Žurnalistų etikos inspektorius tiria lenkų leidinį dėl Vilniaus „išvadavimo iš lietuvių rankų“(3)

Problema kilo dėl to, kaip leidinyje aprašomi 1920 m. įvykiai Vilniuje. Kaip 2026 m. rugsėjo 2 d. pranešė BNS ir LRT, leidinyje teigiama, kad generolas L. Żeligowski „išvadavo Vilnių iš lietuvių rankų“.

Paprastai tariant, dabar valstybės institucija turės spręsti, ar 1920 m. Lenkijos karinių pajėgų įžengimą į Vilnių galima vadinti Vilniaus „išvadavimu“, o tokį istorijos pateikimą laikyti nuomone bei istorine interpretacija, ar tai jau yra dezinformacija arba galimas tautinės nesantaikos kurstymas.

Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius LRT radijui pabrėžė, kad pats tyrimo pradėjimas dar nereiškia, jog pažeidimas nustatytas.

„Kai gauname pranešimą, jog gali būti kokie nors požymiai dėl pažeidimo, susijusio su dezinformacija arba neapykantos kalba, tarnyba pradeda savo iniciatyva tyrimą“, – pasakė D. Radzevičius.

Pasak jo, bus vertinama ir tai, ar nagrinėjamas teiginys neperžengia nuomonės ribų.

Taigi šiuo metu „Tygodnik Wileńszczyzny“ dar nėra pripažintas nei skleidusiu dezinformaciją, nei kursčiusiu tautinę nesantaiką. Tai turės nustatyti ŽEIT.

Ginčo centre – vienas jautriausių Lietuvos ir Lenkijos XX amžiaus istorijos epizodų.

1920 m. spalio 7 d. Lietuva ir Lenkija sudarė Suvalkų sutartį. Tačiau jau spalio 9 d. generolo L. Żeligowski vadovaujamos pajėgos užėmė Vilnių.

Lenkijos valdžia iš pradžių šiuos veiksmus vaizdavo kaip L. Żeligowski ir jo karių maištą, tačiau vėliau Józef Piłsudski pripažino, kad operacija buvo su juo suderinta.

Po šių įvykių Vilnius ir Vilniaus kraštas atsidūrė ne Lietuvos valdžioje, o vėliau buvo prijungti prie Lenkijos. Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai dėl Vilniaus klausimo liko nutrūkę beveik visą tarpukarį.

Todėl Lietuvos istoriografijoje L. Żeligowski veiksmai apibūdinami kaip Vilniaus užėmimas ar okupacija.

Labai panašus „Tygodnik Wileńszczyzny“ tekstas Lietuvoje sukėlė ginčą dar 2023 m. spalį.

Tuomet savaitraštis pirmame puslapyje paskelbė antraštę: „Przed 103 laty Wileńszczyzna została wyzwolona przez swoich żołnierzy“.

Lietuviškai – „Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino savi kariai.“

Kalbėta būtent apie L. Żeligowski 1920 m. operaciją.

2023 m. spalio 20 d. LRT šiai temai skyrė atskirą radijo laidos „60 minučių“ dalį „Ko siekia Lietuvos lenkų laikraštis, rašydamas apie „Vilniaus krašto išlaisvinimą“?“.

Lietuvos kariuomenės žurnalas „Karys“ 2023 m. lapkričio numeryje taip pat nagrinėjo šią publikaciją ir pateikė savaitraščio viršelio nuotrauką.

Tačiau yra svarbi detalė.

2026 m. rugsėjo 2 d. paskelbtoje informacijoje nenurodyta konkreti dabar ŽEIT tiriamos publikacijos data ir nepateikta nuoroda į patį tiriamą tekstą.

Todėl šiuo metu negalima tvirtinti, kad ŽEIT pradėjo tirti būtent 2023 m. publikaciją.

Dabartinis tyrimas nėra pirmas atvejis, kai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba sprendžia, kokia internete paskelbta informacija turi būti pašalinta.

2023 m. kovo 30 d. tuometė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė priėmė sprendimą Nr. SPR-68 dėl „Ekspertai.eu“ paskelbtos informacijos.

Pačiame ŽEIT sprendime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. tarnyba gavo Generalinės prokuratūros prašymą atlikti tyrimą. Prokuratūros kreipimasis buvo susijęs su tuometinio VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ vadovo, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pranešimu apie VšĮ „Ekspertai.eu“ esą vykdomą Konstitucijai priešingą veiklą, kenkiančią valstybei ir viešajam interesui.

Po tyrimo ŽEIT įspėjo „Ekspertai.eu“ ir nurodė pašalinti konkrečias publikacijų bei vaizdo įrašų dalis.

Sprendime jos išvardytos 24 pagrindiniuose numeruotuose punktuose, dalis jų dar suskaidyta į smulkesnius segmentus.

ŽEIT taip pat nurodė, kad jeigu konkrečios informacijos dalies dėl techninių priežasčių pašalinti neįmanoma, turi būti pašalintas visas su ja susijęs segmentas.

Taip pat buvo vertinamos publikacijos apie Rusiją ir Ukrainą, Sergejų Lavrovą, Gabrielių Landsbergį, Algirdą Paleckį, Sausio 13-osios dokumentus bei įvairiose vaizdo platformose skelbti įrašai.

Taigi tai buvo ne vien reikalavimas paskelbti paneigimą ar patikslinimą. ŽEIT sprendimu buvo nurodyta pašalinti konkrečias jau paskelbtos informacijos dalis, o kai jų atskirai pašalinti techniškai neįmanoma – visą atitinkamą segmentą.

Šia proga verta priminti ir su ŽEIT sprendimu nesutampantį procesą, kurį inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino LRTK prašymą ir nusprendė nutraukti VšĮ „Ekspertai.eu“ valdomo „YouTube“ kanalo veiklą.

LRTK savo prašymą grindė tuo, kad per „YouTube“ esą buvo teikiama užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, apie kurios teikimo pradžią nebuvo pranešta komisijai.

„Ekspertai.eu“ teismo sprendimą apskundė, o byla vėliau buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

2023 m. gegužės 17 d. „Ekspertai.eu“ paskelbė, kad iki galutinio bylos išnagrinėjimo „YouTube“ kanalas buvo visiškai atblokuotas.

2023 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo, LRTK prašymą nutraukti kanalo veiklą jau atmetė.

Teismas konstatavo pažeidimą dėl nepranešimo apie vykdomą veiklą, tačiau nusprendė, kad griežčiausia priemonė – viso kanalo veiklos nutraukimas – būtų neproporcinga.

LRTK šį sprendimą apskundė.

2023 m. liepos 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) LRTK apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti sprendimą kanalo neuždaryti.

LVAT akcentavo, kad LRTK prašymas buvo grindžiamas nepranešimu apie veiklą, o ne „Ekspertai.eu“ skleidžiamos informacijos turiniu.

LVAT nutartis buvo galutinė ir neskundžiama.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga.

Pagal 2026–2028 metų valstybės biudžetą 2026 m. ŽEIT numatyta 818 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų.

2025 m. tarnybai buvo skirta 782 tūkst. eurų – taigi per metus jos finansavimas padidėjo 36 tūkst. eurų.

Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, iš šios sumos padidėjimo 31 tūkst. eurų numatyta kibernetinio saugumo vadovo pareigybei, dar 5 tūkst. eurų – dėl pareiginės algos bazinio dydžio didėjimo.