Gegužės 8 d. prasidėjusiuose tarptautiniuose mokymuose „Geležinis vilkas 2023-I“, per 3500 karių su 600 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei vienuolikos kitų NATO valstybių treniruojasi planuoti ir atlikti puolimo, gynybos ir kitas operacijas.
Dvi savaites truksiančių pratybų metu išbandomas bei tobulinamas ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos sektoriumi.
Gegužės 16 d. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys stebėjo Karo medicinos tarnybos karių pratybas, vykusias laikinai įrengtoje lauko ligoninėje Pravieniškių II kaime (Kaišiadorių r. sav.) bei, pagal scenarijų, sužeistųjų transportavimą sraigtasparniu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikas.
„Net ir NATO reikalavimai sveikatos sektoriui nustato, kad šio sektoriaus įstaigų parengtis ir prasideda nuo kritinių resursų funkcijoms vykdyti užtikrinimo. <...> Planuojama skirti didesnį dėmesį reikalavimų užtikrinimui jose, kad kuo daugiau gydymo įstaigų galėtų įsitraukti į bendrus mokymus su Lietuvos kariuomene“, - pasakė A. Dulkys.
Treniruojantis modeliuota situacija, kai skyriaus kontratakos metu sužeidžiami kariai.
„Lietuvos kariai treniruojasi kiekvieną dieną“, - informavo V. Rupšys.
Visų pratybų „Geležinis vilkas 2023-I“ metu Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenės Vaidoto pėstininkų batalionas treniruojasi „pajėgos prieš pajėgas“ metodu.
Susiję:
Santaros klinikų gydytojai užsimiršo – pavargo būti Ukraina