Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Įvairių per savo gyvenimus esame šventę švenčių: fasadinių, valdžios suorganizuotų, bet retsykiais ir visai kitokių, kylančių iš nutylėtų rūsčių tikrovių, netikėtai išnyrančių tarytum iš niekur, sukrečiančių ir jautriai iki geluonies užkliudančių slapčiausias sielos stygas. Buvome išmokę, kaip elgtis per sovietines Spalio, Gegužės pirmosios, Pergalės dienos, kovo aštuntosios, Lenino gimtadienių ir kitas groteskiškas šventes.
Valdžios suteiktus laisvadienius nepraradę nuovokos ir humoro jausmo mūsų žmonės visai smagiai švęsdavo užstalėse. Dar sovietinių laikų saulėlydyje, pamenu, Krescensijus Stoškus mėgino aptarti fasadinių švenčių fenomeną.
Jis rašė, kad šventė, jei nekyla iš žmogaus vidinės (istorinės, kultūrinės, religinės ar asmeninės) atminties, dažniausiai neturi prasminio ir emocinio turinio. Ji neturi šventumo matmens, būtino, kad būtų išgyvenama, kad teiktų katarsį ir atsinaujinimo viltį.
Šį šeštadienį Lietuva šventė savo Valstybės šventę – Mindaugo karūnavimo dieną. Seimo tinklalapyje randame tokią šios šventės anotaciją: „1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.
1251 metais Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link.
Vis dėlto karaliaus Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos vainikavimas buvo dar reikšmingesnis pasiekimas Lietuvai, kai popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.
1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente.“ Štai taip. Kaip iš kokios stebuklinės pasakos. Vieną sykį per paskutiniojo tūkstantmečio istoriją nuo valstybės vardo paminėjimo visą dešimtį metų buvome karalyste – akimirksnį valstybės istorijoje.
Tarpukario Lietuvoje buvo mėginama įskiepyti Mindaugo karūnavimo dieną kaip valstybinę šventę, tačiau, matyt, nelabai sėkmingai, nes Vasario 16-oji ar su Vytauto kultu susijusios datos pasirodė esančios daug artimesnės žmonėms, nes labiau veikė kolektyvinę tautos vaizduotę ir sąmonę. Okupacijos metai tą nesėkmingą valstybės šventės skiepą su kaupu patvirtina.
Priežasčių galėtų būti daug, kodėl atsitiko būtent taip, kad valstybingumo pradžios data buvo nustumta į antrąjį ar trečiąjį planą, o pokario rezistencijos vėliavoje gyvastį ir turinį išsaugojo Vasario 16 -oji.
Istorikų reikalas išsiaiškinti, ar iš tikro 1261-aisiais Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės, susigrąžino Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją ir pradėjo nuožmų karą su krikščionimis. Albertas Vijūkas-Kojelavičius savo veikale „Lietuvos istorija“ rašo: „Tuo tarpu Mindaugas, neseniai iš baimės priėmęs krikščionybę, viešai ją pripažino, tačiau vienas likęs, ant stabmeldžių aukuro aukodamas, ją begėdiškai įžeidinėjo.
Kai praėjo pavojus ir atslūgo baimė, jis smarkiai gailėjosi šitaip padaręs (turima galvoje krikštas).“ Be abejo, Mindaugo apsisprendimas krikštytis nė kiek nebuvo panašus į Pauliaus atsivertimą.
Religine prasme tai tikrai nebuvo šventas aktas, teikiantis pagrindo šį istorinį apsisprendimą švęsti kaip Lietuvos krikšto pradžią. Tai greičiau buvo tik gudri ir sėkminga politinė manipuliacija, po kurios, mūsų dienų terminais kalbant, buvo įvykdyta ir daugybė kriminalinių veikų, išžudant konkurentus, gimines ir niekuo dėtus taikius krikščionis.
Mindaugo karaliaus istorija – labai sugestyvi medžiaga dramaturgams, jei nubrauktume nuo jos neoromantinę cukraus pudrą, kurios nenubraukė Justinas Marcinkevičius.
Šiandien mes į šį pasakojimą turėtume žvelgti visai kitu, tautos likimo, rakursu ir kelti klausimus ne apie asmenį, kuris toli gražu nebuvo riteriško kilnumo, garbės ir etikos pavyzdys, tačiau pamėginti suvokti atsivėrusios laiko akimirkos – Lietuvos karalystės – prasmę. Tikriausiai tai buvo toks laimingas istorinis atsitiktinumas, kai aplinkybės tiesiog pačios taip sukrito, kad jomis gudrus valdovas negalėjo nepasinaudoti.
Nenuneigsi, turėjo Mindaugas žaidėjo dovaną, buvo nuožmus ir gudrus despotas, sugebėjęs susitvarkyti su konkurentais, bet šiandien mums kur kas svarbiau suvokti šios datos metafiziką. Karalius, gal net pats gerai nesuprasdamas, gavęs krikšto sakramentą, valdovo karūną ir skeptrą, Lietuvą įkėlė į Vakarų civilizacijos ir kultūros lauką.
Jei nebūtų atsitikęs šis istorinis nuotykis, mūsų iš viso čia šiandien nebūtų.
Visa atgrasi ir brutali valdovų veikimo dramaturgija ir stilistika yra niekis, palyginti su perspektyva, kurią atvėrė Mindaugas, įkurdinęs tautą istorinio laiko paradigmoje. Metaforiškai kalbant, jis suderino Lietuvos laikrodį su civilizuotesnės Vakarų Europos laikrodžiais. Ne su Kremliaus kurantais.
Grįžkime dabar prie pradžios minčių, kurias šiandien derėtų aktualizuoti, kai šiomis dienomis švenčiame Lietuvos pirmininkavimo pradžią Europos Sąjungos Tarybai. Kai kam gal tai ir šventė, bet tikrai ne visaliaudinė.
Lozungai neįtikina, nesukurtas turinys, žanras, raiška, o ir atlikėjų vaidyba labai dirbtinė, dangstanti netikrumą, godumą ir veidmainystę, teigiant blūdą, kad mes pusmetį būsime Europos valdytojais. Liokajaus puikybė yra graudžiai juokinga.
Jei metafizinę valstybės tikrovę ir tapatybę aukojame dėl socialinės gerovės, tai nieko ir nekaltinkime, kad iš tokios valstybės bėga ir bėgs žmonės, nes neberanda sieloj motyvo vien tokiomis vertybėmis grįstos valstybės šventę švęsti.
O šventės siužetas ir motyvas švęsti galėtų būti labai paprastas – jos ašimi turėtų būti tautos ir valstybės savisaugos ir išlikimo lygtis. Karalius Mindaugas baltiškas žemes ir etnosus stengėsi suimti, suvienyti ir sutelkti, o mes šiandien ką čia veikiame, atsisakydami net to, ko niekas iš mūsų kartais ir neprašo?
Valstybės diena turėtų tapti savisaugos švente. Tuomet šventė turėtų savo prasmę, veidą, raišką ir vertybinį turinį, pasipriešinant slinktims ir idėjoms, kurios niveliuoja mūsų tapatybę, o valstybę susina ir naikina.
Tokia šventė, ne valdžios direktyvomis paskelbta, o visuomenės išsiilgta ir išgyvenama, gal net atsikariauta, būtų amžiams įkalta į tautos švenčių kalendorių.
Komentarai (54)
Tamstai nesiseka pamėgdžioti tikrojo Pikaso. Ir stilius ne tas,ir minčių raiška skurdoka. Sizifo darbas risti akmenį į kalną. Žemyn ritasi kur kas greičiau. Per paskutinius keturis metus sunaikinti visi demokratijos daigai. Burokevičiaus "augintinė" tapo hegemonu.
Lietuva buvo buferis,pastojęs kelią mongolams į Europą,vokiečiams į Latviją. Tad Europa ir nupirko Mindaugą, kad pagerintų susisiekimą tarp ordinų. Jokių žemių Mindaugas nesuvienijo,nes išžudė savo giminaičius,tuo pačiu iššaukdamas likusių neapykantą ir kerštą. Mindaugo karūna neišgelbėjo nuo mirties. Išdavikų visad toks galas.
Mielas, patriote, neniurzgėk. Viskas yra gerai. Nereikia eiti su velniu obuoliauti, nes prisiveis žarnyne kirminų.
Niurzgėkit, kad viskas blogai, kritikuokit, kiek norit ir kiek įstengiat, - man Liepos 6-oji yra Lietuvos valstybės gimimo diena! Aš visada švęsiu savo TĖVYNĖS gimtadienį, nesvarbu, kokiose kančiose ta MANO TĖVYNĖ buvo pagimdyta ir koks sunkus buvo JOS gyvenimas.
sliauziojom vienai sajungai, dabar kitai ir nesulaukiam zadetos geroves. Musu buvusios valdzios su Adamkum priekyje kalbejo, kad Lietuva gali greitai pasiekti Airijos ekonomini lygi. Kur siandien tas ekonomikos lygis, kodel nebekalbama i kokia europine valstybe lygiuotis kai valstybeje klesti korupcija, kai Grybauskaites skiriamos teisesaugos savarankiskai nedirba, kai viskas yra kalbu lygyje ir dar uz grotu nera ne vienas vagis. Visi daug kalba, o darbu - NULIS. Greit rinkimai ir tusti visu plepalai.
sugalvijo paskelbti iskrypeliu satanistu sekta pvz kad 21 amziuje lietuviai valge rusus dabar aisku to nepaskelbsi bet po 500 metu arba dar anksiau tai imanoma ,reikia tik siuo metu paruosti medziaga kuri isplauks po 500 metu o visa likusi info bus kruopsiai naikinama ,na o po 500 metu istoriniai saltiniai irodys kad lietuviai valge rusus .zinokite yra daugybe irodimu kad sekta butent taip ir daro ir tai liecia ne tik lietuvos bet viso pasaulio ,net senoves egipte buvo rasomi senoves papirusai ,rastai kalami visokie ant sienu su klaidinga info butent ateinanciom kartom ,tai jau dauk kur irodyta ,galai nesutampa ,isviso pasidomekit kada ta istorija buvo rasoma ar tik ne 18 amziuje ,supraskite istorija raso nugaletojai ,todel ir isnaikinti slavu ir baltu senoves rastas
" Ketveri prezidentavimo metai "(K.Girnius. Alfa.lt.) KOMENTARAS Prezidentei Daliai Grybauskaitei skirti pagyrimai, "pagardinti" jos būdo, stiliaus ir siekių kritikos nėra visiškai iš piršto laužti. Politologas Kęstutis Grinius sugeba diplomatiškai fiksuoti ir pozityvius ir negatyvius momentus. Prezidentei D.Grybauskaitei šalies vadovės postas galima sakyti "iš dangaus nukrito". Pakako jai retų vizitų Lietuvoje metu pademonstruoti savo tvirtumą prieš tuometinę kairiųjų daugumos vyriausybę, trumpomis frazėmis pamokant, kaip gyventi ir visuomenėje pasklido euforija socdemų deleguotai eurokomisarei. Tikriausiai, V. Landsbergis turėjo galimybę arčiau ir geriau susipažinti su D. Grybauskaite ir jos tuometinėmis nuostatomis, dirbdamas jau Briuselyje. Jo išreikštas pasitikėjimas pilka praeitį turinčia kandidate, pasirodo, nebuvo klaida. Bent jau pagrindinė prezidentės linija nėra lygiagreti lietuviškų neokomunistų savanaudiškiems siekiams. Jau nekalbant apie ryškiausių "burokinių" darbiečių vadovybę. Jei pavyktų nutraukti "burokinių" jėgų bambagyslę su motininiais rezervais ir investicijomis į Lietuvos politiką bei kreivą ekonomiką - būtų pasiekta išties daug. Klaidų ir klaidelių pas darbščią prezidentę pastebėti buvo galima. Jos nebuvo dažnos ir daug nelėmė. Nuolat K. Griniaus primenamas nedalyvavimas susitikime su JAV prezidentu nebuvo didelė tragedija. Tie santykiai jau senokai užglaistyti. Lietuvos prezidentės populiarumas Europoje, autoriaus teigimu, didėja. Manau, kad K.Grinius turi galvoje ES šalis, kurių tarpe yra ir Lietuva. Mūsų valstybėje prezidentės įvaizdis, galima sakyti, pasiekė lubas ir augti dar daugiau demokratinėje šalyje jam, galima sakyti, nebėra kur. Matau tik vieną potencialų Lietuvos politiką, kuris ankstesniais metais galėjo pretenduoti į ES vadovo postą. Tai buvęs šalies aukščiausias politikas pagal pareigas Vytautas Landsbergis. Tačiau tada Lietuva dar nebuvo ES nare. Jei ir galėjo kas nors sutrukdyti profesoriui, tai tik jo tiesi kritika viskam, kas tos kritikos nusipelnydavo. Vakarų šalių vadovams gal tai ir nepatiko, nes tiesa ir jiems kartais "akis badė". Visiškai nesutinku su prezidento V. Adamkaus kadencijų vertinimu, kurį tradiciškai siūlinėja kairiųjų jėgų politologai. Esu įsitikinęs, kad būtent pirmos kadencijos 3/4 laiko V. Adamkus buvo labai susijęs su LDDP ir kitomis kairios bei centro pozicijomis. Nepamirškime, kad per rinkimus vėlesnei kadencijai kairieji jau rėmė K. D. Prunskienę, o V. Adamkus, pabandęs nesėkmingai kurti "Naująją politiką", daugiau niekada raiškiai ir tiesmukiškai kairiųjų nebeatstovavo. Beje,dideliam pastarųjų nepasitenkinimui. V. Adamkus netgi aiškino, kad antrame rinkimų ture balsuodamas jis būtų pasirinkęs D. Grybauskaitę, o ne A. Butkevičių... :) Kaip mename, antro turo neprireikė. Prezidentės, kaip valstybės vadovės kompetencijos ribos rėmėsi daugiau ekonominės nuovokos pagrindais. Teisinėje ir politinėje erdvėje jos pastangos bei kompetencija atrodė gan kukliai. Net ir šiandien ji pati prisipažįsta, kad nesupranta partijų vaidmens. Kuriant demokratine visuomenę, manau, tai nemažas trūkumas. Apsieiti be patarėjų didesnės paramos, kaip anksčiau skelbė vadovė, jai nepavyko, nes ir pavykti negalėjo. Po truputį, gal ne visad tolygiai pildėsi LR Kosntitucijos bei teisės suvokimo spragos, gerėjo kalbinė raiška. Prazidentė jau ir be lapelio sugeba normaliai regzti savo mintis, o keisti, prabėgšmais išsakyti ekspromtai tampa vis retesni. Bulvarinė žiniasklaida liūdi... Prezidentės bendravimas, autoriaus terminu, "su eiliniais žmonėmis" gerokai suvaržytas jos statuso. Tačiau ir šioje viešų ryšių erdvėje matosi ir pastangos, ir pasiekimai. Ko negali žodžiai, padeda plati šypsena. Manau, kad visuomenė tas pastangas mato ir jos jų neerzina taip, kaip kairio fronto ideologinių aktyvistų. Kada rinkome prezidentę iš gausaus, tačiau asmenybėmis kuklaus sąrašo, daugiau svarstytinų kandidatūrų buvo sunku įžvelgti. Kaip bus per sekančius prezidento rinkimus? - matysim. Visada geriausiai rinkti geriausią. Tikiu, kad sugebėsime tai padaryti. Kitu atveju risimės atgal. 24 metus šaliai kopus į kalną ristis atgal - būtų visiškas nonsensas... Taip, į kalną. Su stabčiojimais ir klupčiojimais kopėme aukštyn. To nematyti gali tik parsidavusi "purvasklaida" ir tie, kurie ja patiki.
džiaugiuosi Valdovų Rūmų atstatymu,taip pat ir švente- Mindaugo Karūnavimo diena. Jei norime niekinti- viską galime suniekinti - ir savo gimtadienį, savo tėvą ir motiną. Žmonėms taip nedaug smagių ,džiugių švenčių, vis liūdesį demostruojame,o čia, kai vasara,kai žmonėms pabūti kartu smagu,pasidžiaugti koncertais,renginiais,vis atsiranda niurgzlių,kurie bando zysti. Konservatoriams Valdovų rūmai netinka,nes ne jie iniciatoriai. Deja, pražiopsojo TS progą ,padaryti gerą darbą Lietuvai. Padarė kiti, gerai ,kad padarė. Tačiau ,manau,tie skeptikai,kurie čia aimanuoja, patys pirmieji puls į tuos Valdovų Rūmus, nors taip dergė visą dešimtmetį. Pravalgyti viską galima. Nieko savo šalyje neturėtume,nepastatytume,jei klausytume niurgzlių: nė vienos bažnyčios,nė vieno architektūros paminklo nebūtų. Todėl ačiū už bent vieną per Nepriklausomybės laiką gražų darbą, ir ačiū už šventę,kurią kiekvienas švenčiame kaip sugebame savo širdyje suvokti.
Mindaugas pastatė pirmąją Katedrą - po Katedros grindim likę jos mūrai, durų angos apačia, grindų likučiai su trijų spalvų plytelėm - raudonom, geltonom ir žaliom. Valdovų rūmų kieme, po žeme likę Mindaugo laikotarpio mūrai - greičiausia ten ir buvo Mindaugo rūmai. Kiti valdovai juos ne kartą perstatė, bet toj pačioj vietoj.
alfą.lt?Kuri tapo apsimetusių krikščionimis konservatorių propagandiniu ruporu.Rūšiuoja ir filtruoja komentarus.Matyt,kažkas riebiai finansuoja ir užsako muziką.
pasakoja,kad Ten anglų kalba netoleruojama.Visi privalo mokytis švedų kalbą.
SAKIAU, kad nereikia niekur „įsistoti“ jeigu patys būtumėm gudriai ir diplomatiškai tverkęsi, būtumėm Turtingai ir Pavyzdingai gyvenę jau dabar..... BET ne reikėjo pinigėlių lansbergiams ir kubiloidams ir dar dievai žino kam...porceleiavo ką tik galėjo, po šiai dienai už dyką skalūnūines išmelš- paliks tik nuodus ir pproblemas.... TAI jau visas pasaulis pradeda matyti, kad nurodymais iš viršaus GEROVĖS nepagimdysi.... :(
Dėkui, įdomu buvo skaityti.
Na taip aktyviai plaunant smegenis jau po 50 metų bus galima drąsiai teigti,kad Mindaugas juos ir pastatė....
Visada su susidomėjimu skaitau ir laukiu p. Liudviko straipsnių. Jis niekuomet neprašauna pro šalį. Talentas ir lieka talentu. O dėl Valdovų rūmų - Ne AMB kaltas, kad dalis piliečių nusiteikę prieš tą simuliakrą, tiesiog idėja supelijusi, neatitinkanti šių dienų piliečių poreikių. Ne ant gelžbetonio stulpų iškeltas milijardines butaforines dekoracijas statyti reikia (nieko neturinčias bendro su autentika), o saugoti griūvantį pavedą
Autorius labai teisingai parase svente apie nieka tai ir pats straipsnis apie nieka. Uztenka vien neisprusimu kvepencios citatos " Mindaugas suderino laikrodi su Europa o ne Kremliaus kurantais". Butu neprosali zinoti kad 1253 nebuvo nei Kremliaus nei jo kurantu. Labai gaila bet pastaruoju metu jusu tinklapyje kaip ir bulvariniuose laikrastukuose vis dazniau gali rasti psiaudo straipsniu su atvira demagogija gal tai redaktoriaus klaidos o gal pirmi zenklai kad pradedate savo laikrodi prie ko nors derinti?
Ponia uzsikonservuokite savo kambarelyje ir sedekite iki gyvenimo pabaigos.Jeigu jau pati savi vadinate runkeliu,tai labai uzjauciu.Buti runkeliu tarp zmoniu tikrai geda
2009m. kovo mėn. komentaras: " Nemanau, kad Valdovų rūmus teks konservuoti. Šiai stadijai darbų liko, palyginus, nedaug ir jie anksčiau ar vėliau bus atlikti. Klausimas, ar tikrai vertėjo carinės Rusijos nuverstus Valdovų rūmus atstatyti? - po tiek įvykdytų darbų tampa jau retorinis. Atsargiai sumanymo pradžioje žiūrėjau į šitą projektą ir stengiausi suprasti ar pakankamai istorikai ir archeologai turi medžiagos, kad galėtų sugebėti atkurti pastato išorę ir jo vidų pagal jo autentišką buvusią išvaizdą. Tyrinėjimams besitęsiant paaiškėjo nemažai naujų duomenų, bet ir duomenų trūkumų. Manau, kad specialistai padarė beveik viską, kas tik buvo įveikiama jų jėgoms. Atstatymas Rusijos imperijos sugriauto valstybingumo raiškos pastato galėjo tapti tam tikru Tautos vienybės ir susitelkimo simboliu. Kol kas, dabartinių kartų fone taip dar nesigavo, tad kai kurias viltis tenka atidėti ateičiai, būsimų kartų suvokimui. Tai kodėl visuomenės nuomonė susiskirstė į gan priešiškas stovyklas, kurių skirtingose pusėse buvo netgi tų pačių politinių ir visuomenės organizacijų atstovai? Nors pradžioje idėjai pritarė TS vadovai, tačiau vėliau įniciatyvą perėmė ir pagrindiniu rūmų statybų iniciatoriumi tapo buvęs LKP pirmasis AMBrazauskas ir tai kai kam kėlė nemažai įtarimų. Tačiau, nemanau, kad bet kuris kitas asmuo Lietuvoje tuo metu būtų turėjęs pakankamai galimybių pajudinti šį klausimą iš mirties taško. Gali būti, kad šis sumanymas tolimesnėje Lietuvos istorijoje bus kaip pats svarbiausias Algirdo Mykolo nuveiktas darbas, vienijant šiai idėjai palankias jėgas. Tai, kad AMBrazauskas buvo Lietuvos " hegemono" partijos pirmuoju sekretoriumi ar būrė valdžioje kairiuosius, kad šiems atsirastų galimybė išsaugoti nomenklatūrines pozicijas, kam begali po kokio šimto metų rūpėti? Kaip ir toks " niuansiukas" , kaip AMBrazauskas virto į AMB? Neatmestina, kad ir tie jau panaudoti statyboms milijonai ne visi išleisti pagal paskirtį. Taip, valdant socdemų koalicijai, manau, galėjo būti. Šiuo metu Lietuvoje ekonominis sunkmetis ir dešimtys milijonų litų niekur finansinėje sistemoje nesimėto. Gali tekti baigiamuosius darbus kiek pratęsti. Po kurio tai laiko bus nesvarbu - baigti jie buvo 2009 metais ar pora metų vėliau. Čia , beje, svarbus ir darbų kokybės klausimai. Ypač, kai tai susiję su interjerų įrangos klausimais, tai labai net nepaskubėsi. AMBrazaukui gal ir labai norisi greičiau suskubti pažvelgti į užbaigtą darbą, kol dar gali tai padaryti. " Valstybės vardo 1000 - etis" , kaip ir " Vilnius - Europos kultūros sostinė" - neeiliniai įvykiai mūsų šalies istorijoje. Valstybės įvaizdžio svorį ir jo galimą įtaką į šalies ekonomiką netgi sunku pasverti. Aukštas įvaizdžio reitingas gali pritraukti užsienio šalių verslo šimtus milijonus ar milijardus įvairių investicijų. Valdovų rūmai yra viena iš to įvaizdžio dalelė ir jos svarbą gali pabandyti nustatyti tik aukštos kvalifikacijos specialistai."
Kas praturtėjo bestatant,tiems valdovų rūmai šventovė,o mums runkeliams tai akivaizdus korupcijos židinys.Nežinau ar kada norėsiu juose apsilankyt,o dabar net per televizorių negaliu žiūrėt.
Liudvikai, nereikia taip sureikšminti tų sąvokų. Kaip lietuviai vadino savo valdovus patys, mes nežinom. Savo laiškuose vakariečiams jie rašė jų kalba. Lietuvių tikėjimo valdovas Gediminas laiškuose pasirašo karalium, Algirdas, Rusijoj krikštytas, o Lietuvoj laikomas lietuvių tikėjimo, laiškuose pasirašo imperatorium. Japonijos ar Etiopijos imperatoriai iki šiol nekrikštyti, bet nei jie patys, nei kiti nė nemano dėl to jų vadinti kunigaikščiais. Kunigaikštis Vakarų Europoj vadinamas hercogu. Tas titulas reiškia, kad jis priklausomas nuo aukštesnio valdovo, o visi jie pavaldūs Šventosios Romos imperatoriui. Bet mūsų valdovai, 200 metų kovoję prieš Šventąją Romos imperiją, aišku, nepriėmė jų titulų ir suverenitetų sistemos. Mes, atgaline data irgi, manau, neturėtume to daryti. Ar Mindaugas buvo doras, mes nežinom. Ką parašė Lietuvai priešiški rusų metraščiai, dar ne viskas. Ir su riteriais lyginti beprasmiška. Už tuos riterius, kurie buvo mums žinomi, nemanau, kad jis buvo blogesnis. Ar Lietuvos krikštytojas buvo doras žmogus politine prasme mums nesvarbu. Teisme kaltinamojo gynėjui yra ne taip svarbu ar jis doras, ar ne - jap rūpi surasti teisinį įrodymą, kad teisine prasme jo ginamasis yra nekaltas. Lygiai taip pat lietuviams rūpi Mindaugas - ar jo karūnavimas sustiprina mūsų teisę į nepriklausomą valstybę, ar ne. Vakarų teisinė tradicija tokia, kad suteikus valstybei savarankiškumą, paskelbiant ją karalyste, jis įsigalioja amžinai. Valdovų rūmai yra Lietuvos valstybės Sostas. Rūmų išvaizda, aukštis, sienų sandara yra antraeiliai dalykai. Vilnius yra sostinė - turima omeny, sostinė pilis (nes karalius turi daug pilių). O toje sostinėje pilyje stovi Sostas. Svarbu ne pati kėdė, bet vieta. Politine prasme šita vieta yra šventa. Ir nereikia lyginti Katedros aukščio su Sosto aukščiu. Nors katalikš vyriausias kunigas karaliui suteikia titulą, bet bažnyčią pastato karalius. Ir pastato ją ne šiaip kur, o savo pilyje, greta Sosto rūmų. Ir sujungia tudu pastatu į vieną rūmą arka - Sosto menę sujungia su Karališkąja koplyčia. Visa politinė sistema susidarė iš šių dviejų jėgų sąjungos. Lygiai taip buvo ir ikikrikščioniškose šalyse. Kad žmonės nemoka švęsti, linkę į tuštybę ir blizgučius, tai neesminiai dalykai. Dabartinė valdžia sugedus, bet tai nereiškia, kad turim pažemint savo tautą ir paniekint savo valstybingumą. Valstybingumą ir savo valdžią turim pajungti tautos poreikams. Ar tikrai mes turim tiek jėgų ir laiko, kad galėtum rietis dėl smulkmenų. Geriau suraskim ir paruoškim tinkamus žmones, kurie geriau tarnaus šaliai.
Nagi puikus paminklas korupcijai tapo. Argi ne? Galim net ekskursijas organizuot, stazuotes rengt...
Prieš rašydamas atsakykit sau į klausimą, at gali būti Valdovų rūmai aukštesni už pagrindinę Lietuvoje Dievo šventovę? Šyai kur visa simbolika baigiasi.
ten valdovų rūmai, nei šventė....
Kaip puiku kad Pikasas placiau paaiskino atkurtu rumu prasme ie esme.Gal zmones pavadine ja darzine ar mauzoliejumi susimastys
Kažkodėl nedaug kas panoro vertinti simbolinės atstatomų Valdovų rūmų istorinės ir politinės reikšmės. Rytų imperija, nežiūrint kokiame statuse ji bebūtų su panieka žiūrėjo į Lietuvos istorinius paminklus. Tikriausiai, būtent todėl Rusijos caras įsakė Valdovų rūmus nugriauti 1799 ir 1801 metais įsakė nugriauti Vilniaus miesto savivaldybei , bet nerado, kas iš vietinių padarytų šį juodą darbą, todėl buvo pasamdyti žmonės iš Ukrainos. Jie ne tik nugriovė pilį, bet net ir pamatus sulygino su žeme. Tai rodo, kad net caras bijojo Lietuvos atgimimo. Šiuo veiksmu buvo norima sumenkinti Lietuvos istoriją, buvusios valstybės galios prisiminimus ir ištrinti ją iš pasaulio istorinio žemėlapio. Niekas nepasikeitė ir dabar, kai didysis Rytų kaimynas falsifikuoja istoriją ir deda daug pastangų, kad būtų sunaikinti Lietuvos pasiekimai. Be to, mes patys kritikuodami vieni kitus padedame jam siekti savo tikslų, kiti net nenujausdami, kad prisideda prie Lietuvos griovimo. Šie rūmai buvo nugriauti net tris kartus. Jeigu jie po kiekvieno nugriovimo nebūtų buvę atstatyti, mūsų visuomenė net nežinotų, kad tokie rūmai buvo. Kada N. Chruščiovui buvo pranešta, kad lietuviai atstato savo senovės pilis, tas "kukurūzų augintojas" sunerimo suprasdamas, kad taip rodoma nepagarba Maskvai. ("apiatj eti litovcy") Finansavimas tų darbų buvo nedelsiant nutrauktas, jų projektų autoriai iškoneveikti ir t. t.. Jei sovietmečiu nebūtume suspėję atstatyti, sakykim, Trakų pilies, ar šiandien būtume turtingesni? Aišku, kad nebūtumėm. Šimtai tūkstančių turistų Galvės ežere stūksančią pilį jau aplankė, daugybė pamatė ten rodytus įvairius spektaklius ir kitus renginius. Kai pilies kiemelyje choras atlieka garsiąją "V. Klovos "Pilėnų" operos ariją ar pasimato pilies languose ugnies ir dūmų pašvaistė, manau, retam žiūrovui lietuviui nesuvirpa širdis. Jau Nepriklausomoje Lietuvoje kilo aršios diskusijos diskusijos dėl Valdovų rūmų atstatymo. Gal pradžioje tokios diskusijos buvo prasmingos, tačiau darbams įsibėgėjus jos tapo bereikalingu trukdžiu. Net ir įrengus pusę patalpų, darosi vis aiškesnė viso galutinio projekto vizija. Ji iš tikrųjų įspūdinga, kad ir kas kaip ir ką bekarksėtų. Atstatyti Valdovų rūmai savo pavyzdžiu pasakos jaunimui ir sekančioms kartoms apie mūsų tautos istoriją, apie buvusią Lietuvos galybę, skatins jaunimą tapti Lietuvos patriotais, didžiuotis savo šalimi ir jos istorija. Užsieniečiai, pabuvoję pilyje ir peržiūrėję ekspoziciją supras, kad mes esame europiečiai, o ne šiaip maža nereikšminga tautelė šalia didžiulės Rusijos. Milijonai iš valstybės biudžeto - mūsų visų turtas. Neturime jo daug, todėl turime naudoti labai apmąstytai. O kiek kainuoja šalies įvaizdis pinigine raiška? Kas paskaičiuos? O juk jis, tas įvaizdis skatina kontaktus, verslą ir tuo pačiu geresnį gyvenimą mums visiems. Žinoma, gali kiltį klausimų ar už vieną ar kitą eksponatą nebuvo permokėta ir ar negalėjo kas nors taip pasipelnyti? Pamalti liežuviu - lengviausia. Tačiau, jei nėra konkrečių įrodymų, tai kodėl mes turime mūsų specialistais visiškai nepasitikėti. Rezultatas kainavo daug, tačiau jis akivaizdus. Manau, kad tam tikra rizika, buvusi projekto vystymo pradžioje, pasiteisino. O tai ir yra svarbiausia. RETRO 2009m. kovo mėn. (kai buvo siūloma rūmus "po plytą išnešioti") " Nemanau, kad Valdovų rūmus teks konservuoti. Šiai stadijai darbų liko, palyginus, nedaug ir jie anksčiau ar vėliau bus atlikti. Klausimas, ar tikrai vertėjo carinės Rusijos nuverstus Valdovų rūmus atstatyti? - po tiek įvykdytų darbų tampa jau retorinis. Atsargiai sumanymo pradžioje žiūrėjau į šitą projektą ir stengiausi suprasti ar pakankamai istorikai ir archeologai turi medžiagos, kad galėtų sugebėti atkurti pastato išorę ir jo vidų pagal jo autentišką buvusią išvaizdą. Tyrinėjimams besitęsiant paaiškėjo nemažai naujų duomenų, bet ir duomenų trūkumų. Manau, kad specialistai padarė beveik viską, kas tik buvo įveikiama jų jėgoms. Atstatymas Rusijos imperijos sugriauto valstybingumo raiškos pastato galėjo tapti tam tikru Tautos vienybės ir susitelkimo simboliu. Kol kas, dabartinių kartų fone taip dar nesigavo, tad kai kurias viltis tenka atidėti ateičiai, būsimų kartų suvokimui. Tai kodėl visuomenės nuomonė susiskirstė į gan priešiškas stovyklas, kurių skirtingose pusėse buvo netgi tų pačių politinių ir visuomenės organizacijų atstovai? Nors pradžioje idėjai pritarė TS vadovai, tačiau vėliau iniciatyvą perėmė ir pagrindiniu rūmų statybų iniciatoriumi tapo buvęs LKP pirmasis AMBrazauskas ir tai kai kam kėlė nemažai įtarimų. Tačiau, nemanau, kad bet kuris kitas asmuo Lietuvoje tuo metu būtų turėjęs pakankamai galimybių pajudinti šį klausimą iš mirties taško. Gali būti, kad šis sumanymas tolimesnėje Lietuvos istorijoje bus kaip pats svarbiausias Algirdo Mykolo nuveiktas darbas, vienijant šiai idėjai palankias jėgas. Tai, kad AMBrazauskas buvo Lietuvos " hegemono" partijos pirmuoju sekretoriumi ar būrė valdžioje kairiuosius, kad šiems atsirastų galimybė išsaugoti nomenklatūrines pozicijas, kam begali po kokio šimto metų rūpėti? Kaip ir toks " niuansiukas" , kaip AMBrazauskas virto į AMB? Neatmestina, kad ir tie jau panaudoti statyboms milijonai ne visi išleisti pagal paskirtį. Taip, valdant socdemų koalicijai, manau, galėjo būti. Šiuo metu Lietuvoje ekonominis sunkmetis ir dešimtys milijonų litų niekur finansinėje sistemoje nesimėto. Gali tekti baigiamuosius darbus kiek pratęsti. Po kurio tai laiko bus nesvarbu - baigti jie buvo 2009 metais ar pora metų vėliau. Čia , beje, svarbus ir darbų kokybės klausimai. Ypač, kai tai susiję su interjerų įrangos klausimais, tai labai net nepaskubėsi. AMBrazaukui gal ir labai norisi greičiau suskubti pažvelgti į užbaigtą darbą, kol dar gali tai padaryti. " Valstybės vardo 1000 - etis" , kaip ir " Vilnius - Europos kultūros sostinė" - neeiliniai įvykiai mūsų šalies istorijoje. Valstybės įvaizdžio svorį ir jo galimą įtaką į šalies ekonomiką netgi sunku pasverti. Aukštas įvaizdžio reitingas gali pritraukti užsienio šalių verslo šimtus milijonus ar milijardus įvairių investicijų. Valdovų rūmai yra viena iš to įvaizdžio dalelė ir jos svarbą gali pabandyti nustatyti tik aukštos kvalifikacijos specialistai." Verta suprasti, kad visą šią Valdovų rūmų atstatymo istoriją galima perskirti į dvi dalis. Pirmoje - pats idėjos gimimas ir jos vystymas iki realizavimo pradžios ir antras - finansinės peripetijos, dėl kurių taip žiauriai padidėjo statybos kaina. Tai štai dėl pirmosios dalies abejonės buvo tik pačioje šio sumanymo pradinėje stadijoje. Čia ne paskutinę reikšmę turėjo ir tas faktas, kad Valdovų rūmus įsakė nugriauti Lietuvą okupavusios Rusijos valdininkai, pačio caro įgalioti. Jie tiesiog brutaliai buvo sulyginti su žeme. Tokia istorinė neteisybė negalėjo nejaudinti išsivadavusių iš okupacijos Lietuvos piliečių. Be to, paaiškėjo, kad yra išlikę kai kurie istoriografijos duomenys apie galimą rūmų išvaizdą, buvusius jos funkcionalumo tikslus. Tai paskatino atstatyti buvusi Vilniaus senosios architektūros ansamblio dalį. Nors dar sovietmečiu išsakytos ir čia paminimos Drėmos abejonės dėl autentikos tikslumo nebuvo išsklaidytos, tačiau rūmai vis tik iškilo beveik visa savo praeities didybe. Galima ginčytis ar rūmų atstatymas buvo pradėtas tinkamu laiku, tačiau nurodytos statybos sumos tuo metu atrodė visai įkandamos. Tiriamieji darbai ir pačio statinio autentikos tobulinimai vyko per visą atstatomąjį laikotarpį ir jie dar nesibaigė. Tačiau numatomos rūmų funkcijos leidžia spėti, kad rūmai gali tapti patraukliu objektu ne tik užsienio turistams, bet ir vietinėms kultūrinėms reikmėms. Rūmų atstatymo idėją labai rėmė buvęs prezidentas A. M. Brazauskas. Manau, kad jis buvo teisus. Tačiau tada, kai prie šių statybų supuolė jo aplinkos kuruojamos statybos organizacijos, o pats Brazauskas tapo statybos kuruotoju, kilo įtarimų, kad skaidrių statybų tikėtis net neverta. Apie minėtas " finansines peripetijas" verta aiškintis atskirai. Jei ir galėjo sąmatinės darbų kainos dėl objektyvių priežasčių kažkiek išaugti, tai tikrai ne kelis kartus. Viskas priklauso nuo to, kas tokiems stambių statinių statyboms vadovauja. Matom, kiek lėšų neaišku kur prašvaistė Vilniaus Savivaldybę valdę Imbraso paksistai, statę Vilniaus stadioną. Ten statybų kainos kilo panašiai, o pats statinys - amžiaus nevėkšliškumo pavyzdys. Kitas atvejis - Kauno " Žalgirio" rūmų statyba. Jai nereikėjo 500 mln litų, kaip buvo nutarusi liberalcentristo A. Garbaravičiaus valdomos jėgos ir jau sukirtę rankomis su prancūzais. Dabartinio mero A. Kupčinsko vadovaujamos savivaldybės pastangomis tų rūmų statybos nupigo ir leido sutaupyti apie 340 mln. litų, nors patys rūmai talpins netgi daugiau žiūrovų. Beje, "Snoro" afera valstybės biudžetui kainavo daugiau negu dešimt kartų. Rūmai stovi, o banke pinigėliai ištirpo...
Ka man norisi pasisakyti tuo klausimu. Dabar komentaruose jau suplakem viska i viena. Ar jus visi stebite,domites pasaulio ivykiais. Tai gal matete kas daresi Turkijoje,Egipte ,kaip zmones atsikovoja savo teises ir nuvercia diktatorius. Aisku mums tokiu riausiu nereikia,taciau jeigu organizuojamas mitingas arba akcija tai kiek Lietuvoje susirenka zmoniu. Visi sedi ir piktinasi teisesauga,sukciais per portalus,tai gal manote kad pamineti asmenys sedi,skaito ir is gedos raudonuoja. O Valstybe niekina ir griauna musu isrinktieji,kurie jauciasi saugus ir nepakaltinami,o mes burai tik linkciojame jiems ,bijodami net i gatves iseiti. Reiskia dauguma pilieciu tenkina tokia padetis. Pas zmones labai trumpa atmintis,jie nebereikalauja ispildymo rinkiminiu pazadu. Iseitis tiktai eiliniu zmoniu vienybeje,bet kaip ja pasiekti. Knaisiojames smulkmese o tuo metu valdzia plauna mums smegenis jai reikalinga linkme ir itikina.
Gerb. Liudvikai, pagrindinė valstybės šventė bus ir taps Liepos 27 d., kuomet Gedimino prospektu vyks pirmosios Gėjų ir lezbiečių eitynės su Lietuvos valdžios atstovais ir svečiais iš Europos.
Aš tai blogos nuomonės apie mūsų didžiuosius kunigaikščius, tuos algirdus, jogailas, vytautus, kurie dėl savo asmeninių ambicijų prarado didžiąją etninės Lietuvos dalį tuo, kad, būdami puskraujai slavai,nesaugojo lietuvių kalbos ir papročių,etniniės Lietuvos sienų,leido kaimyninių slavų ir germanų tautų šliaužiančią invaziją, dėl ko dabar turime sostinę ne šalies viduryje, kaip buvo LDK pradžioje, o pačiame pakraštyje, tik drg. Stalino dėka turime jūrų uostą, ir Suvalkija atsidūrė už šalies ribų. Ir tas Mindaugas buvo konjunktūrininkas, mainais už regalijas, atidavinėjęs etnines baltų žemes. Buvo apsimetėlis ir atsimetėlis, ir man liepos šeštoji yra, geriausiu atveju, atmintina data. Nešvnčiu josw...
gerai ,kad turite savo aiskia nuomone/bet ,kad zmones suirze ir tai issako savo komentaruose irgi gerai/ nes jei dar ir zmones nerasytu ,tai kas tada gautus??jie isvis tada darytu ka nori//nors bendrai ir dabar nelabai kreipia demesi i zmoniu nuomones//reikia rasyti ,netyleti/tie praturtejimai visokiu sriubenu ...nu zodziu Lietuvoj baisi padetis...
Juokingai graudžiai atrodo tokių valstybinių švenčių pompastiškas minėjimas, kai žingsnis po žingsnio kryptingai ir netenkame to paties valstybingumo.Manau,esant tokiam paklusnumui ES, žodis LIETUVA greitai liks tik retorinis skambesys, be jokios prasmės. Net prie sovietų taip neleidom savęs trypti, kaip dabar...
Musu politikai padare viska,kad mes sutapatine valdzia su Lietuvos zeme ja nebepasitiketume. Svenciu jie prikure del saves,kad daugiau pasireistu savo kalbejimu ir pasirodymu viesumoje,Reiketu leisti nuspresti tautieciams,kuri svente ju dvasiai ir protui yra pati reismingiausia ir padaryti ja pagrindine valstybiningumo svente,o kitas sventes padaryti tik atminties dienomis. Dabar beveik kas menesi po svente,vel tie patys veidai su savo nuvalkiotom kalbom. Viskas susilieja i viena svente ir nebetenka nei prasmes,nei pasididziavimo. Skaitant komentarus,susidare ispudis,kad tautiecius labiausia domina ir nervuoja finansiniai klausimai susieti su Valdovu rumu statyba ir nustelbia praeities istorija ir jos atminima. Tai gal mums isvis nieko nebereikia ,nei pastatu,nei sventes,gal uztektu tiktai pavalgyti,isgerti ir tuo butume laimingi. Politikai turetu tuo klausimu pasidometi.
p. Liudvikai, jūsų žiniai, prieš karūnavimosi 1253 m. liepą Mindaugas kryžiuočiams atidavė visą Nadruvą, kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę Dainavos, 1255 m. spalį – visą Lietuvos valdytą Sėlos dalį, o 1259 m. rugpjūčio 7 d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki Šventosios rytuose), visą Skalvą ir beveik visą Dainavą. Tai koks čia Lietuvos žemių vienijimas? Pagalvokite.
visų komentatorių vardu atsiprašau,kad įskaudinom (nors visai to nenorėjau).Geros dienos ir jums.
pritariu Jakimaviciui 100%!
Labiausiai susierzinusi atrodote jūs pati. Rašote nepagrįstus dalykus, tai žmonės jaučia pareigą atakyti- dėkot, o ne pykt reikia. Nieko asmeniško - pailsėkite, geros dienos :)
Ponai-vargsai ko jus cia su manimi taip nervingai diskutuojate,savo komentaru nuspaudziau mozoli.Supratau kad dar esate savo mastymu tarybiniais zmonemis ,neveltui batkos zodzius esate mintinai ismoke.Daugiau su jumis nebediskutuosiu ,linkiu skaniai pavalgyti,pasisildyti sauluteje ir maziau nervuotis.Kad pakeisti tema siulyciau panagrineti Snoro banko afera,kur niekas nepastatyta,o milijardo nera.Pasiruoskit sekanciai diskusijai
Paskutiniu metu teko skaityt komentaruose (pagryst niekuom negaliu) kad Mindaugas buvo arklininko sunus (kumecio) ir jis iszude karaliskos kilmes konkurentus zemaicius.
"Karalius Mindaugas baltiškas žemes ir etnosus stengėsi suimti, suvienyti ir sutelkti..." Čia ir bėda, p. Liudvikai, kad Mindaugas baltiškų žemių ir etnosų nei vienijo, nei telkė. (Giminaičių, beje, taip pat nežudė - bent jau ne tokiais mastais, kaip vaizduoja Hipatijaus metraštis). Visos Mindaugo politikos esmė - ekspansija į Rusią (pageidautina su VO pagalba), nes ši kryptis buvo perspektyvi ir jis ja ganėtinai toli pažengė. Už ką Mindaugui būtų galima dėkoti, kad nenuėjo šunuodegiauti prieš mongolus. Žinoma, tai dėsninga nes mongolai buvo Lietuvos konkurentai, visgi jie atplūdo kaip džidžiulė ir neįveikiama jėga, ir Mindaugas šaunuolis, kad neišsigando. Deja, jo vakarų politika - nesėkmių virtinė. Gerinosi vokiečiams tol, kol "vergu liko" (čia, beje, ne tik Treniotos, bet ir pačių kryžiuočių nuomonė). Dabar vyksta tas pats: dėl formalaus statuso - narystės ES - aukojama viskas. Tai ko stebėtis, kad Mindaugo karūnacijos diena nesukelia šventinių asociacijų? Pernelyg gerai žinome, kuo už tą karūną buvo sumokėta. Už ką Mindaugui reikėtų padėkoti, tai kad Lietuva netapo
Graužtis ir nervintis nebūtina, tačiau susitaikyti ir dar pasidžiaugti irgi nematau reikalo. Yra gyvenime daug dalykų kuo džiaugtis - ir be "išplautų rūmų".
už patarimą "...visiems placiau ziureti ,mąstyti".Nesupykit prisiminiau "...Сейчас к людям надо помягше, а на вопросы смотреть ширше." Nesiginčysiu gražus tas pastatas.Bet nieko negaliu su savimi padaryti-vis prisimenu vaikučius ,iškeliavusius pas Mindaugą,kuriems taip ir neatsirado lėšų vaistams...Bus tū vaikų,svarbiausia turim ...reprezenttaacciją.
As pilnai tikiu kad ten daug pinigu issvaistyta ir pasisavinta,taciau as nenoriu del to principingai nematyti kas grazu. Paziurekite kiek daug nauju keliu nutiesta kur taip pat pasisavinti pinigai,tas pats Gedimino prospektas. Tai ka dabar patarsite jais nevaikscioti ir sedint namuose delioti kas kiek pinigu nugvelbe. As visai nesididziuoju del tu rumu. As jums sakau kad ten grazu ir mano gyvenimas per trumpas kad as pastoviai nervuociausi del kazkieno pavogtu pinigu. Taip gyvenant vien su negatyviomis nuotaikomis galima ir susirgti. Del sukciu ir pinigu grobstytoju yra teisesauga,o vot cia mes jau turetume rimtai susirupinti
Pagarba Liudvikui už tiesos žodį ir plaunamų smegenų korekciją. Visi turime mokytis tai elgtis. Laikykimės, tautiečiai...
jeigu jūs nesate sąžininga, tai jūsų problema- apie kitus nespręskite pagalsave. Rinkimai čia ne prie ko, nors jūsų pasiūlymai dėl jų neprasti. Regis, jūs neskaitote informacijos kiek papildomų ir dar kartą papildomų milijonų yra išvaistyta "valdovų rūmams", kiek neskaidrių pirkimų ir nebaigtų darbų, o paskui - begėdiškai perkamų papildomų darbų ir laimėtojas - tas pats milijonus išvaistęs vagis. Pagal "rūmų" kvadratinio metro kainą, kiekvienas kvadratinis metras jau turėtų būti pagamintas iš marmuro ir dar dengtas auksu. Todėl nerašykite utopijų, kad žmonės tai matydami "nezirstų" ir dar didžiuotųsi. Gėda skaityt.
Tautieciai na nekliedekite savo komentaruose. Apie koki mauzolieju AMB cia rasote. Jus patys is saves tyciojates. Ismokite pagaliau atskirti kotlietus nuo musiu. Jeigu esate tokie vargsai,tai gal nemokate taupiai gyventi. As matau tukstancius negeroviu musu Lietuvoje ir musu politikai nekelia jokio pasitikejimo ir pagarbos. Taciau supraskite kad pastoviu zirzimu,pavydu ir patyciomis nieko nepakeisite. Dalyvaudami rinkimuose atidziai studijuokite kandidato darbus,poelgius,o ne aklai pasitikekite ju pazadais,kurie paprastai neistesiami. Issilaisvinkite pagaliau is to sustingusio mastymo kad visi jus apvogia,apgauna. Taip galima ir is proto iseiti. Atvirai sau pasakykite,ar patys esate labai jau saziningi. Kada dar po nepastatytus rumus rode vaiksciojancia audito komisija su Grauziniene priesakyje,ir ji per TV vis aiskino kaip ten viskas neteisingai suskaiciuota. Paskui pasirode kad tokia teisybes ieskotoja uzima aukstas pareigas sukciu partijoje ir gina ,na jau tikrai nesazininga Uspaskicha,kuriam tarp kitko lankstosi daugybe lietuviu. Patarciau visiems placiau ziureti ,mastyti.
vertingi pasiūlymai.Nepaprasta,oru,ypatinga.
karalystę.Respublika nė prie ko....karalystė yra visai kitos dvasios-garbingumas,orumas,sąžiningumas tiesiog tvyro ore.
Man Sodros pastatas vilniuje daug svarbesnis ir gražesnis, kas per bukumas projektotoju, neišpasakytas.
Butu uzteke pamatus atkasti ir uzdengti stoga virsh ju.O dabar vyksta kiczas.
Parašyta tiesa - būtent taip jaučia ir galvoja daugelis žmonių, bent jau mano aplinkoje- ko paklausi - atsakas tas pats: niekam neįdomu šis paminklas korupcijai ir mauzoliejus AMB, greičiau - pasityčiojimas iš sąžiningai dirbančių Lietuvos pileičių. O autentiškumo ten - nerasta ir šventės švenčiamos - ne lietuviškos. Protingiausia būtų sulyginti su žeme.
3.Rita rašė: „Deka tokiu priestarautoju turime Pilymo gatves siauba Lietuvos kinoteatra,o savo laiku butu kazka grazaus pastate“. Neteisybė, nes kiną suniokojo ne "prieštarautojai", o patys savininkai, kurie 2006 m. jį uždarė, visą įrangą išplėšė ir pastatą leido siaubti. O juk galėjo pasielgti išmintingai - palikti kiną veikti, kol gautų visus teisėtus leidimus ir susitvarkytų su bankais. Visuomenė prašė palikti kiną veikti. Kadangi įmonės bankroto bylą ir dabar nebaigta, 7 metus būtume turėję centre puikų kinoteatrą. O jei įmonės savininkai būtų tikri verslininkai, gaudami pelno iš kino, gal nebūtų bankrutavę.
Puikiai ir laiku parašyta.
Na nereikia jau nukrypti i krastutinumus. Jokia ne darzine,o tikrai labai grazus rumai ir isoreje ir viduje. Taip ne autentiska,bet sveciams parodyti ne geda. Ka tik Vilniuje bestatytu,tuojau grupele komentatoriu pradeda priestarauti. Deka tokiu priestarautoju turime Pilymo gatves siauba Lietuvos kinoteatra,o savo laiku butu kazka grazaus pastate. Prisiminkite kaip atrode Vilnius pries 20 metu ir dabar. O kas del svenciu tai ju skaiciu Lietuvoje reiketu sumazinti ,nes per ju kieki isnyksta svarba ir zmonems tai tampa tik poilsio ir nusigerimo dienomis. Mano nuomone tegul butu 6 lieposLietuvos valstybes pradzia. Jus Amerikoje tik viena jungianti visa tauta Nepriklausomybes diena. O visas atkurimo,paskelbimo nepriklausomybes dienas reikia anuliuoti. Pamineti galima ,bet laikyti valstybinemis sventemis mano nuomone neverta. Tokia maza ir vargana salis,vietoj to kad dirbtume pastoviai svenciame.
Taip ,butaforine nepriklausomybe ir butaforine svente !Sovietmeciu ju buvo ne viena , yra is kur pasimokyti komunistinem liekanom tuscios retorikos ir propagandos . Jau senai Lietuvos sventes nustojo buti nuosirdzios ir prasmingos , o kiek milijonu i bala ...
Pasistatem darzine Katedros pasonej, dabar galesim vaiksciot pasipute, kitiems rodyt ir svest neaisku ka....