S. Lavrovas: Vakarai Ukrainoje rengė dar vieną „revoliuciją“(4)

Žinoma, pats laikas ne tik susilpninti, bet pagaliau ir padėti jai subyrėti į kadaise buvusias sudėtines dalis, Deja, iš tikrųjų ne tik niekas to rimtai dar nedarė, bet visai priešingai: Vokietija tiesiogiai padėjo Ordai (ne Ukrainai!) aneksuoti Krymą, žr. thedailybeast.com/articles/2014/04/22/germany-helped-prep-russia-for-war-u-s-sources-say.html -- taigi "Dugino idėjos gyvuoja ir laimi".

tokiais svarbiais klausimais paklode tiesiog neetiskai mazos apimties Tai labai jau krinta i akis, sukelia niekam nereikalinga nepasitikejima tik is Tamstos sklindancia isskirtine tiesos ir progreso sviesa Linkiu neprarast kovos dvasios ir minties budrumo kovoje ir tt ir etccc Be pykcio ,skant

V.Putinas ir toliau moko Ukrainą, kad prieš teroristus ir diversantus, karinės jėgos naudoti negalima: CITUOJU: „Jeigu tie žmonės (Kijevo vyriausybė) perėjo prie vadinamosios aštriosios fazės – nors tai ne kokia nors aštrioji fazė, o tiesiog baudžiamoji operacija, – ji neabejotinai turės pasekmių tiems žmonėms, priimantiems tokius sprendimus. Be kita ko, tai susiję su mūsų tarpvalstybiniais santykiais“ PRISIMINKIME V.Putino patirtį Čečėnijoje 1991 metų rugsėjo 6 dieną buvo paskelbta Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) nepriklausomybė nuo Rusijos federacijos. Čečėnai, kurie nepriklausomybę nuo Rusijos paskelbė prieš 21 metus, nuo 1994 metų kariavo du karus su Rusija. 1996 m. Rusija buvo pasirašiusi Chasavjurto susitarimus, kuriais buvo pabaigtas pirmasis karas. Dar po metų pasirašyta Maskvos sutartis „dėl tarpusavio santykių pagrindų“ įtvirtino Ičkerijos Čečėnų Respublikos nepriklausomybę de facto. Nepatyrę Ičkerijos vadovai neįregistravo šių sutarčių Jungtinių Tautų Organizacijoje. Vėliau Rusija sutartis sulaužė, kaip ji teigė, dėl to, kad čečėnai susprogdino Rusijoje kelis gyvenamuosius namus?????? , o Šamilio Basajevo vadovaujami kovotojai įsiveržė į Dagestaną. Numatytas referendumas dėl IČR nepriklausomybės taip ir neįvyko. Rusijos pradėtų karų metu visiškai sugriauta daugybė miestų ir kaimų, nužudyta šimtai tūkstančių civilių. Be to, Rusijos karinės pajėgos ir šnipai Čečėnijoje ir užsienyje nužudė keturis Ičkerijos Čečėnų Respublikos prezidentus: D. Dudajevą, Z. Jandarbijevą, A. Maschadovą ir A. Sadulajevą. Minimaliais skaičiavimais, vien pirmame Čečėnų kare žuvo 46 500 žmonių. Kitais skaičiavimais, aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų. Antrojo karo aukų buvo dar daugiau. Žmogaus teisių organizacijos nevykusiais laiko Rusijos mėginimus legitimuoti Čečėnijos statusą ir santvarką. Ten nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija, priimta 2003 m. kovo 23 d. referendumu. Manoma, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai, be to, balsavo tūkstančiai Rusijos kariškių. Rusijos kareivių motinų sąjungos duomenimis, vien nuo 1999 metų iki 2002-ųjų Čečėnijoje žuvo 6500 kareivių. Gynybos ministerija šiuos skaičius sumažino iki 2700 žuvusiųjų. Skirtumas atsiranda todėl, kad Kareivių motinų sąjunga skaičiuoja ne tik tuos kareivius, kurie žuvo kovos lauke, bet ir tuos, kurie sužeisti mirė vežant į ligoninę ar nuo žaizdų ligoninėje ir tuoj po tarnybos. Tikslių duomenų, kuriuos patvirtintų nepriklausomi šaltiniai, nėra. Nors Maskva giriasi, jog pasipriešinimas nuslopintas, pastaraisiais metais išpuolių daugėjo ne tik Čečėnijoje. Smurtas ir kovos išplito Ingušijoje ir Dagestane. Maža to, kriminaline praeitimi ir ypatingu žiaurumu garsėjantis Rusijos statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas, kurį gausiomis finansinėmis injekcijomis ir karine jėga remia Maskva, įtariamas daugybe nebaudžiamų kriminalinių nusikaltimų ne tik Šiaurės Kaukaze, bet ir visoje Rusijos federacijoje."

S. Lavrovas teisus. Vakarai Ukrainos krizę naudoja Rusijai susilpninti. Erosojūzas ir jankiai norėjo įsteigiti Vakarų Ukrainoje, faktiškai pamaskvėje, NATO bazes.