Zelenskis vis dar pasirengęs derėtis su pralaimėjusiu Putinu(1)

Nepaisydamas nesutarimų su Vašingtonu, Ukrainos vadovas pareiškė esantis pasirengęs derėtis dėl taikos susitarimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Apie tai V. Zelenskis kalbėjo spalio 20 d. Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ duotame interviu, kurį Kijeve parengė žurnalistė Marta Serafini.

Pokalbis vyko po naujų JAV prezidento Donald Trump sprendimų Rusijos atžvilgiu, įskaitant susitarimą dėl rusiško dyzelino, kurį V. Zelenskis anksčiau pavadino išdavyste.

Ukrainos prezidentas paaiškino, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka strategiškai svarbūs, tačiau sąjungininkų bendradarbiavimas turi būti grindžiamas sąžiningumu, teisingumu ir skaidrumu.

Jis atkreipė dėmesį, kad Ukraina amerikietišką ginkluotę dabar gauna pagal Europos valstybių finansuojamas programas. Vadinasi, ši ginkluotė nėra tiesiog nemokamai perduodama amerikiečių parama – už ją mokama.

Vienas svarbiausių interviu klausimų buvo JAV reikalavimas Ukrainai susilaikyti nuo smūgių Rusijos teritorijoje.

V. Zelenskis pasakojo pasiūlęs D. Trump kompromisą: jeigu Ukraina negali atsakyti į Rusijos atakas, Vašingtonas turėtų bent suteikti raketų perėmėjų, reikalingų Ukrainos energetikos infrastruktūrai apsaugoti.

Tačiau, pasak prezidento, amerikiečiai šių raketų neperdavė ir toliau reikalavo, kad Ukraina sustabdytų savo smūgius.

Dar rimtesnių klausimų kelia V. Zelenskio pareiškimai apie žvalgybinės informacijos ir palydovinio ryšio ribojimus.

Ukrainos prezidento teigimu, buvo apribotas dalijimasis žvalgybine informacija, taip pat sumažintas „Starlink“ palydovinio ryšio greitis.

„Tai nebėra vien grasinimai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Anot jo, tokie veiksmai yra neteisingi Ukrainos atžvilgiu, ypač kai šalis toliau patiria Rusijos raketų ir dronų atakas.

Vis dėlto Ukrainos prezidentas pareiškė išliekantis dėkingas Amerikos žmonėms ir D. Trump komandai už pastangas užbaigti karą. Jis pabrėžė, kad skirtingi abiejų valstybių interesai neturėtų sugriauti jų bendradarbiavimo.

„Tarp partnerių turi būti sąžiningumas“, – sakė Ukrainos vadovas.

Paklaustas apie galimybę atnaujinti derybas su amerikiečiais, V. Zelenskis patvirtino, kad jau bendravo su D. Trump derybininkų grupe ir yra pasirengęs tolesniems susitikimams.

Jis taip pat neatmetė galimybės derėtis dėl taikos susitarimo su V. Putinu.

„Taika yra prioritetas“, – pabrėžė prezidentas.

V. Zelenskio teigimu, asmeniniai nesutarimai turi likti asmeniniais, o Ukraina pasirengusi svarstyti karo užbaigimo galimybes.

Atskira interviu tema buvo galimas D. Trump, V. Putino ir Kinijos vadovo Xi Jinping susitikimas.

Ukrainos prezidentas pripažino, kad Rusijos vadovas jau pradeda vaduotis iš tarptautinės izoliacijos. Pasak jo, jeigu tokio susitikimo metu būtų svarstoma Ukrainos ateitis, derybose būtina išklausyti ir pačią Ukrainą.

Kalbėdamas apie ilgalaikes saugumo garantijas, V. Zelenskis išskyrė tris pagrindinius elementus – Ukrainos kariuomenę, Europos Sąjungą ir NATO.

Jeigu narystė NATO nebūtų įmanoma, Ukraina sutiktų svarstyti kitas saugumo garantijas, tačiau jos turėtų būti tokios pat teisiškai įpareigojančios.

Ukrainos prezidentas taip pat pakartojo, kad Rusija vykdo hibridinį karą prieš Europos valstybes, įskaitant Italiją, Prancūziją, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją. Jo teigimu, Maskva mėgina išnaudoti visuomenių nesutarimus migracijos, religijos, kalbos ir kitais jautriais klausimais.

Kalbėdamas apie galimus prezidento rinkimus Ukrainoje, V. Zelenskis pabrėžė, kad jie turėtų būti demokratiški ir prieinami kariams fronte, užsienyje gyvenantiems ukrainiečiams bei šalies gyventojams. Nuolatinių raketų ir dronų atakų sąlygomis tai įgyvendinti būtų itin sunku.

Tuo metu Lietuvoje padėtis vertinama gerokai optimistiškiau.

Dar rugsėjo 22 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, pareiškė:

„Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą.“

Lietuvos vadovas pridūrė, kad Rusijos vadovybė nesiryžta pripažinti pralaimėjimo, nes bijo tarptautinės teisinės atsakomybės ir galimo savo piliečių keršto.

G. Nausėda savo vertinimą grindė didžiuliais Rusijos kariniais nuostoliais ir menkais teritoriniais laimėjimais, palyginti su karo sąnaudomis.

Taigi iš Lietuvos prezidento pareiškimo galima suprasti, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas jau įvykęs. Tuo metu Ukrainos prezidentas kalba apie būtinybę derėtis su Rusija, prašo papildomos ginkluotės ir pripažįsta, kad sąjungininkų taikomi apribojimai silpnina Ukrainos galimybes gintis.

Žinoma, strateginis karo pralaimėjimas nebūtinai reiškia, kad kovos jau baigėsi arba kad nebereikia derybų dėl jų nutraukimo.

Vis dėlto šiame kontekste lieka įdomus klausimas: jeigu Rusija, kaip jau paskelbė Lietuvos prezidentas, karą praktiškai pralaimėjo, kodėl Ukrainai tenka derėtis su pralaimėjusiuoju ir tartis dėl sąlygų?

Pagal įprastą pergalės logiką sąlygas turėtų diktuoti nugalėtojas.

Šaltinis: corriere.it