Už gyvenimą ne tos paskirties patalpose gresia tūkstantinės baudos, o galimo pirkėjų klaidinimo atvejų tirti neskubama

Vilniuje negyvenamosios paskirties patalpose gyvenamąją vietą deklaravę dešimtys tūkstančių žmonių, preliminariai skaičiuoja savivaldybė. Kauno savivaldybė nurodė 2026 metais jau nubaudusi tris asmenis už nekilnojamojo turto naudojimą ne pagal paskirtį. Viešai paskelbta informacija atskleidžia pigesnio būsto kainą: gyvenant administracinėse, gamybinėse ar kitose tam neskirtose patalpose gali grėsti iki 1 500 eurų bauda, didesni mokesčiai, griežtesnės paskolos sąlygos. Pakeisti paskirtį ne visada įmanoma.

Gyventojų atsakomybė apibrėžiama konkrečiai. Tačiau „Ekspertai.eu“ pasidomėjo ir tuo, kaip kontroliuojami pardavėjai bei brokeriai, negyvenamąsias patalpas reklamuojantys kaip būstą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) paprašėme 2025 ir 2026 metų atliktų patikrinimų skaičiaus, duomenų apie kontrolę savo iniciatyva ir jau skirtas baudas. Tarnyba nurodė 2025 metais gavusi penkis vartotojų pranešimus dėl galimai klaidinančios objektų paskirties, 2026 metais iki spalio 21 dienos – dar penkis. „Tyrimai šių prašymų bei pranešimų pagrindu nebuvo pradėti“, informavo tarnyba. Kodėl, nepaaiškino. Apie savo iniciatyva vykdytą kontrolę VVTAT papasakojo remdamasi dar 2022 metais atlikta stebėsena, kuomet buvo tikrintos 23 bendrovių interneto svetainės ir sutartys, aiškintasi, kada būtent pirkėjams atskleidžiama tikroji patalpų paskirtis. Internete visgi pasitaikė nenurodytos statinių paskirties, tačiau išnagrinėjus dokumentus pažeidimų nenustatyta. Bendrovėms pateiktos rekomendacijos, dauguma pažadėjo informaciją tikslinti. Paskutinės paskirtos baudos siekė 2021 metus. Už reklamą, sudariusią įspūdį, kad viešbučių paskirties pastate parduodami butai, bendrovei „KAROLINOS TURAS“ skirta 19 261 euro, „NT partneriai“ – 5 207 eurų bauda. Taigi šiandien gyventojams skiriamas tūkstantines baudas įvardyti nesunku, o pardavėjų kontrolę tarnyba iliustruoja ketverių–penkerių metų senumo darbais. Prašyti naujesnių patikrinimų ir baudų skaičiai nepateikti. Tai savaime neįrodo, kad visi pirkėjai bus suklaidinti, o pardavėjai nekontroliuojami. Dalis žmonių sąmoningai renkasi pigesnes patalpas. Vis dėlto dešimt pranešimų be pradėtų tyrimų ir nepateikti dabartinės kontrolės rezultatai vargu ar suteikia pirkėjams pagrindo jaustis patikimai saugomiems.