Vis labiau agresyvėjant Rusijai, bus atkuriamas buvęs Rūdninkų karinis poligonas

Nuotr. kam.lt

Valstybės gynybos taryba spalio 18 d. priėmė istorinį sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės poligono – bus atkuriamas buvęs Rūdninkų karinis poligonas Šalčininkų rajone.

Toks sprendimas priimtas įvertinus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės teiktus siūlymus dėl galimos Lietuvos kariuomenės poligono vietos, kurioje galėtų treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariai.

Būtinybę steigti poligoną padiktavo sudėtinga mūsų regiono geopolitinė situacija, vis labiau agresyvėjanti Rusija ir su tuo susijusi intensyvi Lietuvos kariuomenės plėtra, Lietuvoje dislokuotos NATO pajėgos ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičius.

„Šiandien turimuose kariniuose poligonuose ir teritorijose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų NATO Lietuvoje esančių šalių kariai, kurie integruoti į Lietuvos gynybos sistemą, todėl šių vietovių užimtumas yra perkrautas ir neužtikrina pakankamų sąlygų kartu treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariams. Sąlygų kariams užtikrinimas yra vienas iš šalies strateginio saugumo sprendimų bei įsipareigojimų. Visos valstybės prioritetas – rasti tinkamą ir standartus atitinkančią poligonui vietą“, - pasakė Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas.

Pastaraisiais metais vykstant intensyviai Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, steigiant naujus karinius vienetus, įsigyjant ir įsisavinant naują ginkluotę, turimuose poligonuose buvo pasiektos visos karinio rengimo galimybių ribos, todėl išaugo karinėms pratyboms pritaikytos teritorijos poreikis.

Atlikus analizę, atkuriamas Rūdninkų poligonas labiausiai atitinka siektinus poreikius karinei veiklai vykdyti: poligonas būtų atkuriamas, o ne kuriamas nuo nulio, tinkamas dydis, patogi ir strategiškai palanki vieta, poligono teritorija ribojasi su valstybinės reikšmės keliais, yra galimybė nutiesti geležinkelio liniją. Ypač svarbu, kad poligono teritorijoje nėra gyvenviečių ar privačių sklypų, o miškai ir žemės nuosavybė, esantys numatytame plote, priklauso valstybei, o tai reikšmingai supaprastintų poligono vystymo eigą.  

Atliekant galimų teritorijų vertinimą pagal nustatytus kriterijus ir apribojimus, Lietuvos kariuomenė taip pat analizavo teritorijas Alytaus, Lazdijų, Raseinių ir Varėnos rajonuose. Jų buvo atsisakyta, nes neatitiko karinio poligono reikalavimų: teritorijos netinkamos karinei veiklai vykdyti, jose daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo vietų, rekreacijos zonų.

„Labai svarbu, kad atkurdami apleistą karinį poligoną Šalčininkų rajone ne tik sudarytume sąlygas kariams treniruotis, bet tinkamai investuotume krašto gynybai skirtas lėšas, kurios skatintų ekonominę ir socialinę plėtrą regione“, – atskleidė A. Anušauskas.

Pradėjus karinio poligono atkūrimo darbus išaugtų paslaugų poreikis (statybų, maitinimo, laikino apgyvendinimo, apsaugos ir kt.), būtų įgyvendinami socialiniai, švietimo, kultūros, gamtos apsaugos projektai, kuriamos darbo vietos, rekonstruojami ir prižiūrimi keliai, statomos naujos geležinkelių atšakos, vystomi infrastruktūros projektai.

 Pritarus Rūdninkų poligono atkūrimui, būtų pradedami parengiamieji darbai: atliekamas detalus techninis, finansinis, ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis – poveikio aplinkai vertinimas. Tuomet būtų pradedamos diskusijos su vietos valdžia, bendruomene, organizacijomis, verslininkais.

Taip pat turėtų būti priimtas Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu. Galutinį sprendimą, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu, priimtų LR Seimas. Visi šie darbai turėtų būti atlikti iki 2024 m. pabaigos.

Didžiausias iššūkis, kurį reikės išspręsti pradėjus poligono atkūrimo darbus – kaip padaryti kuo mažiau žalos gamtai, kadangi Rūdninkų poligone yra saugomos gamtos teritorijos – gamtos draustiniai. Atsižvelgiant į tai, rengiant poligono plėtros dokumentus, bus pasirinkti mažiausią neigiamam poveikiui aplinkai turintys sprendimai, numatomos kompensacijų alternatyvos dėl galimos žalos gamtai. Kiekvienam draustinio išsaugojimui yra numatytas planas, didžioji dauguma poligone esančių draustinių netrukdys karinei veiklai ir galės egzistuoti nedarant žalos gamtai. Kelių draustinių apsaugos klausimai bus sprendžiami su aplinkos ministerija, taip siekiant išsaugoti visas gamtos vertybes. Taip pat bus siekiama, kad įvairiuose turimuose dalyvautų ir universitetų mokslininkai.

Buvusio Rūdninkų poligono atkūrimas nebūtų vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas. Į šį valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą būtų įtrauktos Aplinkos, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ministerijos bei kitos valstybės institucijos.