„Bloomberg“: finansų krizė JAV buvo valdoma, todėl gali pasikartoti (video)

„Bloomberg“ atskleidė, kad centrinis JAV bankas, vadinamas Federaline rezervų sistema (FRS), kai jam dvi kadencijas (2006–2014 m.) vadovavo Benas Shalomas Bernanke (gim. 1953 m.), išmokėjo didžiausią pasaulyje žinomą – 7,7 trln. dolerių – subsidiją. Tokiu būdu paaiškėjo, kad 2008 m. finansų krizė JAV buvo sukelta tyčia ir valdoma, todėl gali pasikartoti.

Šią paslaptį netgi nuo „Bloomberg“ FRS pavyko nuslėpti daugiau nei dvejus metus. Iš pradžių galvota, kad slapta subsidija siekia 13 mlrd. dolerių, vėliau paaiškėjo, kad suma yra kur kas didesnė.

Tik dabar tampa akivaizdu, kad, 2008 m. kilus finansų krizei, FRS paslapčia didžiausioms korporacijoms išdavė didžiulius trilijonus dolerių siekiančius kreditus, ir beveik be procentų.

Gavę kreditus, bankai užsiimdavo lobizmu prieš vyriausybės taisykles, kurios būtų apsunkinusios FRS darbą. Tokiu būdu iki „Bloomberg“ žurnalistų tyrimo net Kongresas nežinojo, ką slepia paslaptingieji lobistai ir finansų krizė.

Remdamiesi Informacijos laisvės įstatymu, „Bloomberg“ žurnalistai gavo 29 000 puslapių 2007–2009 m. FRS dokumentų, taip pat informacijos apie daugiau kaip 21 000 transakcijų.

Nors FRS darbuotojai tvirtino, kad beveik visos paskolos buvo grąžintos, ši informacija atskleidė, kad viskas atsitiko priešingai: dėl slapto finansavimo didžiausieji bankai tapo dar didesni.

Paslaptis išaiškėjo po to, kai „Bloomberg News“ savininkė „Bloomberg L.P.“ 2011 m. kovą laimėjo bylą prieš FRS. Tuomet JAV Aukščiausiasis Teismas įpareigojo FRS atskleisti iki tol nežinomus dalykus, susijusius su finansų krize.

Paaiškėjo, kad, 2009 m. kovo duomenimis, FRS išparceliavo ne mažiau kaip 7,77 trln. dolerių.

FRS pinigus skolina per vadinamąjį nuolaidų langelį nuo pat jos įkūrimo metų – 1913-ųjų. Kai 2007 m. rugpjūtį JAV ėmė blėsti pasitikėjimas bankais, FRS sukūrė įvairių būdų, kaip paremti finansų sistemą grynaisiais pinigais arba lengvai parduodamais vertybiniais popieriais. 2008 m. pabaigoje JAV centrinis bankas jau turėjo įkūręs arba išplėtęs 11 skolinimo įstaigų, aprūpinusių bankus, vertybinių popierių biržas, korporacijas, kurios negalėdavo gauti trumpalaikių paskolų iš įprastų šaltinių.

Šeši didžiausi JAV bankai – „J.P. Morgan & Co.“, „Bank of America Corporation“, „Citigroup Inc.“, „Wells Fargo & Company“, „The Goldman Sachs Group, Inc.“ ir „Morgan Stanley“ – finansų krizės metu iš FRS pasiskolino net 460 mln. dolerių. Jų aktyvai išaugo nuo 6,8 trln. 2006 m. iki 9,5 trln. dolerių 2011 m.

Bankai nieko nekomentavo.

Pasak demokratų senatoriaus iš Delavero valstijos 2009–2010 m. Edwardo E. Kaufmano, jei „įstatymų leidėjai tai būtų žinoję, visi įstatymai būtų buvę pakeisti“.

Dabar, E. E. Kaufmano teigimu, „mes esame visiškai, totaliai, 100 procentų nepasiruošę kitai finansų krizei“.