Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius: tas skai­čius yra pri­im­ti­nas mums ir mes už jį pa­sisa­ko­me(24)

Seimo plenariniame posėdyje rugsėjo 24 d. prasidėjo diskusija „Dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę“.

Pranešimus skaitė premjeras Algirdas Butkevičius, Užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius, Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kiti aukšti pareigūnai. Valandėlę trukusioje diskusijoje savo poziciją šiuo klausimu spėjo išsakyti ir keli Seimo frakcijų atstovai.

Nutarta, jog diskusija bus pratęsta artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu.

Jūsų dėmesiui Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus pranešimas.

Gerbiamieji Seimo nariai, gal daugiau užsienio reikalų aspektus reikėtų dėl šios migrantų krizės dėstyti, bet jie vis tiek visi susiję. Aš trumpai tiktai pasakysiu galbūt pačią esmę, jeigu galima, priminsiu.

Mes turime situaciją, kuri susijusi su krize karštuosiuose kraštuose – Irakas, ypač Sirija. Sirijoje konfliktas tęsiasi ketverius metus. Konfrontuoja įvairios jėgos. Asado režimas engia savo žmones.

Kelios opozicinės grupuotės, tarp jų kurdų labai aktyvi grupuotė, ir papildomai dar prie tos visos komplikacijos – vadinamoji Islamo valstybė. Vyksta tokie veiksmai, kad žmonės tikrai negali ten išgyventi, jie bėga.

Tikrai absoliuti dauguma bėga nuo karo, nes, kaip rodo praktika, kai yra apklausiami žmonės, tai 95 % pabėgusių iš Sirijos iš tikrųjų yra traktuotini pagal Ženevos konvenciją kaip pabėgėliai, kuriems reikalinga apsauga. Taigi 8 milijonai sirų, palikę savo namus, 4 milijonai palikę Siriją, iš jų apie porą milijonų Turkijos stovyklose, apie milijoną Libane, kur ketvirtadalis valstybės jiems didžiulis iššūkis, per 600 tūkst.

Jordanijoje.

Dabar, kaip mes skaičiuojame, apie 500 tūkst. – pusė milijono jau yra patekę ir į Europą. Štai yra tokia situacija.

Buvo tarybos. Vidaus reikalų ministras, kolega, aišku, pasakys apie savo posėdį daugiau, aš neminėsiu, bet kaip tik šiąnakt pasibaigė...

Vėlai vyko tikrai geranoriška ir konstruktyvi diskusija tarp valstybių vadovų. Iš tikrųjų, kaip galime teigti, ką mes irgi raginome, bus, matyt, tikrai daugiau dėmesio skirta (ne tik dėmesio, bet lėšų ir pastangų) šios problemos šaknims, priežastims.

Tikrai bus generuota ir Europos Komisija yra paskelbusi apie 1 mlrd.eurų bus papildomai generuota šitai krizei spręsti.

Aktyvuotos tokios programos, kurios yra labai svarbios, kaip Jungtinių Tautų pasaulinė maisto programa. Mes vakar Vyriausybėje skubos tvarka irgi priėmėme sprendimą skirti tam tikrą sumą pinigų šiai problemai spręsti.

Taip pat jau žinote tą skaičių, kurį mes esame prisiėmę, noriu pabrėžti, savanoriškai prisiėmę pagal tuos kriterijus, kurie mums suprantami, priimtini – tai valstybės dydis ir bendrasis vidaus produktas – 1105. Iš tikrųjų mūsų tarnybos rengiasi labai intensyviai ir koordinuotai.

Tam yra sukurta ir tam tikra grupė, kuriai vadovauja Vyriausybės vicekancleris ir specialistai. Pačiu artimiausiu metu vyks į vietas, taškus, kurių veikimas yra labai svarbus tolesnei atrankai.

Aš turiu omeny karšti taškai, kaip juos vadina spaudoje, arba, jeigu lietuvių kalba, juos būtų galima pavadinti migrantų valdymo centrai. Vyksime aiškintis šitą patirtį, taip pat kriterijus, pagal kuriuos po to specialistai galės išrinkti žmones ir galėsime taip pat priimti juos Lietuvoje, kaip ir esame įsipareigoję.

Taip pat, kaip jau minėta, bus koncentruotos pajėgos dėl išorinės Europos Sąjungos sienų apsaugos, tų operacijų, kurios vyksta, FRONTEX, Europolo operacija. Aišku, sustiprinta, integruota sienų kontrolė.

Čia aš dabar nesigilinu, kiek tai kėsinsis į suverenitetą atskirų šalių, kiek ne, nes ne visos šalys galbūt ir palaiko tą bendrą sienos apsaugą, tačiau vis dėlto, kad sustiprinimas turi būti, tai yra faktas.

Didžiausias dėmesys bus nukreiptas galbūt į tų karštųjų taškų funkcionavimą, kur bus ta pirminė registracija ir atskyrimas tų žmonių, kaip jau sakiau, kurie iš tikrųjų bėga nuo karo, nuo tų, kurie vadinami ekonominiais migrantais, ir bus aiškiai turbūt suformuluota ta žinia, kad jie neturėtų tikėtis patekti į Europą, nes tokių nėra fizinių, finansinių ir kitokių galimybių. Tai tie pirminiai registracijos taškai, kurie turėtų atsirasti, jau yra Italijoje, atsiras Graikijoje ir Vengrijoje, jie turėtų šitą funkciją ir atlikti.

Vadovai priėmė tokį dokumentą, pareiškimą. Efektyvus karštųjų taškų valdymas, kaip jau sakiau, Šengeno erdvės normalizavimas, nes dabar to nėra, gana didelė įtampa kilusi tam tikrose šalyse, kaip jūs žinote, Vengrija, Kroatija, Slovėnija, Austrija – tas regionas tikrai yra gana įtemptas.

Aišku, kad mums reikia kalbėtis intensyviau su trečiosiomis šalimis, su kitais regionais. Yra suplanuoti, nesiplėsiu, tik paminėsiu, keli artimiausi tokie susitikimai.

Balkanų klausimais Liuksemburge vyks užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų susitikimas spalio 8 d. tam tikra konferencija, kur bus generuojamos tam tikros idėjos.

Taip pat lapkričio 11 d. Maltoje turėtų vykti susitikimas su Afrikos šalimis, nes, žinia, tų šalių dalyvavimas sprendžiant krizę yra tiesiog būtinas.

Na, ir kita Vadovų taryba vyks spalio 14 d. Darbotvarkėje irgi tas pats klausimas – migracija.

Trumpai pasakyčiau, prezidentą D. Tuską pacituočiau, kad atvirų durų ir langų politika turės būti koreguojama, turės keistis.

Žodžiu, žvilgsnis nukreiptas ne tik į pasekmes, su kuo dabar vyko ta kova, ir ne visada sėkmingai, žvilgsnis turėtų būti nukreiptas į priežastis ir į ten, kur mes turėtume padėti. Žodžiu, padėti, nukreipti tuos ir finansinius srautus, ir tuos karštuosius taškus kartu su ekspertais į tas mano minėtas stovyklas Turkijoje.

Beje, Turkija irgi turėtų gauti paramos apie milijardą eurų, ko anksčiau nebuvo. Turkija, Jordanija, aišku, Libanas ir tos šalys, kurios dabar labiausiai yra paveiktos.

Tai tokie yra aspektai, persidengiantys ne tik užsienio politikos, bet ir kitais praktiniais reikalais. Mūsų pozicija yra tokia gana specifinė, tačiau mes dalinamės naštą, noriu pabrėžti.

Tas skaičius yra priimtinas mums ir mes už jį pasisakome.

Keturios šalys balsavo prieš, Suomija susilaikė. Turiu dabar kaip tik svečiuose, jeigu nesupyksite, iš karto vyksiu atgal pas savo svečią Suomijos užsienio reikalų ministrą.

Jų susilaikymo pozicija buvo susijusi su tuo, kad jie taip pat pritaria skaičiui, jie irgi jį prisiima, tačiau jie kategoriškiau pasisako prieš tą prievartą, sakysime, nesavanoriškumą. Tai tokia tik specifika yra, niuansas.

Visos kitos šalys palaiko tą sprendimą, tą Komisijos pasiūlymą. Yra kur kas daugiau diskusijų dėl pastovaus mechanizmo, mes jam oponuojame.

Pastovus paskirstymo mechanizmas tikrai daugeliui mūsų kolegų kelia klausimų, dėl to dar diskusijos tęsis. Štai šiuo metu yra tokia situacija.

Turbūt nelabai turiu ką daugiau pridurti. Ačiū.

Naujausi

Nausėda visą savaitę dirbs Lietuvai iš MadeirosPolitika · 2026-08-03Seuta tapo perspėjimu visai Europai: Vokietija reikalauja užverti išorinių sienų spragasPasaulis · 2026-08-03Lenkija apie Seutos krizę: Ispanija turi sekti Varšuvos pavyzdžiu, o dalis politikų siūlo stabdyti jos dalyvavimą ŠengenePasaulis · 2026-08-03Po Seutos krizės Italija grąžino sienų kontrolę ir reikalauja migrantų centrų už Europos ribųPasaulis · 2026-08-03