Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Vieno portalo redakcija prieš kurį laiką paprašė komentaro – ką manau, kad po ilgus metus kelto ažiotažo apie teroristus ir jų globėjus Lietuvoje, taip pat neva po VSD užkardyto terorizmo teismai Eglės Kusaitės byloje bando slėpti kai kurių žinybų darbelių galus.
Kiek leido aplinkybės, gan nuosekliai sekiau šį teisminį procesą. Esu įsitikinęs, anksčiau ar vėliau bus sudaryta tam tikrų pastarojo dvidešimtmečio teisminės valdžios darbų Juodoji knyga.
Joje tiek E. Kusaitės ar buvusio omonininko K. Michailovo ir panašios bylos tikriausiai taps pačiais juodžiausiais lapais. Mūsų sąmonėn joms bus lemta įaugti chrestomatiniais pavyzdžiais.
Kaip kažkada atsitiko su per rašytoją E. Zolia išgarsintu Dreifuso apkaltinimu.
Nepriėmęs išteisinamojo nuosprendžio Vilniaus apskrities apeliacinis teismas elgėsi pagal visuotinai naudotą sovietinių teisėjų metodą: kai nepajėgdavo apkaltintąjį realiai pasodinti, jį nubausdavo kardomajame kalinimo metu jo atbūtu terminu. Tikėdami, kad „teisingumo“ jau pamokytas asmuo teisybės toliau nebeieškos.
Esminis su E. Kusaite susijęs klausimas, ar nuo pat pradžios ši byla bendras Lietuvos VSD ir Rusijos FSB projektas? Tai paaiškėtų, jei prokuratūra būtų ištyrusi, kas tie asmenys, kurie galėjo nekliudomi Lietuvoje ir Vokietijoje rengti „kovotoją Kaukazo emyratui“ nuo trylikos metų amžiaus.
Tačiau aš truputį išsiplėsiu. Po visuomenės disputo teisės temomis M. K. Čiurlionio namuose kitas internetinis portalas paprašė pasisakyti pagal visą daugybę problemų, susijusių su formalaus valstybingumo atkūrimu ir ką tuo laikotarpiu aš pamačiau Lietuvos teisėsaugoje. Neatsisakiau jiems į tai atsakyti, bet jau kitoje šio rašinio dalyje.
Taigi apie melą. Matyt, nesuklysiu: tiesos reikalavimas yra tapęs pagrindiniu pilietiškosios visuomenės siekiu.
Ir ne tik moksleivių, kreidelėmis išmarginusių Nemuno krantines Kaune, bei gąsdintų dėl to „dėdėmis policininkais“. Tiesos reikalavimas tapo noru sužinoti, kokią valstybę mes kuriame.
Nes tos minių minios, kurios visoje Lietuvoje traukė į mitingus ir į valstybės objektų gynimo akcijas siekdami laisvės, siekė Vasario 16-osios principais pagrįsto valstybingumo tolesnio realizavimo. Siekė plataus valstybės dorybinio valdymo, kurį naikino okupantai ir jų vietiniai pakalikai, atkūrimo, atsigręžiant į tvarkingiausių laisvųjų šalių praminamą kelią.
Pokalbio M. K. Čiurlionio namuose metu siūliau sutrikimo, vykstančių reiškinių nebesupratimo apystovoje žmonėms bandyti patiems analizuoti ir sintezuoti, kas ir kodėl vyksta jų aplinkoje ir visoje šalyje.
Aš tada paminėjau tris skirtingų tautų autorius: žydę, rusą ir anglą. Kaip skaitytinus, siekiant išsiaiškinti, kaip sovietija atsirito į perestroiką.
Kiekvienas jų iš savos varpinės padarė tam tikras analizes apie laikmetį, lėmusį mūsų dabartį. Analizes, kurios gali būti naudingos ir mums.
Svetimtaučiais tenka pasiremti dar ir dėl to, kad nors Lietuvos Laisvės stovykla priėmė daugybę perbėgėlių iš KPSS (sovietinės kompartijos) ir KGB (sovietinio saugumo), nė vienas iš jų neatskleidė tikrųjų sistemos virsmo priežasčių. Ir tikslų.
Bet juk nepatikėsime, kad vien M. Gorbačiovo ir A. Jakovlevo valia buvo išformuota blogio imperija.
Socialinio teisingumo tema praėjusius du šimtmečius buvo europinės kultūros šalių visuomenių alfa ir omega. Tad siekio realizacija kai kam pasirodė sovietinės sistemos atsiradimas. Sistemos, gebėjusios apkvailinti tūkstančių tūkstančius. Ir tebetęsiančios tą kvailinimą net po olimpiniais žiedais Sočyje.
Kvailinimo iliustracijai imu citatą iš vienos to kvailinimo aukos knygos – socialistinių revoliucijų nešėjo Ernesto Guevaros „Motociklininko dienorasčio“: „Didelėje kasykloje vienijasi šaltas išskaičiavimas ir bejėgis apmaudas. Jie eina kartu, nepaisant neapykantos dėl bendrų poreikių – gyventi ir išnaudoti vieniems kitus.
Kažin, ar ateis diena, kai bent vienas kalnakasys džiugiai paims kastuvą ir sąmoningai eis nuodyti savo plaučių. Sako, kad taip yra tenai, iš kur sklinda raudona šviesa, šiandien stulbinanti pasaulį. Taip sako žmonės. Aš to nežinau.“
Gaila, kad žodžių autoriui, plačiai tebešlovinamam revoliucijų eksportuotojui Če Guevarai taip ir nepavyko „sužinoti“: apsilankyti ten, kur jis įsivaizdavo rasiąs laiminguosius po raudonąja pašvaiste. Na, ne po ta, kuria Putinas vėl pavaišino pasaulį žaidynių atidarymo šoumeniadoje.
O pasišnekėti su Vorkutos ar Kuzbaso kalnakasiais. Pasišnekėti, kaip juos maitino ir maitina „raudonosios šviesos“ ideologijos nešėjai.
Ne vien anuomet. O ir po to, kai tie šviesos nešėjai tapo jų gamybos priemonių savininkais (posovietiniame pasaulyje – oligarchais).
Neabejoju, pabaigoje Če Gevarai būtų tekusi švedo Varenbergo dalia.
Žydės Hede Massing knyga „Ši apgaulė. KGB taikinys Amerika“ ( This deception. KGB forget America ) vertinga atskleidimu, kaip tarpukario ir pokario vakarų intelektualinis elitas savanoriškai siūlėsi į pagalbą stalinizmui. Daugelis mąstančių lietuvių nuleisdavo rankas, vos išgirsdavo pertransliuojamus Bernardo Šo, ar, pvz.
, žymių prancūzų menininkų: Simonos Sinjore ir Ivo Montano, pareiškimus apie tai, kad jie – Vakarų komunistai – remia maskviškius pasaulinės revoliucijos idėjų skleidėjus.
H. Massing analizės vertingos – ji sugebėjo nesusitapatinti su daugybe savo tautiečių, aktyviai veikusių ir kūrusių tai, kas‚ perfrazuojant N. Finkelšteiną vadintina „bolševizmo industrija“. O perestroikai prasidėjus, siekusių ir tebesiekiančių prisidengti irgi nuo holokousto nukentėjusiųjų skraiste.
Ji atskleidė, kokio aklumo (ar apsimetimo) reikėjo, kad net atvykstantieji į sovietiją, nesugebėtų pajusti, kad visas milžiniškas valstybinis aparatas vienu metu kuria gulaginę sistemą ir tuo pat metu dedasi socialinės revoliucijos lopšiu, socialinio teisingumo nešėju.
Koks dezinformatorių ir šnipų tinklas buvo pasitelktas jau ir tarpukario Lietuvai. Kad gana žymi talentingų intelektualų dalis prisidėtų prie sunkiai atgauto valstybingumo užsmaugimo. Savųjų rankomis. Kad patys įsikinkytų į „stalininės saulės“ vežimą.
Melas buvo visaapimantis. Net su Lietuvos disidentais bolševizmas elgėsi skirtingai. Daugumą sodino į etapinius traukinius, brukdami Sibiro lageriuosna. Bet kitus gi sodino į lėktuvus. O tais lėktuvais nuskraidindavo iki Jeilio tipo universitetų. Intelektualių salonkomunistų (V. Bražėno apibūdinimas) sambūrių atšviežinimui.
Apie 1960 m. iš Suomijos į Vakarus perbėgo ukrainietiškai rusiškų šaknų KGB analitikas Anatolijus Golycinas. Anapus kordono jis sukėlė tam tikrą sumaištį. Mat atskleidė Vakaruose išsišakojusį gėbistinių šnipų tinklą.
Tačiau mūsų gyvenamajam laikmečiui nagrinėti jis įdomus prieš pat perestroikos pradžią parašyta knyga „Nauji melai vietoje senųjų“. Joje analitikas įspėjo apie artėjimą to, ką lietuviškai mums išvertė kaip „persitvarkymą, viešumą, naująjį mąstymą“.
Įspėjo ir apie būsimą Lenkijos kortos panaudojimą, „Solidarumą“, nacionalinius frontus bei kitus procesus: saldainių popierėlius, kuriais tie nauji melai vietoje senųjų ir bus įpakuojami. Ir mums teikiami.
A. Golycino knygą „New lies for old“ anglų kalba, pasirodžiusią 1984 m., galima rasti Mokslų akademijos bibliotekoje, V. Bražėno fonde.
Mokantys lenkiškai ją gali perskaityti ir internete.
Anglą Edwardą Lucasą kaip ir Franzuaza Thom seniai pažįstame. Žinome juos vakariečiais daugmaž perpratusiais posovietinę tikrovę. „Baltų lankų“ leidyklos lietuvių kalba išleistoje jo knygoje „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ yra daug mūsų analizių bandymams reikalingų žinių.
Tačiau vienoje srityje E. Lucas pelnytai bus ir tarp vakariečių pionieriumi.
Tarp tų, kurie jau sugeba laisvajam (kaip jį vadiname) pasauliui paaiškinti, kiek vidurio Europos, ir ypač Baltijos šalių ekonomikai ir žmonių resursams kainavo jų – „laisvųjų vakarų vyriausybių ir visuomenių naivus (? ) tikėjimas iš rytų sklindančiu melu, socialinėje demagogijoje paslėptu imperiniu siekiu įsiviešpatauti pasaulyje, t.
t. skandinti gulaguose bet kokį laisvės siekį.
Visos paminėtos knygos (jų, be abejo, galima rasti ir daugiau), yra įvadas į sovietinio melo pažinimą. Platesnį pažinimą, nei su kuriuo susidūrėme kiekvienas atskirai. Melo, kuris nesibaigė sovietijos subyrėjimu. Melo, nukreipto į ateitį.
Nes jei teisingai supratau, ką V. Putinas oficialiai deklaravo Sočyje, – sovietizmas nėra sunaikintas.
O kaip visame tame kontekste Lietuva? Ar nepaaiškės, kad ne tik putininė Rusija „mausto Vakarus“?
Siekdami išsiaiškinti, kodėl 1990 m. neatsirėmėme į partizanų bunkeriuose ir šviesiausių tautos žmonių emigracijoje nubrėžtas Lietuvos ateities valstybingumo gaires, apie kurias jie rašė ir kurios buvo ne kuo kitu, o tik Vasario 16-osios valstybingumo tąsa, imkime ir nuodugniai peržvelkime pastarojo dvidešimtmečio įvykius.
Atsekime, nuo kada realiai tautinį ir valstybinį Atgimimą į save vėl ėmė siurbti Melas. Tas toks brutalus, visaapimantis, euroazinis, pagrįstas protų naikinimu ir slaptu valstybių valdymu.
Mes turime išties labai pamokančią istoriją. Per ją nuo mokyklinio suolo galėtume sužinoti, kokiu būdu ne tik mūsų sąskaita, bet ir su mūsų pagalba pūtėsi euroazijinė imperija. Kaip ji naudojo kyšius ir papirkimą ir kaip bajorų tautos atstovai ne visada sviesdavo kapšus su „Judo grašiais“ ATR seimuose įspėdami apie atsėlinančius pavojus.
Tarpukario valstybingumo dvidešimtmetis nesulaukė kvalifikuoto tyrimo. Vietoje jo dozuotai pasirodydavo žinios apie neva Maskvos dovanas prezidento A. Smetonos žmonai, nors, tiesą sakant, paties prezidento asmuo susilaukė ir didesnio dėmesio. Ne, ne prezidento paieškos rasti efektingiausią, Lietuvai tinkamiausią valdymo būdą.
Jėgos mestos, kaip naujomis sąlygomis įtvirtinti sovietinius propogandinius stereotipus apie autoritarinį ar net fašistinį A. Smetonos režimą.
Kam to reikėjo? Sovietiniams tankams atbildėjus į Kauną, žymusis mūsų kolaborantas V. Paleckis pasiskelbė valstybės prezidentu ir pradėjo valstybės naikinimą būtent prisidengęs 1938 m. Konstitucija.
Prezidentė D. Grybauskaitė yra teisingai išsitarusi, kad po 1990 m. Kovo 11-osios valstybė įgavo naują kryptį ar pagreitį. Žinoma, nereikia galvoti, kad ta Sovietinė Lietuva buvo valstybė.
Tačiau jos Aukščiausioji Taryba priėmė visos valstybinės nepriklausomybės atkūrimo aktą pasiremdama būtent 1938 m. Konstitucijos galiomis.
Kitas klausimas, kodėl tai Konstitucijai buvo leista galioti tik 10 minučių? Kodėl nepasinaudota ja ir daugeliu kitų įstatymų, kurie puikiausiai galėjo reglamentuoti mūsų gyvenimą bent tam tikrą laiką chaose po valstybingumo atkūrimo?
Juk niekas netrukdė mums juos tvarkyti, tobulinti.
Čia ir atsiskleidžia, kam yra reikalinga mums pamėtėjama bulvarinė kvaziistoriografija. Su agento Maknicko slapyvardį turėjusio asmens rašiniais apie prezidentą A. Smetoną ir su tuo nepaliaujamu slinkimu „nuo A. Bumblausko iki V. Savukyno“.
Pagal Aukščiausiosios Tarybos reglamentą Kovo 11-osios Aktą pasirašyti turėjo du asmenys: jos pirmininkas V. Landsbergis ir sekretorius L. Sabutis. Tačiau, atrodo, V. Čepaitis pasiūlė leisti ant akto dėti parašus visiems AT nariams. Norėta, kad bendroje euforijoje aktą pasirašytų ir Vilniaus krašto vaikinai. Tačiau S. Peško kompanija šią galimybę praignoravo.
Žinoma, dekoratyviniai parašai ant Akto, jei tai būtų likę atminimui, niekam nebūtų pakenkę. Tačiau turime prisipažinti – šiuo „signitarizmu“ atvėrėme kelią nepamatuotom ambicijoms, privilegijų sugrąžinimui į viešajį gyvenimą ir vėliau suvešėjusiai politinei korupcijai.
„Signitarizmas“ užvualino organizuotą, nusikaltusią kolaborantinę struktūrą Lietuvos komunistų partiją, leisdamas jai toliau mutuoti, pagaliau diskredituoti S. Kairio socialdemokratiją.
Tokie tad buvo pirmieji naujieji melai tolinę mus nuo Vasario 16-osios valstybingumo į tą oligarchų kuruojamą būtį, kurioje esame ir kurią ar tik nebus sumąstę perestroikos tėvai.
Komentarai (37)
taciau tik del tokiu pusiaukeleje sustojanciu ir paluztanciu butent ir tarpsta raudonoji devyngalve hidra... Negi nieko nezinojote apie garbaus amziaus palangiske moteri, kuri nuejo kryziaus kelius iki pat Strazburo ir savo pasieke. Galejote ir jus uz nuosavybe kovoti iki galo. Tada dar buvo imanoma. Dabar, deja, jau ir Europos zmogaus teisiu teismas nebe tas........
Gerb. Milkeraitis daugeliu atvejų labai teisus, bet "ne tau, Martynai, mėlynas dangus"...Kai mano tėvų žemę išsidalino kas netingėjo, kreipiausi į Seimo ombucmenu dirbusį p. Milkeraitį, prašydamas pagalbos ir gavau labai išsamų - teigiamą atsakymą, bet "teisingiausias" teismas nusispjovė į TEISINGUMĄ ir keturių našlaičių žemę išdalino nomenklatūrai. Vsio zakonno... Tegyvuoja nepriklausoma nomenklatūra!!!
Neįvykdėme desovietizacijos ir valdžią ir bendrą turtą atidavėme kolaborantams, ir tauta, pagal Napoleoną , turi tokią valdžią kokios nusipelnė.
Tiek daug pateikta "išminties" perlų, kad vertėtų pasivadinti ne mastytoju, o Išminčiumi. Tie perlai, tiesa, su t.t. neužmirštuolių kvapu ir spalva, bet labai tinka į tolerastinius vėrinius, kuriais pasipuošė mūsų "daug gero" lietuvių tautai nuveikusi valdžia. P.S. Atskirų perlų nekomentuoju, kad nesusitepti.
Ačiū Raigerdai už komentarus, tai protingiausia ką pastaruoju metu buvau skaitęs.
... nesupratau..? Čia Raigerdas įsilaužė į ekspertų portфlą ir siautėja? Kas išbraukė straipsnio tekstą?!
Atsiprašau, ne į temą. Su Jumis nesutinku, turiu pagrįstus įsitikinimus, demokratijoje nematau išeities, nes ji oligarchinė ir dar globalistinė satanistinė, Lietuvoje matau apkvailintųjų tikėjimą, neva tai "visų valdymas", siūlau sprendimą, kuris šiuo metu puikiai išbandomas musulmonų salafitų, kito nematau, nematau galimybės su Jumis čia diskutuoti, deja, baikime.
Gerbiamas Ledai, visada su įdomumu jus perskaitau ir pastebiu, kad didžia dalimi nuomonės sutampa. Tačiau kai jūs piarinate krikščionybę ir demokratiją, matosi, kad kažkas tame ne taip, juk jūs puikiai ir pats tai supranntate. O kKodėl? - čia tai geras klausimas. kad žinotume visus atsakymu į kodėl, žmonės būtų nemirtingi ir gyventų rojuje. Grįžtant prie primesto tikėjimo biblinėmis pasakomis ir anos graikiškosios demokratijos, man asmeniškai net nereikia labai protingų išmąstymų ir pafilosofavimų su šventomis citatomis. Juk žinome, kad ką galima sukurti, geriausiai sukuria gamta, o žmogaus darbai - tik tolimas to atspindys. netgi kalbant apie žmonių socialinį-politinį bendravimą, kurio aukščiasią formą laikote demokratija, yra tik primityvybė, palyginus su ta demokratija, kuri egzistuoja bičių ar skruzdžių šeimoje. Tose šeimose valdovas - tai motinėlė. Marija Gimbutienė įrodė, kad senovės Europa ir buvo taip valdoma - moters rudais ilgais plaukais, ir neatrodo, bent nerasta tokių faktų, kad anų laikų žmonių Europa būtų save čirškinusi krikščioniškuose inkvizicijos laužuose ar skandinus kelių pasaulinių karų mėsmalėje. Sakysitm, kad anuomet nebuvo demokratijos. O koks skirtumas? - kai matai šių dienų pačią demokratiškiausią šalį žmonių naikinimui panaudojus dvi atomines bombas ir daužiusiai iki šipulių vieną šalį po kitos. Tiek to, su tomis demokratijomis ir krikščionybėmis, nes jose absoliučiai nėra Tiesos ir Teisingumo, t. y Gamtos ir Natūralumo, vien tik išmyslas, nusifilosofavimai ir lozungai tipo da zdravstvujet... -uraaa, uraaa, uraaa. O jei kažkame nėra Tiesos, Teisingumo, Gamtos ir Natūralumo, tai net ne tiek ir svarbu, kas tai yra, ir kaip tą kažką vadinti - totalaus melo epochoje vis rasis koks nors pavadinimas, kurį praeidamas paspirsi koją ir keliausi toliau savo keliu. Arba parklupdytas pradėsi žegnotis, mintyse visus siųsdamas pragaran, tik tam, kad nuo kalavijo galva nenulėktų - juk gyvybė svarbiau už viską - taip pati motina Gamta mus pamoko.
Matau, kad esate tikras demokratas: pasitelkęs Vedus ir Budą, jau išvarote Sokratus ne tik iš komentatorių, bet net ir iš autorių. Kaip sako vokiečiai, vor Demokraten helfen nur Soldaten!
Jei nepritari Landsbergio istorijai, tai esi rusų agentas, o, jei pritari, tai - amerikonų. Bet juk yra ir Istorija.
Prasideda rusiškų jėgų inspiruotas Nepriklausomybės paskelbimo niekinimas. Jei po sprendimų priėmimo surašomas "Aktas', tai jį pasirašyti turi visi dalyvavę asmenys,o ne kažkokie du 'svarbiausi". Jei būtų tik du parašai,tai tokie milkeraičiai aiškintų,kad Aktas negalioja,nes jį pasirašė ne visi deputatai. Todėl nepritariu pono autoriaus išvedžiojimams. Kodėl visada prieš Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo datas išlenda visokie "abejojantys' visažiniai? Kas juos paskatina?
ekspertai.eu - pasikeiskite savo programą. Ji pas jus tikrai nekokybiška. Na, paimkite žmogų, kuris jums gali paskaičiuoti visus tuos apsilankymus, paspaudimus ir kt. statistiką, ir susikurkite programą, kuri atlaikytų 100 kartų didesnį antplūdį. Ir stebėkite. Gautų duomenų pagrindu, pradėkite projektą dar naujesnei programai ir nelaukite,kol šita pradės strigti. Dabartinė jūsų programa reikalauja kapitalinio remonto, ir naujų idėjų.
Ko tylime klausydami nomenklatūros pasakas> 2014-02-11 17:52 Gėda, kad prezidentės patikėtinis (kviestinis renginių ta tema svečias) Bakas pūtė miglą į akis apie tArėjų ir YP REIKALINGUMĄ ir niekas net ploti nepradėjo…To reikia prezidentūrai ir ,,lovio” partijoms…. Ar reikia mums? Piliečiams reikia RENKAMŲ TEIS. ir teisėtvarko PAREIGŪNŲ IR PRIS. TEISMO…, O NE BAKO PASAKŲ APIE JŲ PILIETINĘ KONTROLĘ, neturint galimybių juos skirti, atšaukti, neturint LRt eterio ir t. t, Ar mes esame visiški mulkiai ,kad patikėtume ,kad visuomenė turi galimybes (anot Bako) kontroliuoti teisėsaugą... Jau gerb Kuolys seniai pamatė, kokia imitacija yra dalyvavimas teisėjų kontrolės institucijoje ,,nuo visuomenės” . Kodėl jis Bako pasakų tą dieną SUBTILIAI, KAIP JIS TĄ MOKA, nenuvainikavo viešai?? Juk blogis yra tylėti, kai trintukai mulkina ir nėra net sugėdinami… Man labai įdomu kodėl gerb. Darius K. net nepaprašė žodžio…Gal jis ir gerb. Naglis sutinka su tokiom pseudoreformomis ir Bako pasakomis paie esamas ir būsimas tikras galimybes kontroliuoti teisėsaugą? Bakas vis pabrėždavo,, kad kartu su Naku siūlo tas pseudoreformas…. O jų nuomonė sutampa su prezidentės siūlymu ( tarėjai, esanti reali galimybė kontroliuoti teisėjus ir prokurorus per tariamus,,vis. atstovus” atrankos ar vertinimo komisijose… Man ir Nako tariamas reformatoriškumas teisėsaugos klausimu vis darosi panašus į anekdotą, nes siūlymai tik kosmetiniai ... O viskas( skyrimai ir reali kontrolė) lieka nomenklatūros rankose. Ar tai Jums ,kolegos , neaišku…Kodėl niekas ten nerėmė tikrų refomų? Kokiems reikia būti šiai porelei (Bakas yra steigėjas ekspertų. eu) naiviais (nesikeikiant:) ) arba fokusininkais, kad viešai reikalauti viską palikti teisėjų klanų žiniai ir Seimo frakcijoms .. (tų ,,lovio “partijų žmonės rinktų Ypat. prokurorą.. ) Reikia būti visišku bukapročiu, kad nesuprastum ,jog ,,lovio ” partijų ir nomenklatūros bei turtuolių kupinas esamas ir būsimi seimai nerinks doro, drąsaus ir sąžiningo Ypat. , prokuroro? O Bakas ir ko yra protingi asmenys…Tai kieno naudai jie siūlo ? Ar jums neaišku iki šiol??? Atsakymas mastantiems - esamai ir būsimai NOMENKLATŪRAI TO LABAI REIKIA. To reikia ,,valdomos demokratijos ’ santvarkai pratęsti gyvybę naujomis salygomis… REIKIA bakų ir panašių iliuzionistų visuomenei toliau mulkinti.. Kas , jei ne nomenklatūros ir prez. interesai,stumia Baką mulkinti patiklius visuomenininkus...
Agentas Maknickas-ne Eidintas?
Agentas Maknickas-Eidintas?
Neteisybės Lietuvos teisėsaugoje tikrai daug, tačiau tai nestebina, žinant, kad teisėsaugą kuruoja okupacijos laikų kolaborantė prezidentė, o etatiniai KGBistai dirba atsakingose pareigose Generalinėje Prokuratūroje (pvz. KGB tardytojas Antanas Stepučinskas), Kriminalinės Policijos biure (pvz. Algirdas Matonis), teismuose ir t.t. Mums reikia ryžtingo tiesą mylinčio, sąžiningo prezidento, švarios reputacijos žmogaus patrioto.
Geras straipsnis,tik be pabaigos ir išvadų. Autorius rašo:"Atsekime, nuo kada realiai tautinį ir valstybinį Atgimimą į save vėl ėmė siurbti Melas. Tas toks brutalus, visaapimantis, euroazinis, pagrįstas protų naikinimu ir slaptu valstybių valdymu." Taigi ,gerb. autoriau pasakius A,svarstant tokį svarbų klausimą,reikėtų nesivaržyti pasakyti ir Z. Kad Atgimimą įsiurbė į melo liūną,šiandien jau suvokia dauguma prabudusiu iš miego tautiečių,tačiau ne visi iki galo suvokia kas buvo tų siurbimo agregatų mechanikai,kurie labai kvalifikuotai užtikrino šios technikos darbą. Jūs,gerb. autoriau,kalbėdamas apie pokario rezistencijos dalyvius keistai nepastebėjote nė vieno iškilesnio asmens ,kuriuos lyg ir nepatogų būtų nepaminėti. Taip vaizdžiai pradėjęs:"Siekdami išsiaiškinti, kodėl 1990 m. neatsirėmėme į partizanų bunkeriuose ir šviesiausių tautos žmonių emigracijoje nubrėžtas Lietuvos ateities valstybingumo gaires, apie kurias jie rašė ir kurios buvo ne kuo kitu, o tik Vasario 16-osios valstybingumo tąsa, imkime ir nuodugniai peržvelkime pastarojo dvidešimtmečio įvykius." Kodėl gerb. autoriau,Jums pritrūko drąsos paminėti pagrindinį siurbimo technologijos į melą autorių, kuris , kaip paskutinis cinikas ir dvidešimt ketveriems metams praėjus išdrįsta vadintis Nepriklausomybės architektu. Kodėl šitas niekšelis nepasigedo rezistencijos ir pokario disidentų dalyvavimo statant trapius valstybinius pamatus. Gaila, labai imponuojančiai pradėta bet pabaiga nieko nepasakanti . Tačiau,įvertindamas Jūsų kompetenciją,juo labiau kaip juristo, norėčiau dar vieno straipsnio,kuriame paaiškintumėte visuomenei kaip suprasti tokį nepaprastą draugiškumo pasireiškimą tarp D. Grybauskaitės ir V. Landsbergio?
mhds
Kęstuti, aš knygų sąrašą pradėčiau nuo T. Snyderio Bloodlands (yra ir lietuviškai). Čia net ne apie chronologiją šneka. Taip pat Norman Davies'o Europos istorija. Tai lengvai ir įdomiai (mėgėjams) parašytas veikalėlis, tačiau jo 940 ir tt knygos puslapiai (jei nepainioju numeracijos dabar ex promptu), skirti fašizmo (nacizmo) ir bolševizmo (stalinizmo) palyginimui, sukrečia - bent jau kaip iš vakarų istoriko minčių. Būtų gerai, jei toks kaip Daviesas apsiimtų populiariai angliškai parašyti mūsų istoriją.
zmogus yra tik viena is gyvunijos rusiu ir nei koks jis ne dvasinis . Tai vel grupeles zmoniu idiegta kad zmonija nuo dievo. Tai vis pasakos. Jus net nesuprantate apie ka raso mastytojas. Jis tiesiog konstatuoja faktus. O jusu tie isvedziojimai tai tik ugdymo ir auklejimo rezultatas. Jeigu visai mazas vaikas bus atiduotas aukleti kitos tautybes zmonems,jis niekada nepajaus kokios yra tautybes ,o jeigu ji apgyvendinsite tarp gyvunu ,tai jis juo ir jausis. Galima dar daug visko prisigalvoti ir prirasyti,taciau esme zmogaus elgesys priklauso nuo jo pasirinktos ar primestos grupes
Raigerdai, Jūsų mintis reikia išleisti atskira knyga.
Komentatorius "mastytojas" pasiklydo tarp trijų pušų. Štai "mastytojo" absurdiški teiginiai: "Pasaulyje niekada nebuvo lygybes ir nebus. Niekada nebuvo idealios politines sistemos ir nebus". Pirmiausia, kam jums reikalinga ta lygybė? Jūs ką metalo gabalas, kuris nori būti toks pat, koks yra kitas metalo gabalas? Antra, skirtingai nei metalui, nors jis taip pat kinta, gyvybei yra būdinga keistis. Aš nežinau, reikia būti labai aklu, kad nematyti, kad mūsų veido ypatybės skiriasi nuo geltonosios rasės, galų gale yra juodaodžiai, kurių nepamatyti tiesiog neįmanoma. Reiškia "mastytojo" reikalavimai yra melagingi, todėl jie yra nerealūs. O iš to seka, kad ne PASAULIUI reikia pretenzijas kelti, o sau. O toliau yra dar aukštesni dalykai, kaip žmogus, kuris yra grynai dvasinė būtybė. Štai jis indentifikuoja save rašytoju ir jis juo tampa. Štai jo "AŠ" indentifikuoja save kosmonautu ir jis juo tampa. Tik gaila, kad dėl spekuliacijų dvasine tema, falsifikacijų ir mistinių kliedesių, ne kiekvienas žmogus sugeba būti priežastimi savo gyvenime. Žmogus, kaip dvasinė būtybė, yra daiktų ir savo aplinkos kūrėjas, ir čia yra tavo asmeninis reiklas, kokią sistemą pats sukursi - idealią, laikiną, ilgaamžę arba labai blogai funkcionuojančią. Šiandieninis žmogus negydo kito žmogaus žodžiu arba net prisilietimu. Tačiau, tai nereiškia, kad to jis nesugebės padaryti ateityje. Jeigu Kristus parodė, kad tai įmanoma, reiškia su laiku tai bus padaryta. "Mastytojui" reikia grįžti prie budizmo pradmenų. Ten yra toks dalykas, kaip "stebėjimas". Be to, jogoje yra tokių dalykų. Tad bandykite ir jums nukris nuo akių tas aklumas, ir jūs pamatysite pasaulį daug pilnesnį, įvairesnį, nei jis jums yra matomas dabar. Ten nėra lygybės, nes ji nereikalinga. Lygybė reikalinga inžinieriui statybose, konstruktoriui ką nors konstruojant, bet ne tarp žmonių. Aš negaliu būti lygus pedofilui, nes jis, pats pasirinko tą galimybę tapti idiotu. Jūs nesutvarkysite jokios tarp žmonių egzistuojančios sistemos, jeigu ten nebus vieno elemento - etikos. Įdėkite šį elementą į mūsų valdymo sistemas (tiesa, tada jas reikės keisti ir tobulinti) ir jūs gausite ištikimus tarnautojus mūsų valdžioje, t. y. taip, kaip numatyta mūsų LR Konstitucijoje. Nedarykite iš musės dramblio ir atvirkščiai ir bus viskas tvarkoje. Žmogui yra viskas duota, tik reikia nedaug - paėmei kažką, tai grąžink tai pagerinęs arba su kaupu. Reikia ne tik griauti, bet statyti kurti ir apskaičiuoti taip, kad visa egzistuojanti aplinkui sistema ne tik, kad nenukentėtų, bet netgi taptų geresnė ir tobulesnė. Žmogui tik dar teks tapti žmogumi, nes jam reikia išsivaduoti iš to žmogaus-gyvulio įvaizdžio, kurį jam pastoviai primeta marksistiniai "dvasios žinovai" - psichiatrai, kurie atidirbinėja farmacininkams, o bankininkų institutai ir žiniasklaida rūpinasi, kad žmogus apie save ir apie savo galimybes žinotų kuo mažiau, ir visada būtų tik pasekme. Ir tik jie nori likti PRIEŽASTIMI. Štai tame ir yra ta jų beprotystė. Būtent jie dėl savo nesveiko gobšumo neleidžia būti žmogui žmogumi, o siekia jį paversti gyvuliu, nes normalaus žmogaus jie BIJO. Jie pratęsė Romos Imperijoje naudojamus manipuliavimo kitais žmonėmis manipuliavimo metodus, paimtus iš įvairių judaizmo atšakų. Prekybininkai sukūrė Romos Imperiją. Ir jie išliko iki pat šiandien. Pažiūrėkite į Anglijos Karalienės troną ir jūs pamatysite, kaip jie kruopščiai, iš kartos į kartą, perduoda viską, ko išmoko patys, nuo pat Egipto laikų. Jie hermetikai ir dar kokie. Vis gi Egipto civilizacija praegzistavo apie 3000 metų. O Lietuva pradeda byrėti net po 20 metų "SAVARANKIŠKO" valdymo. Kame čia yra problema? Melagingi duomenys valstybės valdyme padaro šią valstybe negyvenama sala. O melagingi duomenys atsiranda tik žmogaus galvoje. Kitas klausimas - kaip jie atsiranda?
vieniintelė jokių abejonių nekelianti autoriaus mintis -"Tačiau turime prisipažinti – šiuo „signitarizmu“ atvėrėme kelią nepamatuotom ambicijoms, privilegijų sugrąžinimui į viešajį gyvenimą ir vėliau suvešėjusiai politinei korupcijai" nėra nauja (žiūr.L.Dambrauskas. Išeinančiojo mintys), bet provokuojanti klausimą autoriui - O KĄ PATS TUO METU VEIKIAI ?
ziurekite i viska paprasciau ir maziau filosofuokite.O kas yra morale pasiskaitykite Vikipedijoje.Morale tai ne tik nevok ir nezudyk,jos prasme daug platesne.Jusu tie pliauskalai is tuscio i kiaura niekur neveda.Gal but tik duoda uzsidirbti pinigu
Ko vertas "Mąstytojo" išsireiškimas: "fiziskai ir moraliskai stipresni bus virsuje"? Klausimas tuomet, kas tai, šiam piliečiui - yra Moralė, jei "morališkai stipresni" visuomet "yra viršuje", t.y. kitus slegia?
Teisingumo nėra, bet demokratija yra, nes demokratija reiškia ne teisingumą, bet kolektyvinį elito valdymą nuo pat Antikos laikų. Ar buvo "teisingumas", kai Sokratas buvo demokratiškai nuteistas mirti už "netinkamų minčių" dėstymą? Bet demokratija buvo - juk ne autokratija, ne karalius. Kam elitui karalius? 1918 m. Lietuvoje dar galėjo būti nacionalinio elito demokratija, tas elitas galėjo turėti ekonomines ir karines galias valdyti tautą ir vesti ją paskui save, bet globalizmo laikais elitas gali būti tik oligarchinis, o šitas visiškai priklauso nuo globalinių bankininkų kilpos. Todėl ir savos valdžios nėra, bet yra vietinė Bilderbergo administracija. Ir žmogaus jėgomis nieko su tuo nepadarysi, žr. anksčiau. Taigi mąstytojas didžiai klysta apie "viduramžius": kai atsirado laužai, D-vo valdžios (teokratijos) jau nebebuvo. Buvo po krikščionybės iškaba grąžinta pagoniška stipriojo teisė, o krikščionybė išstumta į vienuolynus. Roma buvo priversta kovoti dėl politinės įtakos su karaliais (vėliau - su parlamentinėmis valstybėmis) ir galų gale pralaimėjo visuomenę (2013 11 28 Šventasis Tėvas oficialiai pripažino visuotinę apostaziją ir paskelbė apokaliptinių persekiojimų metą). messianic. lhosting. info
Pasaulyje niekada nebuvo lygybes ir nebus. Niekada nebuvo idealios politines sistemos ir nebus. Kadangi kiekvienas zmogus individualus savo mastymu ,pojuciais ir siekiais,tai jis iesko sau panasiu. Ir atsirade tokiu skirtingu pojuciu grupeles konkuruos tarpusavyje,stengdamiesi savo nuomone primesti kitoms. Ir sita tarpusavio is pradziu zodine,veliau fizine kova ir keicia pasauli. Tai lyg labai paprasta ir tuo paciu labai sudetinga. Nes vieni fiziskai ir moraliskai stipresni bus virsuje,t. y. valdys,o silpnesnieji tures paklusti. Taciau sioje tarpusavio kovoje visi lyg pamirsta koks trumpas ir trapus zmogaus gyvenimas. Kiek daug pasaulyje beprasmiu auku kovojusiu uz savo idealus. Taciau vienintelio teisingo idealo del visu nera. Labai gerai butu jeigu is visu politiniu sistemu paimtume kas yra gero ir sukurtume nauja. Taciau tai abstrakcija. Nes kas vienam geris,kitam blogis. Taip ir tesis ta amzina kova tarp vertybiu. Ne taip seniai JAV juodaodziai buvo vergais ,dalis visuomenes arsiai priesinosi ju lygybei su baltaisiais. Dabar gali ir prezidentu tapti. Tas pats ir su gejais,zmonijos nuomone linksta i kita puse,pripazindami juos normaliais ir pilnaverciais. Dalis dar pastoviai kovoja kaip su istvirkeliais,juos zudydami. O kas buvo viduramziais,zmones kitaminciai buvo deginami ant lauzu ir tai daugumai buvo normalu. Tarybine sistema zmonems per jega diege savo ideologija,gyvenimo taisykles,morale. Vakarietiska sistema leidzia zmogui buti laisvam,mastyti ir gyventi kaip jis jaucia. Aisku nekenkiant kitiems. Stai ir visa nesudetinga filosofija. Taciau,kadangi zmogus is prigimties gobsus ir savimeilis tai pasinaudodamas savo grupeles dominuojancia padetimi ,apvogineja kitus.
išdrįstančio pasakyti keleto nevisai ir ne visiems įtinkančių žodžių, tuoj prišoka keletas šakalų ir puola bent kiek įkasti, tai tokie patys šakalai , kurie jau taip negražiai apgraužė Lietuvos nepriklausomybę.
pilnai pritariu kai kuriems komentatoriams, kad kažkieno užmačiomis naikinama tautos moralė, tikėjimas, tai kelias į tautos, Valstybės sunaikinimą, nes išblaškyti, pasimetę, be stuburo žmonės, tai kaip palaidi šluotos raželiai, nesunku juos po vieną sulaužyti. Taip, kad, atsibuskim, tautiečiai ir pasižiūrėkim kas iš tiesų su mumis daroma...
Straipsnyje bent dvi grubios korektūros klaidos: Varenbergas (Valenbergas), forget (target).
Viskas tik imitacija,o tiesa paslėpta kažkur po kilimėliu pakabintu ant sienos,neaišku kur, ir kokiame kambaryje.
O ko čia dabar visi stebitės? - juk visame kame cirkas, visame kame teatras. jei nors šiek tiek totalus melas ir vaidyba būtų kokybiškesni - būtų visai gerai. Nekas nė neįtartų, kad taip liaupsinamos demokratijos ir teisingumo aplamai nėra, niekas net neįtartų egzistuojant lietuviškus aktorius žalimus ar ukrainietiškus bulanovus, kurie dirba ne kokiam paprasčiausiam teatre, o realiam gyvenime. kam aplamai tie pamąstymai reikalingi, apie juodžiausius vienos ar kitos bylas, kurias laikas mums atvers pasiskaityti? Kodėl taip manote, kad atvers? - niekada to nebus, nes chaoso ir visokių bulanovų tik daugėja, o ne mažėja. Kam tie kaltinimaisi vieniem kitų, kad vienam smegenis sovietai instaliavo, kitam - briuseliai. Juk jokio skirtumo, kai ir vienam, ir kitam oj kaip nelinksma dabarties totalaus melo ir oligarchinio banditizmo, dažniausiai įgavusio valstybinę galią ir galinti stumdyti net kariuomenes, mėšle? Nesekit pasakų, gerbiamieji, nes yra, kaip yra,o slibinams galvos nukapojamos tik pasakose, nulėkus galvai su viena raudona žvaigžde, išaugo kita net su 12 mėlynų žvaigždių, o jei ir ta nulėktų - išaugtų kitos, juk sistemos tai nesikeičia, o keičiasi tik jų spalvos, kvapas. Tai kam tie ginčai? Žinant entropijos principą, kad kažkas iš tikro nauja gali atsirasti tik tuomet, kai sena pilnai subyra, nekyla net ir klausimų, kaip toliau klostysis dalykai ir mūsų Lietuvoje, ir visam likusiam pasaulyje.
Pagrindinė "tarybų sąjungos" (kaip ir anksčiau Rusijos) padaryta žala - kad įstatė Pačiam į galvą rusiškas smegenis.
Pirmąkart tokia galinga analizė "Ekspertuose"! Tikėkimės, kad šia tema išvysime ir K. Milkeraičio knygą (jei tik spės pasirodyti iki galutinio Lietuvos "išvadavimo"). Turiu du priekaištus: mažesnį ir didesnį. Pradėsiu nuo mažesnio. Pastebėjau, kad autoriui irgi būdinga tapatinti žydus su visomis politinėmis blogybėmis (plg. jo "bolševikinę industriją"). Tačiau šis apibendrinimas remiasi bolševikų revoliucija Rusijoje bei jos "ratilais" Lietuvoje. Rusijoje žydai tikrai buvo esminė revoliucinė jėga jau nuo "narodnikų". Kodėl? - Didžiulis žydų potencialas buvo sukoncentruotas "sėslumo zonoje", kur diskriminuojami nuskurdę gyventojai negalėjo jausti Rusijai jokios meilės. Tačiau revoliucinga vis dėlto buvo jų socialistinė mažuma, ne ortodoksinė tikybinė dauguma. Ir nors visa sifilitiko "gvardija" iš esmės buvo žydiška, ji niekad nebūtų laimėjusi (sifilitikas pradžioje pats netikėjo), jei ne tik Kuhn, Leib & Co ("American Express"), bet dar ir žlungančios Vokietijos parama pinigais, o vėliau ir laivynu bei ginklais (sk. Buničo "Partijos auksą"). O tai jau kita giesmelė, vedanti mus prie "pasaulinio žydų sąmokslo". Tik, kaip bandau parodyti pagal savo lygį sites. google. com/site/theholocaustrevised/lithuanian , čia dėti visai ne Siono, bet Albiono išminčiai, nes rotšildiniai bankai, nuo 1913 m. pajungę ir JAV, realizavo tikslą pavergti pasaulį anaiptol ne žydų tautai, bet (kartu ir su ta pačia žydų tauta) Britų imperijai, kuri niekur nedingo, tik pakeitė formatą į internacionalizuotą globalinę bankinę imperiją. Tam tikslui, britų lordų iškeltam "ANGLOSAKSIŠKO pasaulinio federalizmo" forma Londone XIX a. pabaigoje, per II pasaulinį karą buvo paaukoti patys žydai numatant anglosaksišką Vakarų anklavą Palestinoje po netikra Dovydo vėliava. Kodėl šis planas pavyko? Tai yra susiję su mano didesniuoju priekaištu, kuris ne tiek Milkeraičiui, kiek visam dabartiniam mentalitetui, ne kartą ir čia išsakytas tarsi "žirniai į sieną". Jei asmuo drįsta vadintis krikščioniu, jis privalo visus procesus analizuoti Galingojo savo Pono aspektu, remdamasis Jo Žodžiu. Kitaip net ir pãčios genialiausios analizės bei siūlymai virs muilo burbulu, kaip ir iki šiol, bet Lietuva tęs savo žlugimo kelią paskui viso "krikščioniško" pasaulio žlugimą, prasidėjusį sunaikinus vieningą Europą-Bažnyčią XI a. pradžioje. Šis žlugimas, formaliai - feodalų godumo pasekmė, buvo užprogramuotas jau pačioje pagonių priimtoje krikščionybėje, kurioje IV a. pabrėžtinai atsiribota nuo abraominių šaknų (apie jas Rom 11). Vėlgi, ir šis dalykas buvo D-vo Plane, kad įeitų pagonių pilnuma (ten pat ir kitur Pauliaus laiškuose), o būtent šio įėjimo pabaiga ir yra mūsų laikmečio žymė. Kad ir kokie būtų buvę Londono "Apskritojo stalo" "gražūs" anglosaksiško federalizmo planai, be D-vo Valios jų anklavas niekad nebūtų atsiradęs, nes būtent apie jį jau Ez 36, 24-28. Šiomis dienomis, kai JHS Izraelyje skelbia jau arti 20000 žydų visuose miestuose, būtent Palestina yra tapusi istorijos centru, o Izraelis - žmonijos smėlio laikrodžiu. Suprantama, kad visiems abraomitams bendras (! ) ateisiančio Mesijo laukimas apjungia visas tris teologiškai dabar nesuderinamas šakas į vieną D-vo Plane nuo pat pradžių egzistavusį srautą (plg. kad ir Pr 16, 12), kurio paskirties taškas ir yra Mesijo priėmimas viena dvasia. Klaidinga tad būtų atmesti bent vieną šio srauto sudedamąją dalį, nors mums, krikščionims, nekyla abejonės dėl Tiesos pilnatvės. Juk visi kiti srauto dalyviai vis tiek išganomi tik dėka Mesijo Aukos, su kuria Pats D-vas Savimi užpildė vis mažėjančią prarają tarp Tobulybės, į kurią einama, ir dvasiškai (ne aritmetiška dabar Žemėje) augančios tobulybės. Taip Pats D-vas atiduoda kūrinijai Save už Savo "kaltę" palikus tą tarpą, į kurį žmogus nuolat įkrinta traukiamas pirminio chaoso įrankio - entropijos jėgos. Taigi, garbusis pone Kęstuti Milkeraiti, viską aprašėte tiklsiausiai, o aš pats pripažįstu ir švenčiu tik Vasario 16-tąją, tačiau kelias į Jūsų paminėtą Tiesą neina per šiuolaikinių intelektualų suvokiamą reliatyvistinę tiesą (atitinkančią jų reliatyvistinę moralę), bet tik per "tauhidiškai"-totaliai Vieną Absoliučią Tiesą, kuri tikinčiajam abraomitui yra tapati D-vui. Išvada: kelias į Tiesą įmanomas tik per tikybinę revoliuciją, kuri pirmiausiai turi įvykti žmonių širdyse ir galvose. Kitaip nugalės paprasta aritmetika: globalizuotame pasaulyje maža tauta tarp Bilderbergo ir Rusijos (o giliau imant - tarp Bilderbergo ir Kinijos) neturi jokių šansų. Ubagų Afganistanas tačiau traiško NATO nepaisant aritmetikos. Kodėl?
Šitas žmogus retkarčiais pasako tiesą. Bet problema yratame, kad negali nuspėti, kada jau užeis ta valanda - sakyti tiesą. Taip, kad manau rašytojo V. Petkevičiaus charakteristika apie Kęstutį Milkeraitį yra teisinga. Štai K. Milkeraitis rašo, kad tos minios "siekė plataus valstybės dorybinio valdymo, kurį naikino okupantai ir jų vietiniai pakalikai, atkūrimo, atsigręžiant į tvarkingiausių laisvųjų šalių praminamą kelią". Nemanau, kad Kęstutis Milkeraitis, eidamas Seimo kontrolieriaus arba Ombudsmen’o pareigas buvo mūsų šalies okupantu, bet jis asmeniškai įžūliai pademonstravo, kad galima piktnaudžiauti savo pareigomis, t. y. jis pademonstravo nedorybinį valdymą, kaip visiškai noramlią normą. Toliau K. Milkeraitis rašo:"Esu įsitikinęs, anksčiau ar vėliau bus sudaryta tam tikrų pastarojo dvidešimtmečio teisminės valdžios darbų Juodoji knyga". Jūsų personai taip pat turėtų atsirasti ten vietos. Bent jau aš tikrai dėsiu pastangas, kad jūsų "žalinga veikla" būtų palikta ateities kartoms. O čia Kęstutis Milkeraitis parašė teisingai, kad „Signitarizmas“ užvualino organizuotą, nusikaltusią kolaborantinę struktūrą Lietuvos komunistų partiją, leisdamas jai toliau mutuoti, pagaliau diskredituoti S. Kairio socialdemokratiją". Tad išeina taip, kad jūs turite 2 akis, bet kartais žiūrite tik viena akim, kad "sąžiningai" apsimesti, kad "taip jau išėjo, kad aš nepamačiau". Bet jūs nepamatėte ne tai, kad kažkam bitė į nosį įkando, o nepamatėte VSD nusikaltimų. Ypač svarbių bylų tardytojas Kęstutis Milkeraitis ima ir "nepamato" VSD nusikaltimų. Visa tai, įvyksta "netyčia", kaip tai mėgsta aiškinti netgi nusikaltėliai. Jūsų "nepamatymas" tapo VSD didžiule paskata, todėl nieko nuostabaus, kad vėliau sekė Gatajevų, E. Kusaitės, D. Kedytės ir, gal būt, kažkoks tai sudalyvavimas žmogžudystėse. Jūs tada nesustabdėte jų, kada jie dar nebuvo įsismaginę, nes jų ta nebaudžiamumo puota pasiekė kuliminaciją daug vėliau. Po keletos metų aš paklausiau vieno VSD-ėšniko, kuris jau ten nebedirbo. Aš jo paklausiau: "Ar yra pas jus keletas žmonių, kuriems būtų įsakyta nužudyti ir jie tai padarytų?" Jis neatsakė iš karto, bet tylėjo, nes mąstė, ką jam atsakyti. "Ne, tokių nėra, na, nebent tai būtų labai svarbus valstybinės reikšmės klausimas..." Tada aš vėl paklausiau:"O kam tada reikalingi teismai?" Jis vėl nežinojo, ką jam atsakyti:"Na, taip, taip... Pasakysiu tau atvirai... Aš nežinau... Tai sudėtingas klausimas". Aš pasakiau, kad "gaila, nes jums vadovybė turėjo pati atsakyti jums į šiuos klausimus, net jums šių klausimų neuždavus". Jis pakartojo žodį "vadovybė" ir nusijuokė, o po to pasiūlė pakeisti pokalbio temą, nes jis su ta "vadovybe" jau nebedirba.
Tikrai nepateisinu tarybų sąjungos ir tada mūsų parsidavėlių “darbelius“, bet europos sąjuna Lietuvai per 10 metų pridarė daug daugiau žalos, nei per anuos 50m. Tai kai kita kart rašysi, nepamiršk ir apie vakarų “gėrį“ pašraibinti.
Neradau tekste raktinio žodžio CŽV. O mes dabar turime Valstybę? Jūs Kęstuti gal ir turite, aš - ne.