VSD „grėsmė“ per ilgus metus nebuvo nei pašalinta, nei užkardyta, nei įrodyta teisme. Tai kas čia vyksta?

2018 m. liepos 26 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, nagrinėdamas Lietuvos ketvirtąją periodinę ataskaitą ir įvertinęs jam pateiktą papildomą informaciją, paskelbė Baigiamąsias išvadas Lietuvai Nr. CCPR/C/LTU/CO/4. Tarp Komitetui iškeltų klausimų buvo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) metiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose viešai minimų asmenų, asociacijų, naujienų agentūrų, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir kitų subjektų problema. Šį klausimą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete iškėlė advokatas prof. dr. Stanislovas Tomas.

Jungtinės Tautos į šį klausimą sureagavo: Baigiamosiose išvadose Lietuvai buvo aiškiai nurodyta, kad valstybė turi liautis viešai vadinti saviraiškos laisve besinaudojančius asmenis ir subjektus „grėsmėmis nacionaliniam saugumui“.

Tai nebuvo smulki pastaba.

Tai buvo tarptautinės žmogaus teisių priežiūros institucijos signalas, kad demokratinėje valstybėje negalima žmonių, organizacijų ar žiniasklaidos priemonių kabinti prie nacionalinio saugumo grėsmių vien dėl jų nuomonės, viešos veiklos, kritikos, žurnalistikos ar žmogaus teisių gynimo.

Padori teisinė ir demokratinė valstybė tokias JT išvadas vykdo be atsikalbinėjimų ir išvedžiojimų. Ji jas vertina sąžiningai, peržiūri savo praktiką ir pašalina padarytos žalos pasekmes.

Todėl po 2018 m. JT Žmogaus teisių komiteto išvadų žmonių pavardės, organizacijų ar įmonių pavadinimai neturėjo likti viešuose VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose kaip tariamų grėsmių ženklai, jeigu jų įvardijimas buvo susijęs su saviraiškos laisve, žurnalistine, visuomenine ar žmogaus teisių veikla, o ne su aiškiai pagrįsta neteisėta veikla.

Tokie įrašai turėjo būti peržiūrėti, pašalinti iš viešai prieinamo „grėsmių nacionaliniam saugumui“ konteksto, pataisyti ir oficialiai paaiškinti.

VSD į tai atsižvelgė tik iš dalies ir nenuosekliai.

Po minėtų JT Žmogaus teisių komiteto išvadų kurį laiką vėlesniuose viešuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose vyravo bendresnės formuluotės apie „asmenis“, „aktyvistus“, „subjektus“, „kanalus“, „politines jėgas“ ar „prorusiškų pažiūrų veikėjus“. Tačiau 2026 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime vėl atsirado konkrečios pavardės – Giedrius Grabauskas ir Edikas Jagelavičius.

Vadinasi, problema nebuvo išspręsta nei praeities, nei ateities požiūriu: senos pavardės ir pavadinimai nebuvo pašalinti iš ankstesnių dokumentų, o konkrečių asmenų vardijimo praktika vėl sugrįžo.

Kitaip tariant, VSD išgirdo JT pastabą tik tiek, kiek reikėjo pakeisti dalies būsimų dokumentų formą, bet ne tiek, kiek reikėjo praeityje padarytai žalai ištaisyti ir pačiai praktikai galutinai nutraukti.

Ankstesnės ataskaitos nebuvo deramai sutvarkytos. Iš jų viešai prieinamo turinio minėtos pavardės ir pavadinimai nebuvo pašalinti, įrašai nebuvo aiškiai pataisyti, o visuomenei nebuvo oficialiai paaiškinta, kad asmenys, organizacijos ar įmonės negali būti laikomi nacionalinio saugumo grėsmėmis vien dėl saviraiškos, žurnalistikos, visuomeninės ar žmogaus teisių veiklos.

Taip senoji problema nebuvo užbaigta, o 2026 m. ji vėl atsinaujino.

Tačiau būtent čia ir yra esminė problema.

Jeigu senas dokumentas lieka viešas, žmogaus pavardė ar subjekto pavadinimas ir toliau lieka šalia žodžių „grėsmė nacionaliniam saugumui“. Tokiu atveju valstybė faktiškai ir toliau palaiko tą patį signalą visuomenei: kritinė nuomonė, žurnalistika ar visuomeninė veikla gali būti traktuojama kaip saugumo problema.

Be to, kyla ir paprastas loginis klausimas. Jeigu ekspertai.eu ar kiti VSD ataskaitose minėti subjektai iš tikrųjų buvo grėsmė nacionaliniam saugumui, kodėl ši grėsmė per tiek metų nebuvo teisėtai pašalinta, užkardyta ar įrodyta teisme? Jeigu valstybė nesiėmė tokių priemonių, bet kartu paliko pavardes ir pavadinimus viešame „grėsmių“ kontekste, tai panašu ne į realios grėsmės neutralizavimą, o į ilgalaikį reputacinį ženklinimą.

Akivaizdu: švelniai tariant, taip nesielgia padori teisinė valstybė.

Valstybė negali tarptautinėje arenoje deklaruoti pagarbos žmogaus teisėms, o savo viduje palikti žmones ir organizacijas viešuose saugumo dokumentuose kaip tariamas grėsmes be aiškių kriterijų, procedūrų, pagrindimo ir atsakomybės.

VSD pakeitė kai kurių vėlesnių dokumentų formą, bet nepašalino senos žalos ir galiausiai vėl grįžo prie konkrečių pavardžių įrašymo į „grėsmių nacionaliniam saugumui“ kontekstą. Todėl kalbėti apie visišką JT Žmogaus teisių komiteto išvadų įgyvendinimą nėra jokio pagrindo. Kol pavardės ir pavadinimai lieka senuose dokumentuose, o naujuose dokumentuose vėl atsiranda konkrečių žmonių pavardės, tol žala ne tik tęsiasi – ji atnaujinama.

P. S.

Į VSD ekspertai.eu šiuo klausimu kreipėsi dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį, prašydami kuo skubiau įgyvendinti JT Žmogaus teisių komiteto Baigiamąsias išvadas Lietuvai Nr. CCPR/C/LTU/CO/4 ir atlyginti padarytą žalą. Tačiau VSD pasitenkino tik įprastu Lietuvos institucijoms bereikšmiu bendro pobūdžio atsakymu, o minėtų išvadų iki šiol neįgyvendino visa apimtimi. Dalies ateities dokumentų forma buvo pakeista, bet ankstesnėse ataskaitose paliktos pavardės ir pavadinimai taip ir liko viešame „grėsmių nacionaliniam saugumui“ kontekste, maža to, 2026 m. vertinime konkrečios pavardės vėl atsirado. Tai reiškia, kad žala nebuvo pašalinta – ji buvo palikta veikti senuose valstybės dokumentuose ir atnaujinta naujuose. Dėl to reputacinė žala, viešas etikečių klijavimas ir asmenų bei organizacijų siejimas su tariamomis nacionalinio saugumo grėsmėmis faktiškai tęsiasi iki šiol.

Tęsinys apie tai, plačiau ir kur kas daugiau – tiesioginėje 2026 05 18 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.

Susiję:

Prisidengiant kova su „dezinformacija“, politikai siekia įteisinti teisę spręsti, kas yra tiesa