Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Pažadas konkretus – greitesni darbai ir didesnė valstybės pagalba. „Ekspertai.eu“ paprašė Aplinkos ministerijos pateikti skaičius: kiek tokia renovacija iš tikrųjų kainuoja, kiek trunka visas procesas ir kokiais užbaigtais projektais grindžiami skelbiami pranašumai.
„Kol kas užbaigtų daugiabučių skydinės renovacijos projektų Lietuvoje nėra“, – teigiama ministerijos atsakyme redakcijai.
Vykdomi trys bandomieji projektai: Basanavičiaus g. 106 Utenoje, Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91 Vilniuje. Juos numatoma užbaigti 2026 m. gruodį arba 2027 m. sausį. Taigi rezultatų dar tik laukiama, pranašumai jau skelbiami viešai.
Aplinkos projektų valdymo agentūra 2026 m. vasario 23 d. skelbė: „visas projektas nuo inicijavimo iki užbaigimo gali trukti iki 20 mėnesių“. Tačiau įprastos renovacijos trukmė čia lyginta tik su skydų gamybos ir montavimo laiku.
Dabar ministerija nurodo: nuo partnerystės ir paramos sutarties pasirašymo iki statybos leidimo gavimo projektavimas vidutiniškai truko 23 mėnesius. Rangos etapas – dar 12–14 mėnesių. Tagi iš viso – 35–37 mėnesius arba maždaug trejus metus.
Kodėl vien projektavimas užtruko ilgiau, negu anksčiau viešai numatytas laikotarpis visai renovacijai, ministerija nepaaiškino.
Taip pat prašėme pateikti visos renovacijos sąnaudų palyginimą, tačiau ministerijos manymu „korektiškiausia būtų lyginti atitinkamų sienų šiltinimo technologijų“ kvadratinio metro kainą.
Pagal pateiktus įkainius skydai atsieitų 200–220 eurų, o ventiliuojamas fasadas – 160–180 eurų su PVM už sienos kvadratinį metrą.
Tačiau namo renovacija sienomis nesibaigia. Priklausomai nuo projekto, dar reikia šiltinti stogą, keisti langus, atnaujinti šildymo ir vėdinimo sistemas, sumokėti už projektavimą bei techninę priežiūrą. Šių išlaidų palyginimo ministerija nepateikė. Sienų šiltinimo įkainiai parodo tik dalį kainos skirtumo, o gyventojams mokėti teks už visą projektą.
Šį palyginimą ministerija grindžia bandomųjų projektų patirtimi ir gamintojų deklaruojamomis kainomis, tačiau sąmatų nepateikė. Kol projektai neužbaigti, galutinės išlaidos nežinomos. Gamintojų nurodytos kainos jų neatstoja.
Kodėl skydinei renovacijai numatyta būtent papildoma 5 proc. parama, ministerija skaičiais nepagrindė. „Konkretaus skaičiavimo, kuriuo papildomas paramos dydis būtų tiesiogiai susietas su faktiniu šios technologijos pabrangimu, nėra“, – pripažino ji.
Vietoje skaičiavimo ministerija, tarsi geroje reklamoje, išvardijo laukiamą naudą: mažiau atliekų, efektyvesnis darbų organizavimas, mažesnis poveikis aplinkai ir ateityje galinčios mažėti sąnaudos.
Žinoma, valstybė gali remti naują technologiją nelaukdama galutinių rezultatų. Tačiau gyventojams vis dėlto turi būti paaiškinta, kur baigiasi išmatuota nauda ir prasideda lūkesčiai.
Komentarai (2)
Jūs tikrai pasitikite šita valstybe?Ir jos ,,projektais''?Čia gi eilinis pinigų įsisąvinimas.Ekspertai gerą klausimą užduoda.Žinodami, kad niekas nieko jiems neatsakys.
Svarbiausia gera reklama o paskui po reklamos apačioje smulkių neperskaitytų sakinių ilgai ir nuobodžiai nagus griauši,dar klausimas kiek stebėjau renovuotus namus apačia arba visai neapšildoma ar tik dėl akiu,nes nesvarbu kad ten rusiai bet pirmam tikrai nuo sklindančio šalčio iš apačios tikrai ne afrika.