V. Landsbergis: tai dar viena vinis į vargšų rusų autoizoliacijos karstelį

V. Landsbergis (dešinėje, nusismaukęs kaukę nuo nosies ir burnos). Nuotr. facebook.com

Žmonių partijos patriarchas, Lietuvos prezidentas Vytautas Landsbergis valstybinio transliuotojo portale rėkte išrėkė skausmo permelktą dar vieną Tiesos gaidą apie Rusiją.

Naujausia prezidento esė vadinasi „Senoji svaja ir hosanos“.



„Rusijos valstybinė mada skelbti visus kitaip manančius ir nepritariančius Kremliui tiesiog „priešais“ – senas numeris. Anksčiau tai buvo vidinė stalininė diktatūra. Kitamaniai – liaudies priešai, mat bolševikai buvo „liaudis“.

Dabar tai perkelta į tarptautinę politiką. Valstybės rūšiuojamos į „nedrauges“, drauges (satelites) ir neaiškias. Norinčios uždarbio (pavyzdžiui, iš kurio nors Rusijos užgrobto, pasivogto turto) turi likti neaiškios, vengti „nedraugiškumo“ etiketės. Tai dalis globaliosios kremlinės korupcijos jau pasaulio mastu. Laikyk snukį, arba kentės tavo kišenė. Liaudys bus nepatenkintos...

Iš to – šalių selekcija ir naujos veislės. Zootechnika žmonėms. Ateities Darvinas rašys „Rūšių kilmę“ tautoms.

Suprantama, pati Rusija save selekcionuoja į atskirą rūšį jau šimtamečiu eksperimentu. Jūsų buržuazinė demokratija – ne mums!

Tai labai sena. Prikūrė visokių feikinių demokratijų, kad tik įveltų į ginčus niekalo purvelyje.

Stiprinamas ir senųjų atmainų mankurtizavimas. Įsivedė terminą „užsienio agentai“. Tiems, kurie gauna paramą arba honorarą už darbą iš nerusiškų kompanijų arba fondų, tiesiog tarptautinių organizacijų, o nepriklausomos tarptautinės yra tos, kuriose Rusija nedalyvauja. Čia vėlgi selekcininkų pasiekimas.

Kuriose Rusija dalyvauja, tos jau užkrėstos kaip SNO, verčiamos Kremliaus agentais. Tatenos, ensregai... Astravo afera.

Viską atskleidžia žodynas. „Užsienio agento“ etiketė talpina du žodžiu.

Užsienis – tai visas pasaulis už Rusijos ribų. Mes ir užsienis. Sovietų vadai, beje, nuo seno skelbia, kad nuostabioji viso pasaulio darbo žmonių tėvynė neturi geografinių ribų. Tiesiog dalis jos dar neišvaduota.

Gavai dabar honorarą arba stipendiją, grantą iš užsienio – jau tu agentas. Lauk iškvietimo atsakomybei. Pagal įstatymą, kurį pritaikysim. Jeigu bus nurodyta. Orvelo pasaulis. Etiketę privalai užsiklijuoti pats, pagal Kafką, nuosavomis rankomis. „Aš – agentas“. Jei vengi – tu nusikaltėlis. Kam? Tironui, jo sistemai, štampuojančiai dūmuose savus nustatymus, gudriai vadinamus „įstatymais“. Tokia ši terorizmo forma. Visus visada žudė ir traiškė pagal įstatymą.

Bet nemanau, sorry, kad nė vienas Rusijos vadų negauna mažyčių pajamų iš kompanijų, registruotų užsienyje. Agentai! Bobule, aplink priešai.

Tad štai antrasis šūkis. „Agentai“ – čia ir būdas feikiniu žodžiu pridengti savų šnipų ir įtakinskų tinklą, metodiškai užmestą ant viso gaublio. – Tai ne mes užmetę tinklą, mes tik ginamės nuo anųjų tinklo, visokių „memorialų“, antikorupcinių navalninkų, priešiškų Rusijai, fondų ir panašaus imperialistų sąmokslo!

Vėlgi viskas baisiai sena.

Prakals dar įstatymą, kad kai kuriais istorijos klausimais pasisakyti – nusikalstama. „Tėvynės karas“ – kieno tėvynės? – Į teismą! Būk papūga, deržavos istorike. Savo ruožtu, tai dar viena vinis į vargšų rusų autoizoliacijos karstelį.

Prisimenu, kai Suvažiavimų rūmuose Kremliuje balsavom dėl nutarimo smerkiančio Stalino-Hitlerio paktą, ir nepavyko – pristigo balsų. Juokėmės įžūliai visa burna, o vadai M. Gorbačiovas ir A. Lukjanovas žiūrėjo iš prezidiumo nesuvokdami, kas vyksta. Tačiau buvo guvūs vaikinai, susivokė ir liepė rytoj perbalsuoti iš naujo. Radosi istorinis nutarimas, Suvažiavimo rezoliucija.

Net istorikas V. Putinas vėliau pagyrė Vesterplatėje tą SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutartį.

„Tėvynės karas“ – kieno tėvynės? – Į teismą! Būk papūga, deržavos istorike. Savo ruožtu, tai dar viena vinis į vargšų rusų autoizoliacijos karstelį.

Tačiau nūnai interesai interesuojasi kitaip, ir po 32 metų bus liepta dar sykį perbalsuoti vienintelį padorų, sąžiningą sprendimą, kuriuo nusibaigianti SSR Sąjunga išdrįso pasmerkti nugalėtoją Staliną.

Rytoj skambės hosanos. Vėl juoksimės, galbūt. Tiek žinių Europos dienai, kurios Maskva nepripažįsta“, - parašė V. Landsbergis.