Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Kanclerio Friedrich Merz vadovaujama Vokietija per artimiausią dešimtmetį gynybai numatė daugiau kaip pusę trilijono JAV dolerių. WSJ tai vadina didžiausiu Vokietijos persiginklavimu nuo Berlyno sienos griūties.
Ypač jautriai į pokyčius reaguojama Lenkijoje. Užsienio reikalų ministras Radosław Sikorski, anksčiau pats raginęs Vokietiją stiprinti kariuomenę, perspėjo, kad Lenkija pernelyg gerai prisimena, kur gali nuvesti perginkluota Vokietija, jeigu valdžia atsidurtų prorusiškos kraštutinės dešinės rankose.
Nerimą stiprina ir auganti „Alternative für Deutschland“ (AfD) įtaka. Partija pasisako už sankcijų Rusijai panaikinimą ir rusiškos energijos pirkimo atnaujinimą, o dalis jos politikų kritiškai vertina NATO.
Abejonių kyla ir Prancūzijoje. Jean-Luc Mélenchon yra pasisakęs prieš Vokietijos siekį turėti didžiausią konvencinę kariuomenę Europoje. WSJ taip pat cituoja ekspertus, teigiančius, kad Prancūzijos politiniuose, diplomatiniuose ir kariniuose sluoksniuose jaučiamas nerimas dėl didėjančio Vokietijos vaidmens.
Papildomą įtampą kelia tai, kad didelė Vokietijos gynybos išlaidų dalis nukreipiama šalies bendrovėms, o Berlynas traukiasi iš kai kurių bendrų Europos ginkluotės projektų. Kritikai baiminasi, kad tokia kryptis gali ne tik sustiprinti Vokietijos karinę pramonę, bet ir pakeisti ekonominės bei karinės galios pusiausvyrą Europoje.
Tačiau WSJ pateikia ir priešingą vertinimą: po kelis dešimtmečius trukusio nepakankamo kariuomenės finansavimo Vokietija gali tiesiog vytis kitas NATO valstybes. Buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Camille Grand skaičiuoja, kad jeigu Vokietija nuo 1990 m. būtų nuolat skyrusi gynybai 2 proc. BVP, ji jau būtų išleidusi šimtus milijardų dolerių daugiau.
Taigi Vokietija ilgus metus buvo kritikuojama už per silpną kariuomenę ir nepakankamas išlaidas gynybai. Dabar, kai Berlynas pradėjo ginkluotis gerokai sparčiau, daliai Europos jau kyla kitas klausimas – kokia taps Vokietija, kai jos ekonominę galią papildys ir viena stipriausių kariuomenių žemyne.
Šiame kontekste Vokietijos karinis stiprėjimas Lietuvai turi ir tiesioginę reikšmę – Berlynas yra prisiėmęs vieną svarbiausių vaidmenų ginant Lietuvą ir visą NATO rytinį flangą, o Lietuvoje nuolat dislokuojama Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada, kurios visišką kovinę parengtį numatyta pasiekti iki 2027 m. pabaigos.
Šaltinis: wsj.com, bundeswehr.de
Komentarai
Komentarų dar nėra.