo vėl už aktyvią kgbiste, buvusią komunistę.Vieni čiūdai.
Prašom neįsižeisti, gal ir per stipriai užmečiau- tamsta ne visai tipiškas konservatorius ir tokio apibūdinimo nenusipelnei. Prisipažįstu, komentarų "puolimas prieš Dalią - Lietuvos naikinimo tąsa?" neskaičiau ir nesiruošiu skaityti, nes jau vien pavadinimas yra marazmas ir mano pastaba yra skirta tam bjauriam, totalitarizmu atsiduodančiam pavadinimui. Taika? :)
ir iš kur tik šiedu "šventuolieliai"atsirado? Jūs tik man pasakykit? Gal jiedu ne komunistinėj mokykloj mokėsi, ne iš komunistinių vadovėlių? gal nebuvo jaunaisiais komunisttais, t.y, komjaunuoliais? gal ne komunistinėj šaly gimė, bet iš dangaus kap angelėliai nusileido ir tokie švarūs, švelnūs, nekalti padarėliai, tik iš kriksčoniškų biblijų mokinosi ir dabar mums Gerają naujieną tik skleidžia.. skleidžia... :))
Beta .. tai "konservatoriškai" galvelei kažkodėl atrodo kad Jus maišote sveikos kritikos ir paprasto flodo internete savokas. Bet čia tik tuo atvejų jei neimti galvon to galimo fakto .. kad ir pas mane po langais galį augti durnaropės .. o jei taip tai aš niekuom negeresnis nei Jus, nes čia puikiai tinka kita mintis " o kas galėtų paneigti ..." ,klasikinis muilo burbulų pūtiklis,jei skrenda reiškia galį būti ir plyta... tai kas kad akys mato ką kitką. :))
mane tie sudziai visiskai uzblokavo pries rinkimus.kai buvo renkami parasai i EP ir prezidentus taip pat buvo visiskai uzblokave.dabar jau atblokavo.
Rusams vis dar puikiai pavyksta psichologiškai laikyti lietuvius ,,rusų pasaulyje'' ,primesti papročius,nihilizmą , ,, pochuizmą'' , ,,otkatus'' rusiškus bumčikus, chamską elgesį , ,nepagarbą žmogui ir gamtai, kuris pasaulyje šiaip būdingas tik rusams , nes tai didelė tauta , turinti daug žemių ir žmonių ,kurie jiems visai nerūpi. Šitoks gyvenimo būdas tiesiog pražūtingas bet kokiai neskaitlingai tautai, gyvenančiai šalia,nedideliame plote,yra rizika tiesiog tuom ,,užsikrėsti'' ir viską prarasti. Gaila ,kad surusėjusios sąmonės lietuviai niekaip šito , nesuvokia,nes,,ligos'' požymiai- akivaizdūs. Mūsų išsigelbėjimas- niekaip nepriimti mums brukamo ,,rusiško pasaulio'' atributų..
taiklu..)
Ar šimtaprocentinio lietuvio Vojtylos senelių tarpe lenkų nesama?
Stodama į TSKP Dalia prisiekė ištikimybę Kremliui ir Didžiojo Spalio idėjoms. Todėl dabar jūs, burnodami prieš Dalią, įžeidžiate ne tik ją, bet ir Leniną, ir Staliną, ir atminimą visų, kritusių kovoje už Tarybų valdžią.
Kokios konkrečiai valstybės institucijos sabotavo Grybauskaitę? Apšviesk mus, meldžiame!
melage negali nemeluoti.grybauskaite meluoja ne tik apie save visai Lietuvai,bet ir meluoja visam pasauliui apie Lietuva.
Sekant sveiko proto logika ir stebint, kaip sistemingai naikinama viskas nuo ūkio iki kultūros, o dabar jau – ir iki kalbos... Mūsų valstybė – visų savo institucijų našlaitė. Ji neturi nieko, kas ją gintų. Drąsiai ir aš teigiu, kad ši Prezidentė, visą kadenciją dirbusi valstybinių institucijų sabotažo sąlygomis, sugebėjo beveik stebuklo būdu pakelti pasitikėjimą Lietuva pasaulio akyse, esant jai tokiai apleistai, sutryptai, paniekintai ir apvogtai. Todėl manau, kad puolimas prieš šią Prezidentę yra ir Lietuvos naikinimo tąsa.
Valstybė yra tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą. Grybauskaitė yra tik viena iš valstybės valdininkų, išrinkta penkiems metams. Demokratinėse valstybėse, o tokia pagal Konstituciją yra Lietuva, valstybės valdžią, tame tarpe ir aukščiausią yra priimta ir netgi naudinga kritikuoti ir niekas niekur to nelaiko valstybės ardymu. Ardomąja veikla valdžios kritika laikoma tik totalitarinėse sistemose. Bet iš kur tamstai tai žinoti? Konservų galvelėms neįkertama . Todėl Lietuvos konservatoriai ir vadinami bolševikams- pagal jų supratimą (nesupratimą Konstitucijos ir pagrindinių demokratijos taisyklių) ir mąstyseną.
Visuotiniu mastu išugdyta savinieka ir savinaika, mūsų tyčiojimasis iš mūsų pačių pasiekė zenitą. Tradicija kaip stabilumo garantas daužoma į šipulius, nors būtent ji atspindi ir saugo svarbiausius baltiškosios savimonės dėmenis. Kas tie barbarai mūsų nūdienoje? Seimo užgaida gali paveikti bet kokią valdžią – net Konstitucinį Teismą, – taip viskas surišta... Ar čia ne vieningas globalus, nuosekliai vykdomas priešiškos mums valstybės slaptųjų tarnybų strateginis planas susigrąžinti prarastą TSRS teritorijos dalį, žaidžiant mūsų jausmais, aistromis ir buvusia priklausomybe slaptųjų agentų luomui?.... Mūsų priešams, o jų tikrai yra, tai lengva padaryti ir nereikia jokių raketų – jų įvaizdis išliks švarus. Juk viskas taip sustrateguota, pradedant ekonomikos sunaikinimu, kad viskas padaroma neva „savų“ rankomis. Bet gal tų „savų“ yra lygiai tiek, kiek išvežta iš Lietuvos KGB talkininkų bylų?
Popiežiaus tėvo pavardė Voitila irgi aiškiai liudija baltišką kilmę iš žodžio Vaidila. Vadinasi, popiežius galimai šimtaprocentinis lietuvis. Česlovas Milošas, kurio motina Sirutytė yra mano šeimos genealoginiam medyje, taip pat šimtaprocentinis lietuvis, nes tėvas Milošas buvo lietuviis dvarininkas. Lietuviai iš nuoskaudos dėl Vilniaus patys perleido lenkams visus, kurie tik lenkiškai kalbėjo taip pat primityviai, kaip kad primityviai šiandien kaunasi prieš "komunistę Grybauskaitę" ar "kėgėbistą" Landsbergį su Adamkumi.... ir dėl visko kaltas tas Lietuvos BVD (bendras Vidaus Durnumas, anot Erlicko), kuris gerokai viršija leistinas ribas.
Mielieji Jus čia matyt durnaropių savaitgaliui prisivalgėte ..nieko tame blogo aišku nėra , kol neimame puldinėti kitų žmonių, to vedinį. Beta ir kur ta kita Lietuva randasi ? kurioje D.Grybauskaitė nėra Prezidentė ? ir kur Prezidentas nėra valstybės galva ..tiek teisiškai tiek praktiškai. ? :)
Įsikalk į savo galvelę visiems laikams- Dalia ne Lietuva, o puolimas prieš Dalią nieko bendro su Lietuvos naikinimu neturi.
Pilsudsio grbei reiktų prisiminti, kad šiaip ar taip jis laikomas kaip Europą nuo bolševikų apgynusiu vadu. O juk ir Vilniuje brendo Kapsuko su bundu keliama Litbelo revoliucija, norėjusi Lietuvą sujungt su Baltarusija ir įtraukt šią bendrą suslevintą valstybę į SSSR, o tiksliau, į Rusijos sudėtį. Todėl Leninas ir suskub pripažint Lietuvos nepriklausomybę, kad pakenktų Pilsudskio siekiui atkurt LDK. Kaip sakoma, nėr to blogo, kas neišeitų į gera. Bet tai davė akstiną lenkams varyt propagandą, kad lietuviai susidėjo su bolševikais.
Puolimas prieš TSKPistę - kovos su komunistais tąsa.
Šiai daugumai valdant, politizuotos visos įstaigos, kurių darbe gali dalyvauti Seimas. Drąsiai galima sakyti, kad Lietuvoje de facto veikia svetimos valstybės politikos adeptai ir Lietuva vedama tiesiai į teritorinį susiskaldymą, kuris turėtų sukelti pamišėlišką Kremliaus juoką iš visų mūsų išsivadavimo pastangų...... , Ir visa tai, brangieji, jūsų rinkiminio balsavimo dėka. Ir visa tai akivaizdžiai praradusios tapatybę arba brangiai nupirktos mūsų žiniasklaidos bei televizijos dėka. Iš ten sklinda keisčiausi ir idiotiškiausi kurstymai, provokatoriški bandymai bei interpretacijos, kurie akimirksniu perkeliami į tautą ir net į visuomeninių judėjimų politiką. Tai masinės sąmonės valdymo mechanizmai
Progos naikinti Lietuvą sugalvojamos įvairiausios. Na, balandžio 20 d. sueina dvidešimt metų, kai Lietuva su Lenkija 1994 metais („valdė“ A. M. Brazauskas, UR ministras buvo P. Gylys) pasirašė bendradarbiavimo sutartį (kaip seniai jau tai prasidėjo…). Dvidešimt metų jubiliejus šiandieniniams socdemams pasirodė tinkamas pretekstas paspartinti veiksmą. Ponas Kirkilas ta proga tikriausiai neblogai jaustųsi, nuskridęs pas kaimynus su abėcėle ant lėkštutės....... . Šiandien daug kas priklauso nuo politinės valios ir nuo to, kiek politikai atsimena priesaiką – saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Sutartyje nėra saugiklio mūsų kalbos ir kultūros išsaugojimui. Politikai elgiasi kaip banda, kurią gano sumanūs dabartinės daugumos piemenys. Šią diversiją aktyviausiai buldozeriu stumia visi socdemai. Kalbos komisija akivaizdžiai prispausta, nes ji gi priklausoma nuo politikų. Po Seimo statuto pakeitimo ji pateko į padėtį, kai, nepritarus ataskaitai, galima siūlyti atleisti vadovą. Ar yra vadovas Lietuvoje, kuris už postą ir atlyginimą neparduotų Lietuvos, jos kalbos, kultūros?
Kaip begerbčiau socialdemokratą p. Balčytį kaip asmenį ir jo profesinius įgūdžius, vis tiek matau, kad jis savo korektiška persona pridengia tikrąją Penktosios kolonos ašį. Ši taip lengvai, paprastai, taip tyliai, taip neblogai atradus pasiteisinimą prieš tautą dėl to, kad „dabar reikalingas Lietuvos ir Lenkijos solidarumas, nes rusai puola“, savo sumanyta akcija su mūsų abėcėle atskleidžia tikruosius socdemų uždavinius. Sakau – uždavinius, nes ta akcija akivaizdžiausia šios partijos politikos iliustracija. . Kad partija nuosekliai laikosi savo politinės strategijos – akivaizdu. Manau, kad ji turi ir neviešinamą strategijos dalį. Po paskutinių Seimo „pasitvarkymų“ dalis mokyklų, kur dėstoma valstybine kalba, bus paverstos dvikalbėmis mokyklomis. Ar tai nereiškia atviro lietuvių nutautinimo proceso, kuris jau smarkiai įsibėgėjęs? Viskas veda į teritorijos autonomizavimą, o tokia sritis, iš Rusijos importavus referendumų madą, kaip buvo Kryme, visiškai nesunkiai gali referendumą pakartoti ir paprašyti kaimynės Lenkijos, kad šį kraštą priimtų savo globon. Tai palaipsnė perspektyva. Jokios agresijos. Jokio grubumo. Tik pradėkime nuo abėcėlės ir – paraleliai tuo pačiu metu – nuo referendumo dėl 100 tūkstančių balsų. Keista, kad nesugalvota – dėl šimto balsų. Sustotų Seimo autonomiją paskelbę seimūnai į eilutę ir išreikštų tautos valią…
Sumaištis, kilusi dėl politikų netalentingai sumanytų lietuvių abėcėlės pokyčių motyvuojama net ir taip: juk Prezidentė pati pasakė, kad Rusijos agresijos atveju mums su lenkais tektų pirmos linijos. . Spekuliacija gudri ir apima jau du aspektus – padėti Putinui suskaldyti Lietuvą, vėl ilgiems amžiams sukiršinant ją su kaimyne Lenkija, ir kirsti per Prezidentės reitingus, įveliant ją į šį skandalą. Nes ruporai, nuolatos pilantys iš piršto išlaužtą informaciją, jau veikia ne vieni metai. . Tačiau tikrieji dabartinės agresyvios Rusijos politikos vasalai išryškėja kasdien vis labiau. Štai Rusijos televizija rodo žinomos žurnalistės R. Janutienės negatyvią ir neetišką laidą apie Prezidentę, kaip D. Grybauskaitės „kompromatą“. Kyla klausimas – kas gi dirba Rusijai šiuo atveju? Dalia Grybauskaitė ar Janutienė su visu TV kanalu, užsakiusiu šias laidas? O Z. Vaišvilos atsibodusios konferencijos, nuolatos ieškančios, kaip įrodyti D. Grybauskaitės „raudonumą“? Suprantama, šiandien D. Grybauskaitė labai neparanki Rusijai, kadangi savo pastangomis ir tarptautiniu autoritetu sukėlė NATO gynybinį kordoną. . Keisti dalykai tuose informaciniuose karuose… Yra pagrindo manyti, kad Penktosios kolonos, kuri Lietuvoje ryškėja jau ne šiandien, žygis į Lietuvą prasidėjo drauge su Nepriklausomybės paskelbimu. Šio proceso apogėjus buvo praėjusieji Seimo rinkimai ir po jų sudaryta valdančioji dauguma.
JAV ir ES - tai neokolonialistai. Nei Šveicarija, nei Baltarusija, nei Rusija, nei Ukraina, nei Sirija ir dar daugelis valstybių nėra ES narės ar JAV valstijos. Deja, tiek JAV, tiek ES leidžia sau ne tik nurodinėti šioms valstybėms, bet ir taiko sankcijas, jeigu tik jos neklauso JAV ir ES diktato. Gaila, bet Lietuva, kaip įmanydama, lyg apgailėtinas šunytis, stengiasi įtikti savo šeimininkams... Buvau seniai nelankytoje vietoje, kaime. Ką pamačiau, turėtų būti pavyzdžiu ir trokštantiems išparduoti Lietuvos žemes. "Atitekėjo" už vietinės lietuvės kažkoks ne tai danas, ne tai švedas ir pradėjo iš kaimiečių supirkinėti žemes, įsteigė bendrovę, kurios akcininkai - jo šeimos nariai. Tas ponas nusamdė žemių valdytoją už 10. 000 Lt/mėn. , o pats čia net nesirodo. Savo žemes išpardavę kaimiečiai dabar už minimumą aria tam ponui, o po darbo, kaip ir kolūkių laikais, kapstosi savo daržuose (kai kurie tik po 25 arus tepasilikę). Ponas iš ūkio veiklos gauna dividendus. Pernai, sakė, virš 2,5 mln Lt. Tai kam kaimiečiai dirba - sau ar ponui? Deja, žemės pardavimo entuziastai nesuvokia esmės... Pateiksiu suprantamesnį pavyzdį: atsirado įmonė brangiai superkanti automobilius su sąlyga, kad parduotą automobilį nuomositės 5 metus (po to, jeigu pageidausit, galėsit jį vėl nusipirkti už rinkos kainą). Pateiktas pvz. , parduodate automobilį už 20. 000 Lt ir 60 mėn. nuomojatės, mokėdami už nuomą virš 800 Lt. Paskaičiavau, kad tektų sumokėti virš 48. 000 - ne tik kad grąžintumėt gautus 20. 000, bet dar primokėtumėt 28. 000 ir liktumėt be automobilio, arba galėtumėt išsipirkti už rinkos kainą... Panašų siūlymą pašto dėžutėje radau dėl buto. Pasiteiravau iš smalsumo: už 3 kmb. butą siūlo 160. 000, bet privalėčiau jį nuomotis ne mažiau 10 m. ir mokėti už nuomą 1600 Lt/mėn. Per 10 m. ne tik grąžinčiau gautus 160. 000, bet dar primokėčiau 32. 000 ir prarasčiau butą. Kur kitur, jeigu ne kapitalizme galima šitaip mulkinti ir apiplėšdinėti žmones?
per vėlu kažką aiškinti apie tautos naikinimą, kai naikinimo mechanizmas seniai paleistas. Reikėjo nemiegoti, o reikšti pilietinius protestus. Dabar gi jau per vėlų - apie milijono jaunimo nebetekome, moralė pakeista iškrypėliška, žurnalistų credo kuo daugiau meluoti...
Nė neprisimenate, kad būtent lietuvių kalba yra atlantų kalba. Jūs esate tiesioginiai atlantų palikuonys, kuriuos reptiloidai bet kokia kaina stengiasi išnaikinti. Jeigu pasigilintumėte rimtai, tai visos, kartoju, VISOS kalbos kilę iš šios kalbos. Net indėnų, ar japonų. Tik gaila, jums ui, Jablūnskiai apvertė sąmonę. Mūsų raštas liejosi runomis, nors kalba, sąlyginai nedaug pakitusi. Ir tai ne pasaka.
Fain. Būtinai nusipirksiu knygą.
Ačiū gerb. autoriui Grigui už išsamų istorijos aprašymą ir jos puoselėjimą jaunimo sąmonėje. Tai tikra tiesa apie lietuvių tautos istoriją ir jos šaknis.