2022 metų birželį vykęs „Baltic Pride“ 2022 festivalis sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus. Birželio 4 dieną Vilniuje vykusios eitynės „Už lygybę ir taiką“ ir koncertas „Išdidūs miestai“ sutraukė iki 20 000 vilniečių ir miesto svečių. Kas lėmė „Baltic Pride“ 2022 sėkmę paklausėme festivalio organizatorių ir partnerių.
Unikali Vilniaus ir Oslo partnerystė „Baltic Pride“ 2022 kontekste
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad „Baltic Pride“ tapo sėkmės pavyzdžiu visoms Baltijos šalims: „Šis festivalis turėtų įkvėpti mūsų bendruomenę ir visuomenę siekti mums visiems svarbių pokyčių LGBT žmogaus teisių srityje. Tikiu, kad „Baltic Pride“ ateityje turi potencialo išaugti iki didžiausio LGBT renginio mūsų regione“.
„Žaviuosi tuo, kad šiais metais užmezgėme unikalią partnerystę su Vilniaus ir Oslo miestų savivaldybėmis bei Lietuvos Įvairovės Chartija, kuri vienija dešimtis lygybei ir įvairovei neabejingų Lietuvos organizacijų ir įmonių. Tai rodo, kad „Baltic Pride“ yra vis labiau pripažįstamas mūsų visuomenėje. Tai, apie ką aš svajojau, tapo realybe. „Baltic Pride“ buvo unikali eisena Gedimino prospektu, nusiuntusi visai Lietuvai svarbią žinią, kad mes esame, mes girdimi, ir mums reikia tokių pačių teisių, kaip ir visiems mūsų šalyje“, – sako LGL vadovas.
Vilniaus miesto savivaldybės Mero patarėjų grupės vadovė Ieva Dirmaitė |
Vilniaus miesto savivaldybės Mero patarėjų grupės vadovė Ieva Dirmaitė pabrėžia, kad Vilniaus įvairovė, atvirumas ir drąsa yra ypatingai svarbūs varikliai miesto augimui ir sėkmei: „Šių metų „Baltic Pride“ festivalis buvo ne tik akivaizdi meilės pergalė prieš neapykantą, eitynės už lygias galimybes ir taiką, o kartu ir didžiulis bei reikšmingas žingsnis miesto istorijoje būtent žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimo srityje.“
„Kaip viena iš šio projekto vedlių iš miesto pusės, labai noriu, kad šia kryptimi ir toliau būtų tęsiami pokyčiai. Tokie renginiai ne tik kuria šventišką, džiaugsmo pilną atmosferą mieste, bet leidžia patirti ir tą praktinę pridėtinę vertę Vilniui ir vilniečiams žiūrint iš miestų diplomatijos prizmės – šiuo atveju, šis festivalis yra ir puikus aktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Oslo – miestų partnerių – pavyzdys, kurį, tikiuosi, vystysime ir ateityje“, – tikina Ieva Dirmaitė.
Oslo miesto merė Marianne Borgen |
Oslo miesto merė Marianne Borgen sako, kad „Baltic Pride“ 2022 festivalis buvo ypatingai svarbus visai Europai šiuo sudėtingu laikotarpiu.
„Didžiuojuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti „Baltic Pride“ 2022 Vilniuje, atstovauti Oslo miestui ir pasidalinti mūsų gerąja patirtimi LGBT teisių ir įtraukties srityje. Oslas ir Vilnius yra giminingi miestai ir bendradarbiavo daugelyje sričių. Puiku, kad šį kartą bendradarbiavome ir lygių galimybių bei žmogaus teisių srityje. Europą puola tamsios jėgos, kurios nepripažįsta teisių, už kurias kovoja LGBT piliečiai. Turime ir toliau siekti tolerancijos bei priėmimo ir niekada neleisti vyrauti ekstremistinei ideologijai. „Baltic Pride“ 2022 buvo tarsi šviesos švyturys šiuo sudėtingu Europai laikotarpiu. Eitynės „Už lygybę ir taiką“ ir rekordinis dalyvių skaičius buvo graži šventė, parodžiusi Baltijos šalių pažangą pripažįstant LGBT bendruomenės teises.“
Festivalio idėją palaikė vis daugiau pramogų pasaulio ir verslo atstovų
LGL vadovas Vladimiras Simonko |
LGL vadovo teigimu, festivalio sėkmę parodė ir didžiulis koncertas „Išdidūs miestai“, organizuotas kartu su svarbiausius šalies muzikos apdovanojimus „M.A.M.A“ organizuojančia asociacija prie Baltojo tilto: „Koncertas tapo bendrystės ir solidarumo su nuo karo kenčiančia Ukrainos LGBT bendruomene išraiška. Pirmą kartą vykęs tokio lygio koncertas leido atlikėjams išreikšti savo poziciją žmogaus teisių klausimais ir nelikti nuošalyje“.
„Šiais metais siekėme, kad „Baltic Pride“ būtų dar draugiškesnis, patrauklesnis ir masiškesnis. Manau, kad mums pavyko šį tikslą pasiekti. Už tai noriu padėkoti mūsų partneriams, rėmėjams, bendruomenei. Vertinu kiekvieno jų paramą „Baltic Pride“. Vertinu šiltus jų žodžius ir tikėjimą mūsų komanda“, – sako LGL vadovas.
Lietuvos Įvairovės Chartijos valdybos narė ir „Swedbank“ Karjeros centro vadovė Simona Lėverienė atskleidžia, kodėl „Swedbank“ svarbu remti „Baltic Pride“.
Lietuvos Įvairovės Chartijos valdybos narė ir „Swedbank“ Karjeros centro vadovė Simona Lėverienė |
„Swedbank“ savo veikloje vadovaujasi lygybės, įvairovės ir pagarbos žmogaus teisėms principais. Todėl remiame ne vieną iniciatyvą, kuri atkreipia dėmesį į žmogaus teisių klausimus, tarp jų ir „Baltic Pride“. Palaikymas ir pagarba vienas kitam tiek mūsų klientams, tiek ir darbuotojams yra svarbu. Tik atvira, visų teises pripažįstanti, matanti ir skirtybes gerbianti organizacija kuria savo kolegų, partnerių ir klientų pasitikėjimą. Tai neatsiejama „Swedbank“ kasdienės veiklos dalis“, – pabrėžia Simona Lėverienė.
„Moody’s“ įvairovės, lygybės ir įtraukties vadovas DK Bartley |
„Moody’s“ įvairovės, lygybės ir įtraukties vadovas DK Bartley tikina, kad kompanijai ypatingai svarbu remti LGBTI teises visame pasaulyje, įskaitant „Baltic Pride“ festivalį Lietuvoje: „Siekiame, kad mūsų darbuotojai priimtų skirtumus ir suvoktų, kad jie daro mūsų kompaniją stipresnę“.
„Norime būti tikri, kad LGBTI darbuotojas žinotų, kad mes palaikome LGBTI teises. „Moody’s“ vykdo įvairovės, lygybės ir įtraukties mokymus. Visi mūsų darbuotojai, pradedant nuo mūsų generalinio direktoriaus, dalyvavo šiuose mokymuose. Svarbu, kad mokymuose būtų kalbama apie tai, kaip mes elgiamės kaip įmonė, kaip bendraujame, kaip vieni su kitais bendraujame. Tai kitoks mąstymo būdas, kuris, mūsų nuomone, buvo itin veiksmingas apmokant mūsų darbuotojus, kaip dirbti su žmonėmis, kurie neatrodo kaip jie, nekalba kaip jie ir turi skirtingą patirtį“, – sako DK Bartley.
„Baltic Pride“ sėkmė skatina imtis ambicingų planų
Festivalio organizatoriai sako, kad „Baltic Pride“ sėkmė paskatino svarstyti imtis dar ambicingesnių planų, užmegzti daugiau prasmingų partnerysčių: „Kadangi „Baltic Pride“ buvo sėkmingas projektas, jis įkvėpė mane ir mano komandą pagalvoti apie tai, kad jau atėjo laikas pasiruošti kitam žingsniui: laimėti teisę Vilniuje surengti „EuroPride“.
Neabejoju, kad mūsų paraiška, pateikta kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitais partneriais, galėtų būti sėkminga ir mes turime nemažai šansų įgyti šią garbingą teisę pakviesti Europos LGBT bendruomenę į Vilnių. Tai dar kartą patvirtintų, kad Vilnius gali būti pavyzdžiu kitoms Europos sostinėms, kaip miestas, kuris yra atviras ir saugus kiekvienam“, – planus atskleidžia LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Projektą „Baltic Pride 2022“ komunikacijos kampanija“ finansuoja Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė. |
Straipsnis parengtas įgyvendinant Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės finansuojamą projektą „Baltic Pride 2022“ komunikacijos kampanija“.
Šaltinis: lgl.lt