„Chevron“ lobistams atiduotas už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomos visuomeninės televizijos eteris

Energetikos milžinei „Chevron“ pranešus apie pasitraukimą iš Lietuvos, visos pagrindinės masinio informavimo priemonės pavaizdavo šį įvykį kaip „Gazprom“ inspiruotą nacionalinę tragediją, o pastangas reglamentuoti skalūnų dujų verslą beveik prilygino valstybės išdavystei.

Visuomeninis transliuotojas ta proga savo televizijos žiūrovams parodė vieną nuotaikingiausių šio sezono propagandinių laidų, kurią vedė didelę patirtį „Lietuvos ryto“ koncerne sukaupęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Anot kai kurių estetų, ši laida atvertė naują puslapį Lietuvos televizijos istorijoje, nes greta seniai išbandytų ir, neslėpkime, jau spėjusių įkyrėti propagandinių metodų šalies gyventojams buvo pirmą kartą pademonstruota ir viena drąsi formos naujovė.

Dauguma laidos dalyvių, įskaitant ir jos vedėją, sėdėdami prie stalo studijoje, įvairiais aspektais plėtojo mintį, kad „Chevron“ pasitraukimas yra didžiulė nelaimė, ištikusi šalį todėl, kad buvo keičiami teisės aktai, susiję su skalūnų dujų verslu.

Anot R. Valatkos, ypatingo tragizmo šiai istorijai suteikė tai, kad išvarytasis „Chevron“ siekė padėti Lietuvai visiškai nesavanaudiškai, nesitikėdamas beveik jokio pelno, galima sakyti – iš altruizmo:

Kitai pozicijai – kad „Chevron“ nėra labdaringa organizacija, jos pasitraukimas nėra tragedija, o nurodomos pasitraukimo priežastys nebūtinai yra tikrosios – atstovavo vienintelis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Šią savo nuomonę jis reiškė kiek netradiciniu būdu – iš pastalės, kur jam buvo įrengtas specialus ekranas:

Toks oponento įkišimas į pastalę yra neabejotinai perspektyvi įtaigos priemonė, kuri svariai papildys LRT propagandos metodų arsenalą: nuo šiol propagandistai atrodys teisūs ne tik todėl, kad jų daug, o oponentas vienas, bet ir todėl, kad jie virš stalo, o jis – po stalu.

A. Salamakinui tūnant pastalėje, likę laidos dalyviai beveik netrukdomi prastūminėjo pagrindinę mintį: įstatymais reglamentuoti skalūnų dujų verslą yra mažų mažiausiai kenkėjiška, o galbūt ir – nebijokime to žodžio – nusikalstama veikla.

Seimo narys aiškina, kad reikėjo sutvarkyti teisinę bazę, bet ji tvarkoma ir pertvarkoma jau beveik 24 metus! Ir staiga, vykstant vienam konkursui, paaiškėja, kad reikia naujos įstatymų bazės. Bet kas pabėgtų iš konkurso sužinojęs, kad 25 įstatymai keičiami, – baisėjosi R. Valatka.

Iš pokalbio studijoje žiūrovas galėjo pasidaryti išvadą, kad skalūnų verslo apskritai nedera varžyti kokiais nors įstatymais.

Tai drąsi mintis, nes esame įpratę manyti, kad pagrindinė valstybės misija – užtikrinti tam tikras bendrabūvio taisykles, tarp jų ir taisykles verslui, antraip tas verslas, kurio esminis instinktas yra pelno siekis, paliks po savęs dykumą.

Čia pastebėkime vieną įdomų sutapimą: šią vasarą Lenkijos valdžia buvo priversta atsisakyti dalies skalūnų verslui taikomų apribojimų.

Procesas stebėtinai priminė šantažą.

„Chevron“ gali pasitraukti iš Lenkijos, jei iki 2013 m. pabaigos šalis neatsisakys vienos iš įstatymų nuostatų, – birželio 6 d. skelbė spauda, cituodama Europos Parlamento nario Bogusławo Soniko žodžius. „Chevron“ neįtikusi nuostata reglamentavo, kad, norint gilinti gręžinį ir tęsti hidraulinį skaldymą didesniame nei 1 kilometro gylyje, tam reikia gauti leidimą.

Buvo primenama, kad iš Lenkijos jau pasitraukė kitos skalūnų dujų kompanijos: 2012 m. birželį – didžiausia pasaulyje naftos bendrovė „Exxon Mobil“, pranešusi, kad atlikus žvalgybą aptikti per maži dujų ištekliai, kurių neapsimoka išgauti; šių metų gegužę – kanadiečių „Talisman“, paskelbusi, kad skalūnų dujų gavyba Europoje nėra jos prioritetas; šių metų gegužę apie pasitraukimą paskelbė ir JAV korporacija „Marathon Oil“, nurodžiusi tą pačią priežastį, kaip ir „Exxon Mobil“: Lenkijoje aptiktas per mažas skalūnų dujų kiekis.

Grasinimai, kad pasitrauks ir „Chevron“, davė vaisių: jau birželio 11 d. žiniasklaida pranešė, kad tokios perspektyvos išsigandusi Lenkijos vyriausybė garantavo, jog dar tą pačią savaitę „Chevron“ bus duotas leidimas gilinti gręžinius.

Liepos 9 d. pranešta, kad „Chevron“ ketina tęsti skalūnų dujų žvalgymą Lenkijoje, tačiau pageidauja „daugiau konsultacijų“ su vyriausybe prieš jai priimant šį verslą reglamentuojančius teisės aktus. Anot verslo lobistų, kuriuos citavo žiniasklaida, dabartinė, jau pataisyta, įstatymų versija yra gerokai palankesnė už ankstesnes, tačiau tokių pataisymų neužtenka, kad kompanijos būtų suinteresuotos investuoti Lenkijoje.

Kad verslininkai norėtų jei ne panaikinti, tai bent perrašyti jų verslą ribojančius įstatymus ir spaudžia ir taip į kampą užspeistą Lenkijos vyriausybę, yra visiškai natūralu.

Keisčiau tai, kad „Chevron“ lobistams atiduotas už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomos Lietuvos visuomeninės televizijos eteris.