Saudo Arabija bendradarbiaus su Rusija, spręsdama krizę Sirijoje(5)

Saudo Arabija bendradarbiaus su Rusija, taip pareiškė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Turkis ibn Muhamedas ibn Saudas al Kabiras.

Rusijos dabartinių naujų „draugų“ taktika aiški – Saudo Arabija bandys visais įmanomais būdais įtraukti Rusiją į konfliktą Sirijoje. Svarbiausia, kad Rusija įsitrauktų, o paskui bus kaip bus.

Dabar plintanti informacija apie galimą Rusijos įsitraukimą į Sirijos konfliktą yra tik epizodinė ir nelabai patikima. Pavyzdžiui, rugsėjo 18 d.

pateikta informacija apie tai, kad Rusija Latakijos provincijoje esančiame oro uoste dislokavo keturis naikintuvus tam, kad galėtų vykdyti kovinius veiksmus, tik nenurodoma, prieš ką.

Bet matome ir džihadistų atsaką. Štai dar vienas pranešimas, kad Sirijoje islamo valstybės pajėgų užgrobtas miestas Palmyra buvo atakuotas galimai rusiškos aviacijos. O Rusijos žmogaus teisių aktyvistai praneša, kad Sirija Rusijai reiškia tik viena – nesibaigiančią laviną „krovinių 200“ (taip kariniu žargonu Rusijoje vadinami lavonai – red. past. ).

Viena yra aišku, kad vyksta pastovūs susitikimai ir derybos dėl Sirijos, tik nelabai aiškūs galutiniai Rusijos tikslai. Nors politiniai jos tikslai Sirijoje galbūt yra apčiuopiami.

Rusijos dalyvavimas Sirijos konflikte iššauks islamistų atsaką, tai – neišvengiama. Koks tai bus atsakas – ar miestų užrobimai, ar teroristinių aktų serijos prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, neaišku. Manau, kad bet kuriuo atveju pamatysime naujų teroristinių išpuolių Rusijoje, prieš kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos neturės ką priešpastatyti.

Tai reiškia, kad išorinė Rusijos politika sietina su didžiausia avantiūra. Jau yra pranešimų, situacija Tadžikistane labai įtempta ir galimas antras pilietinis karas, kuriame vienaip ar kitaip dalyvaus Rusija. Donbasas, Sirija ir galimai Tadžikistanas kuriai valstybei būtų nepakeliama našta. Absurdiška manyti, kad Rusija laimės kuriame iš šių konfliktų. Vokietija savo laiku aiškiai parodė, kas atsitinka, kai vykdomas karas trijuose frontuose.

Jei per Čečėnijos kampaniją kovotojams trūko ginkluotės, šaudmenų ir amunicijos, tai dabartiniams islamo fronto kovotojams netrūksta nieko, net žmogiškųjų resursų ar kovinės parengties. Bet svarbiausia – jie nejaučia pinigų trūkumo, nes, pasikeitus interesams dėl Šiaurės Kaukazo, džihadistų išorinio finansavimo nutraukimas nulėmė tai, kad didžioji jų dalis paliko šį frontą, persikeldami į perspektyvesnius regionus.

Tad, jei Rusija realiai įsitrauks į karą Sirijoje, o tai jau prasideda ir sparčiai įgauna pagreitį, tai į Rusijos teritoriją kaip atsakas persikels karas. Mūšio laukais gali tapti megapoliai ir regionai, kuriuose daugiausia gyvena musulmonų. Tikslai gali būti ne kokios nors pergalės, pakaktų teroristinių aktų, kurių pagausėtų Europoje, o tai sukurtų terorizmo baimės atmosferą.

Klausimas retorinis – ar Rusijos visuomenė pasirengusi masinei peržiūrai filmų, kuriuose bus transliuojamos jų artimųjų žudynės? Tai daugiau bus psichologinis karas, ideologiškai moralizuojantis visuomenę, ir Rusija viena tokio karo laimėti negalės.

Pats efektyviausias būdas prieš tokius galimus išpuolius yra visuotinė mobilizacija į nuolat veikiančius savigynos būrius. Tokių savigynos būrių veikla gali laikinai pristabdyti, o kai kuriais atvejais ir lokalizuoti galimus teroristų išpuolius, kol sureaguos pagrindinės vidaus kariuomenės, saugumo, specialieji greitojo reagavimo padaliniai ir galiausiai – kariuomenė.

Tai tinka, jei bus atakuojami nedideli miestai, regionų rajonai. Megapoliuose jėgos struktūros sėkmingai gali sureaguoti į 1-2 teroristines atakas, bet jei vienu metu suduodami 3 ir daugiau smūgių įvairiuose megapolio rajonuose, jėgos struktūros nesusitvarkys.

O kas, jei taip bus atakuojami net keli megapoliai? Puikūs pavyzdžiai – Mosulo, Ramadžio miestų užgrobimai, atakos prieš Alepą, Homsą.

Kaip jau minėjau, net daugiau kaip 2 milijonus gyventojų turintis Irako miestas Mosulas nesugebėjo pasipriešinti. Miestą pavyko užgrobti 1600 islamo valstybės kovotojų, atakuojant miestą iš vidaus ir keliomis kryptimis iš išorės.

Prasidėjusios žudynės privertė miesto gyventojus panikoje palikti miestą, o keliuose susidariusios spūstys tiesiog pristabdė kariškius, ėjusius į pagalbą. Vėliau tas kariškių kolonas atakavo ir sutriuškino islamo valstybės pajėgos.

Tokio tipo atakai negali pasipriešinti jokios vietinės reikšmės jėgos struktūros, jos labai greitai būna sunaikinamos.

Naujausi

Juodojoje jūroje dronais atakuoti du Turkijos bendrovių laivaiPasaulis · 2026-08-04Seutos krizė apnuogino Lietuvos dviveidiškumąPolitika · 2026-08-04Ukraina iki žiemos nepradės gaminti „Patriot“ raketųPasaulis · 2026-08-04Valerijus Zalužnas laidoja Ukrainos kelią į NATO – Lietuva su tuo nesitaikstysPasaulis · 2026-08-04