Vokietija gali tapti pagrindine kliūtimi naujam ES biudžetui – nuo jos priklauso ir Lietuvos gebėjimas atgrasyti Rusiją

Europos Komisijos pasiūlytam biudžetui F. Merz nepritaria ir reikalauja jį sumažinti keliais šimtais milijardų eurų. Vokietija, kuri yra didžiausia grynoji įmokų į ES biudžetą mokėtoja, kartu su Nyderlandais, Austrija, Suomija, Švedija ir Danija siekia gerokai mažesnių bendrų išlaidų.

F. Merz yra sakęs, kad Komisijos pasiūlytas maždaug 60 proc. didesnis biudžetas yra tiesiog neįperkamas. Jis taip pat nepritaria naujam bendram ES skolinimuisi ir ragina daugiau pinigų skirti konkurencingumui bei gynybai, mažinant išlaidas kitose srityse.

Tačiau dabar problema Briuseliui tampa ne tik pati Vokietijos pozicija, bet ir silpnėjanti F. Merz politinė padėtis.

CDU patyrė skaudžių pralaimėjimų keliuose regioniniuose rinkimuose, tuo metu „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) smarkiai sustiprėjo. Saksonijoje-Anhalte AfD surinko beveik 44 proc. balsų, o CDU teko vos 17,2 proc. Kituose rinkimuose CDU taip pat patyrė istorinių nuostolių.

ES diplomatai baiminasi, kad kuo labiau F. Merz spaudžiamas šalies viduje, tuo mažiau galimybių jis turės Briuselyje leistis į kompromisus dėl Vokietijos įmokų į bendrą biudžetą.

„Jis dabar įspraustas į kampą dėl kraštutinės dešinės stiprėjimo“, – vienas diplomatas situaciją apibūdino „Euractiv“.

Problema ypač svarbi todėl, kad ES šalys siekia susitarti dėl naujojo septynerių metų biudžeto iki 2026 m. pabaigos. Priešingu atveju gali kilti problemų laiku pradedant finansuoti programas nuo 2028 m.

Iki šiol didžiausia politine rizika biudžeto deryboms buvo laikoma Prancūzija ir artėjantys prezidento rinkimai. Tačiau dabar dėmesys vis labiau krypsta į Vokietiją.

Vokietijos ekonomika stagnuoja nuo 2023 m., visuomenėje auga nepasitenkinimas pragyvenimo išlaidomis, pensijų sistema ir viešosiomis išlaidomis. Todėl bet koks F. Merz sutikimas didinti Vokietijos įnašą į ES biudžetą jo politiniams oponentams suteiktų papildomą argumentą.

Susidaro paradoksali situacija: kuo labiau silpnėja Vokietijos kancleris, tuo sunkiau gali būti pasiekti visai Europos Sąjungai reikalingą kompromisą.

O be Vokietijos pritarimo susitarimas dėl maždaug 2 trilijonų eurų ES biudžeto praktiškai neįmanomas.

Lietuvai Vokietijos vidaus politinis stabilumas turi ir tiesioginę saugumo reikšmę.

Vokietija yra viena svarbiausių Rusijos atgrasymo partnerių ir Lietuvoje nuolat dislokuoja 45-ąją šarvuotąją brigadą.

Iki 2027 m. joje turėtų tarnauti apie 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių darbuotojų, o brigada integruojama į Rusijos atgrasymo planus. Todėl politiniai procesai Berlyne Lietuvai svarbūs ne tik dėl ES biudžeto, bet ir dėl pačios šalies gynybos.

Šaltinis: ft.com, euractiv.com