Vienas sako, kad Rusija jau pralaimėjo, kitas – kad nelaimės: Nausėdos ir Merz karo retorika

Pasak F. Merz, jeigu Maskva nebus pasirengusi rimtoms deryboms, Vokietija Ukrainą rems „dar ilgą laiką“ – kariškai, politiškai, finansiškai ir ekonomiškai. Kancleris taip pat kalbėjo apie būtinybę išsaugoti Ukrainos teritorinį suverenitetą ir laisvę.

K.-J. Tokayev kalbėjo gerokai atsargiau. Jis pabrėžė, kad Kazachstanas palaiko ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, ir sakė nuolat palaikantis dialogą su Vladimiru Putinu.

Kazachstano prezidentas akcentavo, kad karas turi būti baigtas derybomis ir kad jo šalis pasirengusi prisidėti prie taikaus sprendimo paieškų.

„Aš palaikau labai gerą kontaktą su prezidentu Putinu. Laikau jį išskirtine politine asmenybe“, – teigė Kazachstano lyderis.

Toliau K.-J. Tokayev pridūrė, kad Vladimirą Putiną laiko „tinkama politine asmenybe kaip valstybės vadovą“, ir paaiškino, kad tai, jo nuomone, svarbu ne tik Centrinei Azijai ar Kazachstanui, bet ir Europai bei visam pasauliui.

Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pasaulį informavo apie karo rezultatą Ukrainoje.

„Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą“, – atskleidė G. Nausėda.

Politikas paviešino, kad per 55 karo mėnesius Rusija patyrė apie 1,5 mln. karių nuostolių, o per pastaruosius metus, jo teigimu, užėmė vos 0,3 proc. Ukrainos teritorijos, tam paaukodama daugiau kaip 400 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių.

Taigi susidaro savotiška karo retorikos chronologija: Vilniuje jau konstatuojamas Rusijos pralaimėjimas, Berlyne dar žadama pasirūpinti, kad ji nelaimėtų, o Astana tuo pat metu kalba apie dialogą su V. Putinu ir derybų būtinybę.

Šaltinis: bundesregierung.de, bns.lt