Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės karjeros skrydis neatsitiktinis(30)

Šis, lygiai prieš septynerius metus portale ve.lt publikuotas straipsnis neprarado aktualumo, gal net tapo dar aktualesnis, nes jau galime matyti kokį derlių užaugino Sorošo milijonai. Ilgainiui ideologinė Atviros Lietuvos fondo (ALF) platforma virto realiomis struktūromis, pastūmėjusiomis Lietuvą išsivažinėti, degraduoti ir apvogti save.

Fondo aktyvistai – tokie kaip buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys turbūt padėjo pagrindus Lietuvos kultūrai ir švietimui sunykti, analizės analitikas Rimvydas Valatka nenuilstamai diegė liberalistines (t. y. laisvės nuo atsakomybės) ir rusofobiškas pažiūras, na, o buvusi fondo direktorė tebevadovauja struktūrai, kuri legalizuoja Lietuvos valstybės išplėšimą.

Be kitų įdomybių, ekspertai.eu nori atkreipti ypatingą dėmesį į minėtą buvusią ALF direktorę – dabartinę Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovę Dianą Vilytę.

Žvelgiant į šios valdininkės biografiją, nesunku nuspėti, kad D. Vilytės karjeros skrydis neatsitiktinis.

ekspertai.eu primena, kad VPT yra įstaiga, kurios darbas prižiūrėti, kaip kasmet yra įsisavinamos milijardinės valstybės lėšos.

Per viešuosius pirkimus kasmet išleidžiama per 4 milijardus eurų (14 milijardų litų) – apie 40 proc. viso valstybės biudžeto.

Niekam ne paslaptis, kad viešųjų pirkimų sistema nėra jokia valstybės lėšų apsauga, o dažniausiai atvirkščiai, ideali teisinė vogimo priedanga, nes taisykles kuria „savi“ žmonės „saviems“ (kaip, pavyzdžiui, Gintauto Kėvišo šeimos verslo už valstybės pinigus atveju). Valstybę išvagia „savi“,nes ir prižiūri – „savi“...

P. S. Šių metų balandžio mėnesį buvo paskelbta, kad Lietuvoje po aštuonerių metų pertraukos Atviros Lietuvos fondas vėl atnaujina savo veiklą.

ekspertai.eu

Sorošo klanas uzurpuoja žiniasklaidą (2009 gegužės 16 d.)

Spekulianto Džordžo Sorošo išlaikomas Atviros Lietuvos fondas (ALF) pernai užbaigė paskutinių programų likučius. Šiandien prie lengvų pinigų pripratusiems fondo išlaikytiniams tenka patiems jų prasimanyti kovojant su konkurentais, veidmainiaujant, kandžiojantis iš pasalų.

Pinigų maišas išseko

Daugelis ALF remtų programų nebefinansuojamos jau nuo 2004-2005 m. Kaip deklaruojama ALF ataskaitose, per 17 veiklos metų joms buvo išleista apie 65 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (apie 200 mln. litų). Šiomis lėšomis ALF Lietuvoje įsteigė net 22 institucijas, jos tarsi voratinklis apraizgė šalies švietimą, kultūrą, net teisę ir žiniasklaidą.

Pasitraukė iš Lietuvos Baltijos ir Amerikos partnerystės programa (BAPP), kurios lėšas taip pat skirstė ALF. Per 10 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje BAPP nevyriausybinių organizacijų projektams iš viso skyrė 15 mln. JAV dolerių (daugiau kaip 40 mln. litų). Kiekvienai šaliai – per 13,4 mln. litų. Šiais pinigais metų metus buvo šelpiamos ALF įsteigtos institucijos.

Kaip anuomet žiniasklaidai aiškino ALF direktorė Diana Vilytė, nutraukti finansavimą beveik visoms Rytų Europos šalims, taip pat ir Lietuvai, nuspręsta todėl, kad ši parama jau nebuvo tokia svarbi. Mat į šias šalis atėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijardai.

Ir nors šiose valstybėse iki pilietinės visuomenės, kurią skelbėsi kuriantis spekuliantas Dž. Sorošas, dar labai toli, už jo milijonus vien Lietuvoje buvo parengta keli šimtai išties „pilietiškų“ piliečių. Pristeigę įvairių visuomeninių institutų, infiltruotų į visuomenės ir valdžios struktūras, jie šiandien veda Lietuvą į šviesią globalistinę ateitį.

Verbavo perspektyviausius

Šiandien buvusiems fondo išlaikytiniams tenka patiems rūpintis savo ir viso sorošistų voratinklio sotesniu gyvenimu. Prielaidas tam sukūrė labai apdairi ALF politika verbuojant žmones į savo įsteigtas organizacijas. Daugelis užverbuotųjų buvo įtakingi švietimo, mokslo, kultūros sričių atstovai arba dirbantieji savivaldos, valstybės valdžios institucijose.

Kaip vienai iš žinių agentūrų pripažino buvusi BAPP direktorė B. Jatautaitė, organizacijų, kurios tik teikė Lietuvos žmonėms paslaugas, BAPP nerėmė.

„Rėmėme ir stiprinome organizacijas, kurios nors kiek dalyvavo viešojoje politikoje: priimant sprendimus bendruomenės, savivaldybės ar aukščiausios valdžios lygiu. Buvo apmokamos tų nevyriausybinių institucijų atstovų stažuotės, kelionės, strateginių planų darymas, įvairūs mokymai, tarp jų ir darbo su žiniasklaida“, – atvirai sakė direktorė.

Nors skelbėsi esančios apolitiškos, Dž. Sorošo remiamos organizacijos siekė veikti politinių procesų eigą, įstatymų kūrimą, o tam reikėjo valdyti viešąją informaciją. Visuomenės nuomonei formuoti buvo prisivilioti žiniasklaidos atstovai, remiami įvairūs informacinės plėtros projektai, ypač internetinėje erdvėje.

ALF valdybos pirmininkas Virgis Valentinavičius, fondo aktyvistai Rimvydas Valatka, Darius Kuolys, Egidijus Aleksandravičius, Leonidas Donskis, Andrius Navickas, teisininkas Kęstutis Čilinskas, iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs “pastiprinimas” Romas Sakadolskis – buvo ir tebėra nuolatiniai televizijos ir radijo diskusijų dalyviai, kai kurie net turi savas laidas.

Prieš keletą metų spekulianto Dž.Sorošo „pateptieji“ sudarė net trečdalį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, finansuojamos mokesčių mokėtojų lėšomis, tarybos narių.

Patys muša, patys rėkia

Pastaruoju metu sorošistų kova dėl įtakos visuomenei ir politikams tapo itin agresyvi. Per savus žiniasklaidos ruporus ir žurnalistų organizacijas jie vis garsiau šaukia, esą beveik visa lietuviška žiniasklaida, išskyrus, žinoma, sorošistinę, yra parsidavėliška, tarnauja verslui ir politikai, kursto antisemitizmą, ksenofobiją, homofobiją ir t.t.

Užtenka prisiminti, kaip vieningai prieš kelis mėnesius Lietuvos žurnalistų draugijos ir Žurnalistų sąjungos pirmininkai Marytė Kontrimaitė ir Dainius Radzevičius puolė „Respublikos“ vyriausiąjį redaktorių Vitą Tomkų už straipsnį „Lietuviais esame mes gimę...“

Jie apkaltino žurnalistą antivakarietiškų, antisemitinių, antiamerikietiškų aistrų ir net smurto kurstymu. Tačiau Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija minėtų pažeidimų rašinyje neįžvelgė.

Akmenys į „Respubliką“ ir „Vakaro žinias“ nuolat svaidomi ir iš radijo eterio – to paties Žurnalistų sąjungos pirmininko D. Radzevičiaus (beje, ne vienus metus vadovavusio viešųjų ryšių skyriui vienoje iš ministerijų) ir jo angažuotų pašnekovų laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.

Globalistų taktika

Psichologo, socialinių mokslų daktaro, vieno iš Lietuvos nepriklausomybės sąjūdžio kūrėjų Vytauto Čepo sorošistų išpuoliai prieš „Respubliką“ nestebina. Anot jo, spauda niekam neužkliūva tol, kol rašo apie naujas poniučių skrybėles ar pučia muilo burbulus dėl skylėtų stogų. O kai imasi pamatinių dalykų – tautos savasties išlaikymo, šeimos tradicijų gynimo, valstybės išsaugojimo, tai visada kažkam užkliūva.

„Globalizmas yra baisus dalykas. Tokie procesai vyksta ir savaime, bet lėtai. O jei jie skatinami – plinta žaibo greičiu. Airiai jau atsipeikėjo, kad savo kalbą praranda“, – kalbėjo V.Čepas.

Psichologui nerimą kelia ir lietuvių nenoras būti lietuviais, jau mada tapęs savos valstybės niekinimas, pastangos susiniveliuoti, tapti europiečiais net nesuvokiant kas už viso to slypi.

„Yra kažkokie žmonės, kurie visa tai „stumia“, tik jų įvardyti niekas negali, – sakė psichologas. – Viskas daroma labai taktiškai, remiantis psichologijos mokslu.

Nematyti lyderio, tos galvos, kuri visam tam vadovauja. Sudarytas įspūdis, kad viskas vyksta natūraliai: iš kažkur išplaukia idėjos, ateina pinigai, atsiranda iniciatoriai, paskui – sekėjai, vykdytojai, net ir kritikai...

Ir visą laiką šmėžuoja tie patys veidai. Manau, dalis žmonių patys nesuvokia, ką jie daro, bet yra ir sąmoningai veikiančių“.

Paklaustas, kas gali skatinti žmones atsisakyti tautinės savasties ir tapti svetimų idėjų vergais, V. Čepas įvardijo dvi svarbiausias priežastis – garbę ir pinigus.

„Garbės čia nematau, vadinasi, lieka tik pinigai, nes kitokio intereso nėra“, – teigė psichologas.

„Nekomerciniai“ pinigai

Dėl garbės ar dėl pinigų į sorošistų voratinklį įkliuvo net ir katalikiškas naujienų potalas „Bernardinai.lt“, vadovaujamas vieno iš buvusių ALF valdybos narių Andriaus Navicko. Šis neseniai savo straipsnyje didžiuosius šalies dienraščius išvadino purvasklaida, kaltino politine ir ekonomine prostitucija. Dar didesnis purvo srautas liejosi iš A. Navicko straipsnio skaitytojų ir komentatorių.

Bet atidžiau pasižiūrėjus į paties katalikiško portalo veiklą, matyti, kad nuodėmės, kuriomis jo autoriai kaltina kitus leidinius, nesvetimos ir jam.

Religiją, kultūrą ir tradicijas puoselėjančiu besiskelbiantis portalas, drabstydamas purvais kitą, beje, mokesčius valstybei mokančią žiniasklaidą, kasmet vis daugiau pinigų išmelžia iš Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. O jo pagrindą sudaro valstybės biudžeto lėšos, taigi visų mokesčių mokėtojų pinigai. Pavyzdžiui, 2006 m. pakako 60 tūkst. litų, 2007 m. – 89, 2008 m. – jau 155, o šiemet 2 projektams – net 215 tūkst. litų.

Tinklalapyje „Bernardinai.lt“ prašoma skirti šiai viešajai įstaigai 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir taip paremti „nekomercinę, kitokią žiniasklaidą“.

„Respublikos“ žiniomis, nekomerciniu besiskelbiantis portalas nespjauna ir į ministerijų bei politinių jėgų užsakymus. Teigiama, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) už iš anksto suderintos informacijos rengimą ir publikavimą interneto svetainėje „Bernardinai.lt“ dvejiems metams buvo skyrusi 120 tūkst. litų. Iš tiesų, kai kuriuos „nekomercinio“ portalo straipsnius apie žemės ūkį puošia ŽŪM logotipai.

Akivaizdi, bet neįvardyta politinė reklama buvo pernai portale publikuoti pokalbiai su dešiniosios pakraipos politikais Irena Degutiene, Andriumi Kubiliumi, Mantu Adomėnu, Audroniumi Ažubaliu ir kt.

Nors prieš Seimo rinkimus „Bernardinai.lt“ skelbėsi palaikantis visuomeninio-politinio judėjimo „Piliečių Santalka“ parengtas rekomendacijas žiniasklaidai – užsakomuosius tekstus ir kitą medžiagą skelbti tik aiškiai pažymint, jog tai politinė reklama, – pats portalas šį principą apėjo be skrupulų.

Prie pokalbių su Tėvynės sąjungos viršūnėmis ciklo tebuvo pažymėta, kad jį remia Demokratinės politikos institutas. Iš kur paprastam skaitytojui žinoti, kad šis institutas yra prokonservatoriškas ir kad per jį partiją šelpia kai kurie ne itin afišuojami rėmėjai, pavyzdžiui, bendrovė „Dujotekana“?

O gal „nekomercine“ ir „kitokia“ pasivadinusiai spekulianto Sorošo „išauklėtai“ žiniasklaidai ir šalies įstatymai jau nebegalioja?

Alia Zinkuvienė

Šaltinis: ve.lt