Vokietijos karių vaikų mokykloms – 56,6 mln. eurų, tačiau kas ir kiek mokės už jų išlaikymą – kol kas paslaptis

Vokietijos karių vaikams skirtai švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune numatyta 56,619 mln. eurų. „Ekspertai.eu“ jau skelbė apie statybų finansavimą ir galimas skolinimosi išlaidas. Redakcija taip pat siekė išsiaiškinti, kas mokės už pastatų išlaikymą, kai statybos bus baigtos, todėl kreipėsi į Vilniaus ir Kauno savivaldybes bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM).

Vilniaus miesto savivaldybė redakcijai kategoriškai pareiškė, kad nėra atsakinga už Vokietijos brigados reikmėms naudojamų pastatų komunalines, priežiūros, remonto ir kitas eksploatavimo išlaidas. Savivaldybė taip pat nurodė, kad „nedalyvauja jokiuose su minimomis išlaidomis susijusiuose susitarimuose“ ir negauna lėšų iš Vokietijos už naudojimąsi infrastruktūra. Atsakomybę už projekto įgyvendinimą ir finansavimą ji priskyrė Vyriausybei.

Vis dėlto redakcijai rūpėjo sužinoti, kas sąskaitas apmokės. Juo labiau, kad Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarime dėl bendradarbiavimo gynybos srityje nustatyta aiškiai: infrastruktūros naudojimo ir valdymo sąlygos, įskaitant išlaidų pasidalijimą, jei būtina, nustatomos atitinkamos savivaldybės ir Vokietijos atstovo susitarime.

Redakcija atkreipė Vilniaus savivaldybės dėmesį į šią nuostatą ir paprašė patikslinimo.

„Savivaldybė veikia pagal Vyriausybės įgaliojimus bei pasirašytą sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – informavo sostinės administracija.

Kokia konkrečiai tai sutartis, kokia jos apimtis ir sąlygos, šiame atsakyme nepaaiškinta.

„Jūsų prašomos informacijos savivaldybė neturi, dėl to į klausimus atsakyti negali“, – nurodė ji.

Kaip Vilniaus savivaldybės teiginys, kad ji tokiuose susitarimuose nedalyvauja, dera su tarptautiniame susitarime numatyta galimybe išlaidų pasidalijimą nustatyti savivaldybės ir Vokietijos atstovo susitarimu, iš pateiktų atsakymų lieka neaišku.

Kauno miesto savivaldybė redakcijai paaiškino, kad „Kaunui ir jo gyventojams tai nesukels papildomų finansinių įsipareigojimų, kadangi ugdymo įstaigų pritaikymo darbai bus finansuojami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.“

Šis paaiškinimas atsako tik apie patalpų pritaikymą, nors redakcija teiravosi apie jų eksploatavimą. Taigi klausimas, kas vėliau mokės už šildymą, priežiūrą ar remontą, šiuo atveju taip pat liko neatsakytas. Pažymėtina, kad iš valstybės biudžeto finansuojamos išlaidos vis tiek dengiamos viešosiomis lėšomis, prie kurių prisideda ir Kauno gyventojai kaip mokesčių mokėtojai.

Kaunas pridūrė, kad naudojimo ir valdymo sąlygos bei su eksploatavimu susiję dokumentai bus parengti ir sudaryti užbaigus darbus. Į klausimą, ar Vokietijos pusė mokės už infrastruktūrą, savivaldybė tiesiogiai neatsakė.

ŠMSM atsakymas šį neaiškumą sumažino tik iš dalies. Ministerija patvirtino, kad Vokietijos pusė mokės, tačiau nenurodė nei mokėjimų gavėjo, nei jų dydžio nustatymo tvarkos: „Mokėjimų sąlygos aptariamos tarp turto valdytojo ir naudotojo.“ Tokiu pačiu aptarimu paaiškintas ir eksploatavimo išlaidų pasidalijimas.

Ministerija taip pat atskyrė laikiną ir naują infrastruktūrą: dėl laikinosios naudojimo esą susitarta, o dėl naujos mokyklos „sąlygos bus derinamos ją sukūrus“.

Papildomą neaiškumą kuria atsakymai apie sutartis. Vilnius nurodė turintis sutartį su ministerija, tačiau nepaaiškino, ką ji reglamentuoja. Todėl neaišku, ar ši sutartis apskritai susijusi su pastatų išlaikymo išlaidomis.

Ministerija, paklausta apie sutartis su abiem miestais, paminėjo tik Kauną, o apie Vilnių aiškiai nepasisakė. Kauno lėšų naudojimo sutartį ji pavadino „nevieša“, bet nenurodė kodėl.

Iš šių atsakymų kol kas negalima nustatyti, kokią Vokietijos brigados vaikų mokyklų išlaikymo išlaidų dalį padengs Vokietijos pusė, o kokia teks Lietuvos pusei. Ministerija patvirtino, kad Vokietijos pusė mokės, tačiau nenurodė nei mokėjimų dydžio, nei jų gavėjo, nei konkrečios išlaidų pasidalijimo tvarkos. Institucijos sugeba pranešti statyboms numatytą sumą ir raminti dėl įsipareigojimų, tačiau paprašytos parodyti, kas ir kokia dalimi apmokės konkrečias sąskaitas už šildymą, priežiūrą ar remontą, kalba apie būsimus susitarimus, kitų institucijų atsakomybę arba neviešus dokumentus.