Dokumentuose yra ir verbuotų ar verbuoti mėgintų asmenų, todėl pavardės paminėjimas savaime neįrodo bendradarbiavimo.

Premjero Péter Magyar vyriausybė šį sprendimą pristato kaip istorinį žingsnį siekiant atskleisti totalitarinės valstybės veikimo mechanizmus.

Tuo metu Lietuvoje padėtis kitokia. 2015 m. Seimas nusprendė 75 metams įslaptinti savanoriškai prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių duomenis.

Spalio 28 d. Vyriausybė nepritarė siūlymui viešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.

Taigi visuomenė ir toliau negalės sužinoti visų pavardžių žmonių, kurie bendradarbiavo su sovietinėmis represinėmis struktūromis. Neatmetama, kad tarp jų galėjo būti ir nepriklausomos Lietuvos politiniame gyvenime dalyvavusių asmenų.

Taigi Vengrija atveria praeities archyvus.

Tuo metu Lietuva, demonstruodama savitą lyderystę, toliau saugo dalies buvusių KGB bendradarbių paslaptis.

Šaltinis: reuters.com, archyvai.lrt.lt

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

  1. Europa griežtina sankcijas Rusijai, bet toliau perka žaliavas iš jos karo pramonės tiekėjos
  2. Pasaulio dėmesio centre Lietuvos prezidento kalba apie Europos saugumo ateitį
  3. Lietuvos lyderystė Berlyne stiprina visos Europos saugumo ateitį
  4. Lietuvos ir Vokietijos strateginė partnerystė tampa visos Europos saugumo stiprybės simboliu