Socdemai prakalbo apie sąmokslą prieš partiją(15)

Grupė Socialdemokratų partijos kūrėjų ragina kolegas šaukti uždarą partijos prezidiumo posėdį, kuriame būtų aptarta šios organizacijos lyderių – pirmiausia rinkimų štabo vadovo Juozo Bernatonio, esą tarnaujančio ne partijai, bet prezidentūrai, o galbūt ir partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus – atsakomybė dėl nuviliančių rinkimų rezultatų.

„Pasitarę su kolegomis planuojame, kad reikėtų sukviesti uždarą partijos prezidiumo posėdį, kuriame būtų išdėstyta viskas, ką galvojame apie dabartinę situaciją. Manome, kad politinę atsakomybę už tokius rinkimų rezultatus lyderiai vis dėlto turėtų prisiimti.

Pirmiausia tai liečia J. Bernatonį, kaip rinkimų štabo vadovą, o toliau – gal ir partijos pirmininkas A. Butkevičius turėtų prisiimti politinę atsakomybę dėl to, kad jo atsisakymas kandidatuoti sukėlė tokias pasekmes. Socialdemokratai dėl to prarado istorinį šansą laimėti rinkimus“, – LŽ sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, vienas jos kūrėjų Aloyzas Sakalas.

Tuo metu partijos bičiulius savo galimybėmis laimėti prezidento rinkimus ir dar labiau populiarinti LSDP rinkimų į Europos Parlamentą kandidatų sąrašą įtikinęs Zigmantas Balčytis po pralaimėjimo abiejuose frontuose, pasak A. Sakalo, už tai neatsakys.

„Vis dėlto, jeigu paaiškės, kad rinkimų intrigos, apie kurias pastaruoju metu plačiai diskutuojama, iš tiesų vyko, ir Z. Balčytis jose dalyvavo, jo turėtų laukti partinė bausmė: reikalavimas pasitraukti iš partijos“, – svarstė LSDP garbės pirmininkas.

Įtaria buvus sąmokslą

Politikos užkulisiuose jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai Z. Balčytis daugeliui netikėtai pareiškė norintis tapti partijos kandidatu į prezidentus, jei to nedarys premjero pareigas einantis ir iki šiol itin gerai visuomenės vertinamas A. Butkevičius, kalbama, kad Lietuvoje pusiau pamirštą europarlamentarą ryžtis tokiam žingsniui esą galėjo pastūmėti prezidentūros ir kelius į ją nuolat minančio teisingumo ministro, LSDP vicepirmininko J. Bernatonio intrigos.

Esą buvo sutarta, kad Z. Balčytis sudarys konkurencijos D. Grybauskaitei iliuziją, o po rinkimų, pareikalavus LSDP lyderio A. Butkevičiaus atsakomybės dėl rezultatų, užims partijos pirmininko, o galbūt ir premjero postą.

Šios pozicijos Z. Balčyčiui buvo numatytos dar 2006-aisiais, kai iš Vyriausybės vadovo kėdės pasitraukęs Algirdas Brazauskas jį įvardijo pirmiausia geriausiu kandidatu į premjerus, o vėliau, 2009-aisiais, – savo įpėdiniu į LSDP pirmininkus.

Tačiau Z. Balčyčiui numatytas vietas tuo metu užėmė dabartinis LSDP vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, o vėliau – A. Butkevičius.

Tuo, kad Z. Balčyčiui įtakos galėjo daryti J. Bernatonis, kaip jauką naudodamas pažadus dėl LSDP pirmininko posto, neabejoja partijos garbės pirmininkas A. Sakalas.

„Tai labai galimas dalykas. J. Bernatonis, kiek man žinoma, dažnai – labai dažnai – lankosi prezidentūroje. Įsivaizduokite Z. Balčyčio, kandidatės D. Grybauskaitės konkurento, rinkimų štabo vadovą, kuris nuolat lankosi pas prezidentę, – tai nėra visiškai normalu“, – kalbėjo jis.

A. Sakalas užsiminė girdėjęs ir apie tai, kad, Z. Balčyčiui sutikus su siūlomomis sąlygomis, jo aplinkai esą buvo pavesta ieškoti A. Butkevičių galinčios kompromituoti informacijos.

„Galimas dalykas, kad Z. Balčytį sugundė pažadas po sėkmingo pasirodymo gauti LSDP pirmininko postą.

Mano nuomone, J. Bernatonis yra pilkasis partijos kardinolas, kuris valdo partiją pagal D. Grybauskaitės norus. Kiek suprantu, Z. Balčyčio kandidatavimu buvo siekiama paremti D. Grybauskaitę“, – samprotavo A. Sakalas.

Lygino su A. Brazausku

J. Bernatonio veikla, nesiderinančia su LSDP interesais, neabejojo ir kitas partijos kūrėjas Dobilas Kirvelis.

„Jei tikėsime kalbomis, J. Bernatonis labai dažnai lankosi pas prezidentę ir yra ar oficialus, ar neoficialus jos atstovas, kaip juokauja partijos kolegos, LSDP prezidiume.

Kodėl partija su tuo taikstosi – tai ir yra problema, bet jos sprendimas – uždaro partijos posėdžio klausimas“, – kalbėjo socialdemokratas.

Jo teigimu, Europos Parlamento rinikimuose 5 vietas laimėti planavusių, bet tegavusių du mandatus socialdemokratų situacija turi būti įvertinta nedelsiant ir griežtai. Juolab kad LSDP atstovai tik po pralaimėjimo ėmė stebėtis, kodėl dvi kėdes užsėsti apsiėmusio Z. Balčyčio kandidatūra buvo iškelta be didesnių diskusijų, tik imituojant demokratiją, ir, kaip kalbama, pradinių žingsnių net nesuderinus su partijos vadovu A. Butkevičiumi, kuriam paskui teko vaizduoti nieko ypatinga neįvykus.

„Mes LSDP atkūrinėjome kaip kolektyvinę organizaciją. Jeigu dabar daromi užkulisiniai žingsniai, bent jau vadovybė turėtų juos palaiminti.

Bet yra faktų, kad sprendimai dėl Z. Balčyčio buvo padaryti nesulaukus pritarimo“, – kalbėjo D. Kirvelis.

Iš tiesų: nors LSDP suvažiavimas žodį dėl kandidato tarė tik šių metų sausį, Z. Balčyčio rinkimų kampanija buvo pradėta dar praėjusių metų rudenį, vos tik jis, dar būdamas Briuselyje, viešai prakalbo apie planus kandidatuoti.

Šalia galimo kandidato iš karto stojo partijos rinkimų štabo vadovas J. Bernatonis, kuris susitikimuose su skyrių atstovais Z. Balčytį net prilygindavo a. a.

partijos patriarchui A. Brazauskui.

„Z. Balčytis toks pat reiklus, darbštus, energingas, atsakingas ir sąžiningas“,- rajonų socialdemokratams aiškino J. Bernatonis, pasakodamas, kad Z. Balčytį pažįsta 30 metų.

Prognozuoja karštas diskusijas

Kaip partijos bičiulių nuomonę vertina Z. Balčytis ir J. Bernatonis, LŽ sužinoti nepavyko – jau kurį laiką abu politikai į telefonų skambučius neatsako. Tuo metu LSDP rinkimų štabo Propagandinės veiklos grupės vadovas, LSDP vicepirmininkas G. Kirkilas viešai prabilo, kad, jo nuomone, atsakingi partijos asmenys turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už netikėtai prastą socialdemokratų pasirodymą rinkimuose ir trauktis iš einamų pareigų. Kritikos strėlės pirmiausia smigo į J. Bernatonį bei neseniai partijos Vilniaus skyriaus vadovu tapusį krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, kuriam esą derėtų atsakyti dėl itin prastų LSDP rezultatų sostinėje.

Kalbėdamas su LŽ, G. Kirkilas tvirtino nenorintis nagrinėti įvairių sąmokslo teorijų.

„Jomis, pavyzdžiui, kad Z. Balčytis buvo susitaręs su prezidentūra, labai lengva manipuliuoti.

Sąmokslų teorijų girdėjome įvairių – jų politikoje neišvengsi. Tik klausimas, ar pati partija pakankamai stipri, kad prieš tas intrigas atsilaikytų.

Manau, atsakymas teigiamas. Bet dėl susidariusios situacijos bus karštų diskusijų – tiek partijos prezidiume, tiek taryboje.

Tuo neabejoju“, – sakė jis.