Trijų ukrainiečių veiklos medžiaga prokuratūros nepasiekė

2026 m. lapkričio 4 d. Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė apie iš Lietuvos išsiųstus tris Ukrainos piliečius. Departamento teigimu, jie už atlygį vykdė priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, gaunamas per „Telegram“ ir kitas susirašinėjimo platformas. Jiems panaikinti leidimai gyventi ir penkeriems metams uždrausta grįžti.

2026 m. lapkričio 5 d. VSD aiškino, kad priemonių imtasi dar nepadarius realios žalos valstybei. Kitą dieną pateikė papildomą argumentą: nenustatyti visi galimos nusikalstamos veikos požymiai, leidžiantys pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Žalos, pasak VSD, nebuvo, pagrindo baudžiamajam persekiojimui nepakako, tačiau žmones nuspręsta išsiųsti ir penkeriems metams uždrausti jiems grįžti. Tokį sprendimą institucijos aiškina grėsme nacionaliniam saugumui. „Ekspertai.eu“ kreipėsi į VSD direktorių Remigijų Bridikį, generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir Migracijos departamento direktorę Indrę Gasperę, siekdami patikrinti šių sprendimų pagrindą bei taikytų ribojimų apimtį. Prokuratūros redakcija klausė, ar VSD jai perdavė medžiagą apie trijų Ukrainos piliečių veiksmus, kad prokuroras įvertintų, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė informavo, kad tokios informacijos prokuratūra negavo. Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ir už informacijos rinkimą vykdant užsienio žvalgybos užduotį. Tokia informacija nebūtinai turi būti slapta, o jos rinkimas gali užtraukti atsakomybę dar iki matomų padarinių. Todėl paaiškinimas, kad žalos nepadaryta, dar neatsako, kodėl apie priešiškų tarnybų užduotis paskelbta viešai, o medžiaga prokurorų nepasiekė. Redakcija VSD teiravosi, kuo pagrįsta išvada apie žalos nebuvimą ir ar surinkta informacija pasiekė užduočių davėjus. Strateginės komunikacijos padalinys atsakė, kad aplinkybės ir tyrimo duomenys neviešinami, remiantis Žvalgybos įstatymu. Vis dėlto kyla pagrįstų klausimų, kodėl visuomenei nepasakoma net tai, ar prieš išsiunčiant iš šalies grėsmę Lietuvai sukėlusius asmenis VSD apskritai aiškinosi, kurios valstybės tarnyba juos pasamdė ir kuo grindžiamas toks nutylėjimas. Migracijos departamentas patvirtino pats priėmęs draudimus atvykti. Penkerių metų terminui pagrįsti nurodė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 5 dalį. Ji leidžia taikyti ir ilgesnį draudimą, tačiau būtent penkerių metų termino nenustato. Kodėl ketverių metų būtų per mažai, o penkerių jau pakanka, departamentas nepaaiškino. Prieš draudimo pabaigą savo iniciatyva naujo VSD grėsmės vertinimo jis taip pat neprašo. Apsiriboti išsiuntimu ir penkerių metų draudimu atvykti reikštų priešiškoms žvalgyboms pasiųsti aiškią žinutę: sulaikytus užduočių vykdytojus pakanka pakeisti kitais. Pabrėždamos, kad žalos nepadaryta, institucijos kuria įspūdį, jog laiku sustabdyta priešiška veikla jau nebereikalauja griežtesnio atsako. Tik vargu, ar tai padeda piliečiams jaustis saugesniais savo šalyje.