„Cipro–Merkel paktas“ ir jo pasekmės Europai

BBC kalbinami ekonomistai tiesiai šviesiai sako, kad Graikijos, vadinasi, ir visų Europos Sąjungos šalių skolos dabar sparčiai augs, o per naktį (kodėl tokie svarbūs sprendimai daromi naktį, kai padorūs politikai ir diplomatai turėtų išsimiegoti prieš rytinius posėdžius?) suregztas dokumentas, tvarkysiantis Graikijos ateitį, skamba gana įtartinai.

Ne mažiau keistai skamba ir „Planas B“, kurio, su atsidūsėjimu liepos 13-osios ryte pranešė Angela Merkel, imtis nereikėjo.

Pažvelkime, kas juose rašoma. Tiksliau, pacituosime tik tas ištraukas, kurios atrodo, švelniai tariant, keistokos.

Euro susirinkimo (Euro Summit) pareiškimas, Briuselis, 2015 m. liepos 12 d. (dėmesio, data vakarykštė, o apie dokumento įsigaliojimą pareikšta tik 13 d. ryte)

SN 4070/15

„Graikija prašys tolesnės Tarptautinio valiutos fondo palaikymo (monitoringo ir finansavimo) nuo 2016 m. kovo.“

„Nauja paskola bus 50 mlrd. eurų, iš kurių 25 mlrd. eurų bus skirta bankų rekapitalizacijai. (...) Graikijoje bus įkurtas fondas, kurį valdys graikai, prižiūrimi Europos institucijų.“

„Euro susirinkimas atkreipia dėmesį, kad iš viso programai prireiks 82–86 mlrd. mlrd. eurų.“

Planas B

Jame daug įdomių dalykų (įdomiausi skliaustuose), o bene įdomiausias – ketvirto puslapio pabaigoje: „[Jei jokio susitarimo nepavyktų pasiekti, Graikijai turėtų būti pasiūlyta išeiti iš euro zonos (...).]