Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ir Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, nagrinėjanti banko „Snoras“ žlugimo istoriją, pastebi, kad atsakingos valstybės institucijos nepadarė visko, kas joms privalu, kad nebūtų tokių didelių nuostolių.
NSGK posėdyje trečiadienį liudijo buvo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, buvusi „Snoro“ Teisės departamento direktorė ir valdybos narė Aušra Ižičkienė, buvusi finansų ministrė, dabar Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
„Valstybė patyrė didžiulius nuostolius ir, mano supratimu, jeigu būtų laiku įvertinti tie inspektavimo rezultatai ir būtų laiku susirūpinta, gal būtų jie mažesni?“, – sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.
Jis patikslino pirmiausia kalbąs apie Lietuvos banko atsakomybę. Esą Lietuvos bankas po inspektavimo toliau leido „Snorui“ veikti, klientai galėjo įsigyti banko indėlių sertifikatų, kurie buvo neapdrausti.
Atsakomybė esą krenta ir ant tuomečio premjero ir finansų ministro pečių, kurie apie tai žinojo, bet žmonių nesustabdė nuo rizikingų produktų įsigijimo. „Snoro“ indėlininkams buvo išmokėta 4 milijardai litų apdraustų indėlių.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.
Naujausi
Ministerija rezidentams skyrė 285 tūkst. eurų, žadėdama trumpesnį ekspertizių laukimą
Lietuva pandemijų deklaracijai pritarė, tačiau pasiūlymų jai neteikė
Išskirtinė ekonominė partnerystė su Taivanu: 5,43 mln. eurų investicijų likutis ir sugadinti santykiai su Kinija1
Dešimt dienų po ukrainietiško drono sprogimo Lietuvoje, o atsakymų vis dar nėra7
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje























































































































Komentarai (1)
Laivo gelbėjimas jį nuskandinant.... Dabar valdžios lachudros pasispjaudis, nusivalys ir toliau lauks užsąkymų ką nuskandinti... Toks jau jų darbas. Negi pramonę kokią atkursi. KAM'ui galima kasos aparatus įvesti, kad skaičiuotu kulipkų panaudojimą.