Metų teisininku išrinktas Dainius Žalimas

Teisingumo ministerijoje buvo apdovanotas Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius Dainius Žalimas, kurį Teisingumo ministerijos darbuotojai išrinko geriausiu metų teisininku.

„Šis garbingas apdovanojimas skiriamas už teisines iniciatyvas ir indėlį vystant teisės sistemą. Būtent Konstitucinis Teismas vertina visų priimtų įstatymų atitikimą Pagrindiniam šalies įstatymui, kartu būdamas ir teisinės valstybės bei demokratijos garantas“, - sveikindamas prof. D. Žalimą sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

„Šis apdovanojimas ne man asmeniškai, o visiems Konstitucinio Teismo devyniems teisėjams bei teismo kolektyvui. Galiu pasidžiaugti, kad kreipimųsi į teismą pastaruoju metu labai sumažėjo. Šiuo metu nagrinėjimo laukia tik 24 prašymai – tokio mažo skaičiaus neišnagrinėtų prašymų niekada nebuvo“, - sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.



Primename, kad metų teisininku išrinktas žmogus, kuris spalio 25 d. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ į Nemiros Pumprickaitės užduotą klausimą: „Gerai, tai tada pakalbėkime apie dar vieną išsakytą mintį tuo metu, kai vyko referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Prieš pat to referendumo įvykimą buvo toks netiesioginis KT paaiškinimas, kad tas referendumas prieštarautų Konstitucijai. Kaip tada su tautos, kaip suvereno, galia – KT lyg ir užkerta tam kelią savo tokiu išankstiniu paaiškinimu?“, - klausė žurnalistė.

Metų teisininkas į į klausimą atsakė taip: „Konstitucinis teismas iš tiesų niekam kelio neužkerta, bet Konstitucija yra vertybių sistema. Tam tikros vertybės yra tokios, kurių atšaukti negali net ir pati tauta. Tai iš tiesų yra tam tikros amžinosios nuostatos, kurios įtvirtintos, pavyzdžiui, 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte, aš turiu galvoje nepriklausomybę ir demokratiją, kurios net referendumu negali būti panaikintos. Ir yra kitos nuostatos, kurių negalima apeiti, keičiant tokias Konstitucijos nuostatas, kurias galima keisti lengvesne tvarka. Tai, ką jūs minėjote, pavyzdžiui, dėl žemės, jeigu dabar žiūrėtume atgal, vertintume, tai yra narystės ES aktas. Pagal jį Lietuvos respublika yra visateisė ES narė, turi vykdyti absoliučiai visus įsipareigojimus, iš jų ir laisvo asmenų, kapitalo judėjimo srityje, kas suponuoja ir tai, kad ir kiti ES piliečiai turi teisę tokiomis pačiomis sąlygomis, pabrėžiu – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai, čia įgyti žemės. Tai toks referendumas, kuris užkirstų tam kelią, prieštarautų ne tik narystės įsipareigojimams, prieštarautų ir tai pagrindinei, principinei nuostatai, įtvirtintai akte dėl narystės ES, kad Lietuva yra visateisė ES narė. Tai KT viso labo pasakė, kad, kalbant apie Konstitucijos pakeitimus, negali būti daromi tokių nuostatų pakeitimai, kurie prieštarautų kitoms nuostatoms, prieštarautų toms nuostatoms, kurios keičiamos tik referendumu“, - teigė Dainius Žalimas.