Skirtingai negu Lietuvoje, Vokietijos jaunimas ragina politikus pačius eiti į frontą

Vokietijoje dalis jaunimo į valdžios planus stiprinti kariuomenę atsako gatvės protestais, o Lietuvoje valstybės politika grindžiama Rusijos atgrasymo stiprinimu ir nuoseklia karine parama Ukrainai. Vokietijos demonstracijose skamba ir tiesioginis raginimas sprendimus priimantiems politikams: pirmiausia patys eikite tarnauti ir prisiimkite karo riziką.

Skirtingai negu Lietuvoje, Vokietijos jaunimas ragina politikus pačius eiti į frontą

„Merz į frontą“ – tokį užrašą protestų plakatuose dokumentavo leidinys „netzpolitik.org“. Vokietijos taikos organizacija DFG-VK paskelbė ir valdantiesiems skirtą šūkį: „Prieš tikrindami mūsų tinkamumą karinei tarnybai, pasitikrinkite patys.“ Protestuose dalyvaujantis moksleivis Alexander Falke leidiniui „t-online“ ragino kanclerį Friedrich Merz ir gynybos ministrą Boris Pistorius pačius eiti tarnauti. Žurnalistei priminus, kad abu jau tarnavo kariuomenėje, jis pasiūlė jiems grįžti į aktyviąją tarnybą. Partijos „Die Linke“ politikas Jan van Aken taip pat ragino jaunuosius valdančiųjų parlamentarus pirmiausia pačius eiti į apkasus. Dar 2025 m. lapkritį jis surengė simbolinį parlamentarų vardų traukimą iš loterijos būgno, kritikuodamas svarstymus šauktinius atrinkti burtais. [foto] /uploads/articles/2026-11-21/article-52033443cceefaaf.webp | @plotis=pilnas Šie pasisakymai užfiksuoti ankstesnėse akcijose ir diskusijose. Lapkričio 20 d. Vokietijoje surengtos naujos masinės jaunimo demonstracijos. „Tagesschau“ skelbiamais organizatorių duomenimis, įvairiose šalies akcijose dalyvavo apie 87 tūkst. žmonių. Berlyne policija suskaičiavo mažiausiai 4 tūkst. dalyvių, organizatoriai nurodė daugiau kaip 10 tūkstančių. Moksleivių streikus rengiantis susivienijimas „Schulstreik gegen Wehrpflicht“ reikalauja stabdyti privalomas karinio tinkamumo patikras, panaikinti naująjį karinės tarnybos įstatymą ir daugiau lėšų skirti švietimui. Demonstracijose nešti plakatai „Pinigai švietimui, o ne karui“ ir „Kurkite taiką be ginklų“. Judėjimas „Gen Z regelt“ priešinimąsi karinei prievolei sieja su kritika valdžios išlaidų prioritetams. Organizatoriai teigia, kad ginklavimuisi skiriami milijardai, o jaunajai kartai tenka taupymo našta. Reikalaujama geresnių mokyklų, prieinamesnių sveikatos paslaugų ir įperkamo pragyvenimo. Vokietijoje karinė tarnyba tebėra savanoriška, tačiau vyrams jau nustatytos privalomos procedūros: atsakymas į kariuomenės anketą ir numatyta karinio tinkamumo patikra. Vyriausybė palieka galimybę atskiru Bundestago įstatymu įvesti šaukimą pagal kariuomenės poreikį, jeigu savanorių nepakaktų. Reformą valdžia grindžia Rusijos karo prieš Ukrainą sukelta grėsme ir būtinybe stiprinti gynybą. Lietuvos jaunimas – pavyzdys visai Europai Tuo metu Lietuvoje viešai skelbiami kitokie tarnybos pasirinkimo rodikliai. Liepą „Žinių radijo“ informaciją paskelbusi „Diena“ nurodė, kad savo noru pradėti privalomąją tarnybą pageidavo daugiau kaip 8 tūkst. jaunuolių, tačiau dėl ribotų vietų ne visi galės būti priimti. Lietuvos kariuomenė lapkritį paskelbė, kad norą tarnauti 2027 metais jau pareiškė beveik 2 tūkst. žmonių. Lietuva savo pasirinktą kryptį įtvirtina ir įsipareigojimais Ukrainai. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lapkričio 18 d. patvirtino, kad karinė parama kitąmet nemažės: jai numatyta skirti mažiausiai 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvos gyventojų troškimas tarnauti virsta asmeniniu įsipareigojimu ginti Vakarų vertybes ir stiprinti Rusijos atgrasymą. Šalies pasirinkta kryptis tvirta: auginti karinę galią, remti Ukrainą siekiant pergalės fronte ir valstybės saugumą užtikrinti konkrečiais sprendimais, lėšomis bei pasirengimu veikti.