SGD terminalas naudingesnis – užkonservuotas(18)

2014 m. gruodžio 3 d. darbą oficialiai pradėjęs suskystintų gamtinių dujų terminalas mokesčių mokėtojams jau kainavo apie 152 mln. eurų. Litais tai skambėtų dar įspūdingiau – apie 562 mln. litų. Tiek jau kainavo terminalo statyba ir laivo nuoma. Tačiau ekspertai tvirtina, kad juo toliau, juo labiau aišku: jau netolimoje ateityje šis objektas bus visiškai nebenaudingas ir tik neš nuostolius.

Pasak Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docento dr. Valdo Lukoševičiaus, didžiausias valdžios vyrų ir moterų galvos skausmas turėtų būti nuspręsti, ką daryti, jei su „Statoil“ nepavyks susiderėti dėl perkamo mažesnio dujų kiekio ir mažesnės kainos.

„Bandome latvius ir estus įkalbinti pirkti dujas iš terminalo, bet kam jiems pirkti, kai rusiškos dujos kone perpus pigesnės? Su Lenkija prekiauti net techninių galimybių neturime.

Baltarusija nepirks, nes Rusija dūsta be pinigų ir viską pardavinėja pigiai, kad tik gautų pinigų. Vis dėlto labiausiai tikimasi iš latvių ir estų.

Bet kam jiems iš mūsų pirkti? Šiaip iš pradžių buvo planuojamas regioninis terminalas.

Tačiau latvių ir estų neprikalbinome prisidėti, už terminalą mokėjome tik mes. Todėl šansų įkalbėti, kad jie dabar dujas iš mūsų terminalo pirktų brangiau, nei gali gauti rinkoje, maža“, – „Vakaro žinioms“ sakė V.

Lukoševičius.

Buvo aišku, bet nekreipė dėmesio

„Kai atsiras galimybė gauti dujas iš alternatyvių tiekėjų, pavyzdžiui, kai bus pastatyta dujų jungtis su Lenkija, terminalas iš viso praras savo vaidmenį. Todėl jau dabar valdžia su „Statoil“ derasi, kaip sumažinti pagal sutartį numatytą Lietuvos perkamų dujų kiekį.

Nes dabar dujas perkame ir vasarą, terminalas priverstas dirbti ištisus metus. O nuo to kenčia vartotojai.

Bet yra sutartis ir turbūt nėra taip lengva persiderėti, nors visi dabar jau supranta, kad terminalas yra per didelis ir mes iš „Statoil“ įsipareigojome pirkti per didelį dujų kiekį“, – akcentavo V. Lukoševičius.

Anot jo, „Lietuvos dujos“ dar tik pradėjus rengti terminalo projektą įspėjo, kad dujų poreikis greitai smarkiai sumažės.

„Tačiau projekto iniciatoriai norėjo terminalą pasidaryti labai greitai, individualiai projektuoti būtų užėmę daug laiko, todėl padarė taip, kaip padarė, ir išėjo, kad terminalas gerokai per didelis. Kas padaryta – padaryta.

Dabar reikia ieškoti būdų, kur dėti dujų perteklių, nes tai yra didelė problema. Be to, kai 2019 m.

turėsime dujų vamzdį su Lenkija, terminalas gali prarasti bet kokią prasmę. Visa Europa investuoja į atsinaujinančią energetiką, apskritai mažina vartojimą, todėl sunku tikėtis, kad mūsų terminalo dujų kam nors reikės“, – sakė V.

Lukoševičius.

Nebeužtikrins net saugumo

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius tvirtina, jog terminalą iš viso reikia užkonservuoti, kad jis neneštų nuostolių, ir laikyti jį tik kaip prevencinę priemonę juodam atvejui. Jo nuomone, vartotojai moka ne už energetinę nepriklausomybę, o už klaidas, padarytas rengiant terminalo projektą, su „Statoil“ susiderėjus dėl per didelio suskystintų dujų kiekio pirkimo, ir dar kainomis, kone dvigubai didesnėmis, nei mokame už rusiškas dujas.

„Dar prieš pradedant terminalo projektą 2012 m. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje prognozuojami dujų kiekiai nuo apatinės iki viršutinės ribos skiriasi beveik 4 kartus, buvo akivaizdi biokuro plėtra, todėl sunku suvokti, kodėl nuspręsta statyti tokį galingą terminalą.

Dabar bent jau teisinamasi, esą jis reikalingas energetiniam saugumui užtikrinti. O kai bus nutiestas dujų vamzdis į Lenkiją, nebebus įmanoma pagrįsti terminalo kaip saugumo priemonės, nes saugumą užtikrins vamzdis.

Bus neįmanoma įrodyti, kad už terminalo išlaikymą privalo mokėti vartotojai, kaip yra dabar. Jei jis bus komerciškai naudingas – galės veikti, bet kaip prevencinė priemonė jis bus visiškai nebereikalingas, nes komercinė priemonė bus dujų jungtis su Lenkija.

Tačiau aš neįsivaizduoju, kaip terminalas galės būti komerciškai naudingas. Jo sąnaudų nebebus kaip padenginėti, be šios priemonės jis pats nebeišsilaikys, todėl turės būti uždarytas.

Kai jo nebereikės net kaip saugumo garanto, kam jį dar laikyti, tik kad neštų nuostolius? O kad jis sugebėtų konkuruoti su lenkais, kurie savo terminalą už ES pinigus pasistatė gerokai pigiau, naivu tikėtis.

Juo labiau kad lenkai dujas importuoja iš tos pačios rinkos, turi didesnę savą rinką. Jei man reikėtų investuoti ir pirkti terminalo akcijas, aš nepirkčiau“, – dėstė M.

Nagevičius.

Šventa karvė

Pasak jo, kai buvo projektuojamas terminalas, dar nebuvo aišku, ar su lenkais pavyks susitarti dėl dujų jungties statybos.

„Tačiau net ir tokiu atveju sunku suvokti, kam mums reikalingas toks didelis terminalas. Jis per didelis net dabar, kai jungties su Lenkija nėra.

Tačiau dėl projekto buvo deramasi už uždarų durų, todėl niekas nėra aišku. Bet aišku viena – būtent dėl terminalo kenčia vartotojai.

Štai „Vilniaus energija“ pernai pranešė, kad gruodį dėl to šiluma brangs 26 proc. Energetikos ministras iškart pareiškė, kad „Vilniaus energija“ manipuliuoja kainomis.

Bet iš tikrųjų to nebuvo. Šilumos tiekėjai paprasčiausiai dujų, perkamų iš terminalo, kiekį „perstūmė“ iš vieno mėnesio į kitą.

Todėl vartotojai sumokėjo tiek pat. Juk koks skirtumas, ar vieną mėnesį šiluma brangsta 26 proc.

, o kitą nebrangsta, ar du mėnesius brangsta po 13 proc. Štai Klaipėdoje šiluma pabrango dar labiau.

Tačiau kadangi Klaipėdos šilumininkai tiesiai neįvardino, kad taip atsitiko dėl terminalo, jokio puolimo nesulaukė. O „Vilniaus energija“ išdrįso paviešinti tikrąsias priežastis.

Terminalas yra tarsi šventa karvė, kurios negalima kritikuoti, negalima atskleisti jo klaidų. O kai tų klaidų neatskleisime, ir toliau jas darysime.

Ir mokėsime ne už energetinę nepriklausomybę, o už klaidas“, – tvirtino M. Nagevičius.

Derėtis yra dėl ko

Energetikos specialistas džiaugiasi nors tuo, kad su „Statoil“ pradėtos derybos dėl sąlygų palengvinimo.

„Tačiau neaišku, ar deramasi dėl mažesnės kainos, ar dėl mažesnio kiekio, nes vieną kartą kalbama taip, kitą kartą – kitaip. O reikia derėtis ir dėl vieno, ir dėl kito. Bet keisčiausia, kad praėjo kone dveji metai, kol kažkas pradėta daryti“, – stebėjosi M.Nagevičius.

Pasak jo, kai didžiulio terminalo iniciatoriai įsitikino, kad jis akivaizdžiai per didelis, pradėta kalbėti, kad terminalas bus regioninis.

„Tačiau juk kai projektavome terminalą, su kaimynais net nesiderėjome. Tai kodėl dabar jie turėtų padengti dalį terminalo sąnaudų? Kodėl turėtų pirkti iš mūsų dujas brangiai tik todėl, kad mes perkame brangiai?“ – klausė M.Nagevičius.

www.respublika.lt

P. S. Legendinis VIDEO skirtas Lietuvos teritorijoje gyvenantiems aborigenams (čiabuviams):

Naujausi

Seutos gyventojai po migrantų antplūdžio saugo namus lazdomis: „Taip ginu savo būstą“Pasaulis · 2026-08-03Gazoje smūgiai nesiliauja – Donald Trump paskelbtas proveržis stringaPasaulis · 2026-08-02Teroro aktas Maskvos centre: prie restorano sprogus bombai žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-08-02Lietuva ir dar 21 ES valstybė nepakęs Ispanijos migracijos politikos: reikalauja skubaus pasitarimoPolitika · 2026-08-02