„Kosmoso+“ kūrėjai – apie didįjį sprogimą teatro salėje

Kovo 21, 22 ir 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vyks ilgai rengta premjera – spektaklis visai šeimai apie visatos stebuklus „Kosmosas+“. Į šią kosminę kelionę drauge su gausia įvairių sričių specialistų komanda iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos kviečia garsi danų režisierė, kūrybinės organizacijos „Hotel Pro Forma“ įkūrėja Kirsten Dehlholm.

Išmoningai derindami originalias vaizdo projekcijas, šviesos efektus, gyvai atliekamą elektroninę muziką, mokslinius faktus, planetų ir galaktikų nuotraukas ir vaikų piešinius, kūrėjai žada įspūdingą, fantaziją budinantį ir įtraukiantį reginį. Belaukdami premjeros jie pasakoja apie „Kosmoso+“ išskirtinumą, kūrybinius užkulisius ir meninius sumanymus.

Kirsten Dehlholm: „Man „Kosmosas+“ reiškia išėjimą į visišką nežinią ir didžiausią mano kūrybinėje karjeroje iššūkį atskleisti begalinę temą pasitelkiant daugybę skirtingų elementų: tekstą, muziką, šviesą, vaizdus.“ Režisierė prisipažino, kad pradėjusi galvoti apie spektaklio vaizdo projekcijas suprato, jog turi sukurti savo vaizdinę kalbą, o ne tiesiog surinkti vaizdelius iš interneto. Darbas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, anot jos, yra fantastinė patirtis. „Mano manymu, tai labai gražus ir drąsus teatras. Drąsus todėl, kad sutiko imtis tokios temos, kad davė mums laisvę, žmones, davė Didžiąją salę. Dėl to esu labai laiminga. Danijoje tai nebūtų įvykę, nebūčiau gavusi tokių galimybių kaip čia. Kai Audronis (LNDT meno vadovas Audronis Liuga – red. past.) pasiūlė tokį spektaklį kurti Didžiojoje salėje, labai apsidžiaugiau, nes dažniausiai kur vaikai ir eksperimentai, ten mažoji scena. Tad tik dar labiau pasiryžau pastatyti šį spektaklį“, – pasakojo „Kosmoso+“ režisierė K. Dehlholm.

LNDT meno vadovas A. Liuga pripažino sulaukęs klausimų, ar šiam teatrui reikia tokio spektaklio: „Nuo pat pradžių buvau įsitikinęs, kad Lietuvos nacionaliniame dramos teatre reikia šio darbo. Jis kelia nemažai iššūkių ir aktoriams, ir žiūrovams, tačiau šiandien Lietuvos teatrui kaip niekad reikia iššūkių, kurie supurtytų jo pamatus. Manau, kad būtent Lietuvos nacionalinis dramos teatras turėtų tai daryti kartu su garsių Europos menininkų ir stipriausių Lietuvos teatro kūrėjų pagalba.“

Vaizdai – viena iš svarbiausių spektaklio kalbų. Vienas iš vaizdo projekcijų autorių Magnusas Pindas Bjerre sako, kad pirmiausia savo darbais jis norėjo parodyti visatos grožį, bet kartu ir jos tuštumą, žiaurumą. „Tačiau nenorėjau, kad tai būtų kaip BBC laida, todėl visus vaizdus, pasitelkę elementariausias medžiagas, kūrėme patys. Prie vaizdo projekcijų dirbome nuo pat spektaklio kūrimo pradžios, tai gana reta teatre“, – pasakojo vizualiųjų menų kūrėjas iš Danijos.

„Kosmoso+“ koncepciją, scenografiją ir kostiumų raštus kūrusi Anne Mette Fisker Langkjer pridūrė, kad prie šio spektaklio prisidėjo daugybė įvairių žmonių: „Mano tėtis yra astronomas, Magnuso mama ir sesuo – matematikės, ir visi jie prisidėjo prie spektaklio kūrimo, visi skirtingais aspektais. „Hotel Pro Forma“, kurioje dirbu, visi darbai dažniausiai prasideda nuo koncepcijos. Taip buvo ir su „Kosmosu+“, tačiau kūrybos eigoje pradinė pozicija gali smarkiai pasikeisti. Tuo labiau kad kosmosas – tokia plati sąvoka.“

Vaizdus „Kosmose+“ darniai papildo elektroninėje scenoje gyvai atliekama muzika. Jos kūrėjams Ernestui Kaušylui (BrokenChord) ir Mišai Skalskiui (96WRLD) šis darbas – pirmasis teatre. Hagoje elektroninę muziką studijuojantys ir savo remiksus kuriantys vaikinai, sužinoję apie šį spektaklį, nusiuntė savo kūrybos pavyzdžius ir buvo pakviesti kurti muziką „Kosmosui+“.

„Dirbti prie šio spektaklio labai patiko, mus labai sudomino ir tai, kad režisierė Kirsten Dehlholm yra dirbusi su labai garsiais atlikėjais“, – kalbėjo E. Kaušylas.

Muzikos autoriai sako, kad ši muzika skiriasi nuo įprastinės jų kūrybos, be to, dirbdami jie turėjo derinti garsus prie aktorių, prie vizualizacijos. K. Dehlholm, anot jų, nuo pat pradžių turėjo aiškią viziją, kaip viskas turi atrodyti, o jie pamatė ją tik pradėję repetuoti LNDT Didžiojoje salėje. „Tada buvo tas vau“, – prisipažįsta E. Kaušylas.

Pagrindinį Astronomo vaidmenį kuriantis Vytautas Rumšas kalbėjo apie aktorių ir teksto svarbą: „Šitas pastatymas yra tikrai neeilinis. Mažasis spektaklio veikėjas Tomas7 sako: „Jei paimčiau gabalėlį savo rankos ir pažvelgčiau į jį pro mikroskopą, pamatyčiau atomus ir molekules, kurie susidarė žvaigždėje prieš daug daug metų. Mano dešinės plaštakos atomai yra kilę iš vienos žvaigždės, o kairės plaštakos atomai – iš kitos.“ Tai būtent štai šie žodžiai verčia nueiti nuo kasdienės sriubos ir pasinerti į kosmoso sriubą. Jaunuoliai turėtų dažniau pakelti galvą į dangų, kai jis giedras. Juk virš mūsų galvų tokia begalybė... Ir mes žinome tiek nedaug. Dalyvauti šiame spektaklyje ir kalbėti jo tekstais – tai, žinoma, visai kas kita negu vaidinti Čechovą, Molière'ą, Shakespeare'ą. Bet ne paprasčiau. Neseniai suvokiau, kad šis spektaklis yra kietas riešutėlis. Besigilinant į tekstą kiekvienam iškyla tokie klausimai: o kas tu esi, kokia tavo paskirtis? Žodžiu, aktorius šiame spektaklyje turi išgauti tokią energetiką, kuri žmoguje paliestų tuos klausimus, priverstų susimąstyti apie tą begalybę virš mūsų galvų.“

Tarsi patvirtindamas V. Rumšo žodžius, jaunasis aktorius Jurgis Benys, atliekantis Tomo7 vaidmenį, sakė, kad vaidindamas šiame spektaklyje jis itin daug sužinojo apie kosmosą. „Iki tol nieko nežinojau apie kosmosą, teko labai daug išmokti. Tai man visai nauja sritis. Nuliūdau tik dėl vieno – mano mėgstamiausia planeta yra Neptūnas, bet jos „Kosmose+“ nėra. Yra Jupiteris, Venera, bet ne Neptūnas. Bet iš tikro, aš niekad nemaniau, kad pasieksiu tokį lygį, kad vaidinsiu teatre, kad mane žiūrės daug žmonių ir pažins kaip aktorių“, – prisipažino vienuolikametis.

Spektaklio apie visatos stebuklus premjera Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje – jau kovo 21, 22, 23 dienomis. Daugiau informacijos – www.teatras.lt