Nikolo Makiavelis: brangus Vladimirai, sveikinu. Jūs perskaitėte mano knygą

Realios politikos tėvas Nikolo Makiavelis išsiuntė iš nebūties žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, reaguodamas į jo invaziją į Krymą. Elitinio mediumo ir dieviškojo įkvėpimo dėka pavyko gauti šį tekstą.

Gerbiamas pone Prezidente,

Per pastaruosius 500 metų, aš įdėmiai sekiau mūsų planetos galingųjų politiką. Būdamas Richelieu, Palmerston ir Kissingerio gerbėjas, sveikinu jus. Jūs esate vienas iš mano geriausių mokinių, nes jums pavyko pergudrauti Baracką Obamą, Angelą Merkel ir tą prancūzą su olando pavarde. Savo Antruoju Krymo karu, jus pranokote Josifą Staliną ir Nikitą Chruščiovą. Stalinas dar buvo gana drovus žmogus, nes jis nesistengė peržengti sienų, kurias buvo užėmusi jo kariuomenė per Antrąjį pasaulinį karą. Chruščiovas buvo tiesiog pamišęs nuotykių ieškotojas, kuris vos nesukėlė Trečiojo pasaulinio karo per Kubos krizę.

Bet jūs, ponas prezidente, pasirodėte esąs apskaičiuojantis ir negailestingas – būtent toks, kokiu jus mokiau būti savo „Valdove”. Jūs, rusai, įstengėte sutelkti visas mano mintis glaustoje ir išraiškingoje frazėje: „Kto kovo“ (Kas ką). Ir jūs grakščiai įkūnijote mano pagrindinę mintį. Aš niekada nereikalavau kraštutinio smurto, bet visada pripažinau „jėgos ekonomiką”, tai yra, galimybę pasiekti daug su mažomis sąnaudomis. Krymo užkariavimas tapo tokios apgalvotos jėgos politikos šedevru.

Jūs padarėte viską teisingai. Jūs pasinaudojote galimybe, kai tik ji atsirado. Pirmiausia, naudojantis sovietų terminologija, apskaičiavote „jėgų santykį” ir padarėte išvadą, kad toks žingsnis bus jums naudingas. Kas su jumis kovos? Naujos Ukrainos valdžios institucijos, kurios nepajėgia užbaigti chaoso savo šalyje? Silpna Ukrainos kariuomenė? Europos Sąjunga, kuri net negali atakuoti Libijos be JAV oro pajėgų pagalbos? Baracko Obamos Amerika?

Europos Sąjunga anksčiau kovojo su jumis dėl Ukrainos, bet dabar tai nėra jos prioritetas. Jūsų šalis suinteresuota tuo labiau: praeityje, Ukraina buvo rusų žemių centras, dabar dauguma Krymo gyventojų - etniniai rusai ir Krymas kaip visuma yra strateginis perlas, kuri lengvabūdiškai Chruščiovas padovanojo Ukraina prieš 60 metų.

Todėl, turite taip pat psichologinį pranašumą, kuris kyla iš jūsų ryšių su Ukraina. Kažkada Chruščiovas nerūpestingai ignoravo interesų pusiausvyrą Karibų jūroje. Priešingu atveju, jis nebūtų 1962 m. siuntęs savo raketas į Kubą, nutolusioje 150 km. nuo JAV krantų. Be to, 60 % etninių Krymo gyventojų yra rusai, tai taip pat prideda teisėtumo jūsų veiksmams. Ar Vakarai neskelbia „atsakingos apsaugos” koncepcijos? Ar jie nekovojo dėl Kosovo gyventojų?

Jūs tapote tikru Makiavelio principų pasekėju, jei kalbame apie jėgos ekonomiką. Ji skelbia: tik tiek, kiek reikia, o ne daugiau ir kuo mažiau rizikos. Todėl jūs neužėmėte visos rytinės Ukrainos, kas tikrai galėjo supykdyti Vakarus ir sukelti ilgą bei brangų konfliktą. Jūs tiesiog nuraškėte prinokusį vaisių, - Krymą, ir gavote iš to geros naudai.

Kijevui, tai bus labai pamokanti pamoka. Kas ateitų į valdžią ten, turės niūnuoti „demokratijos” ir „stojimo į ES” temą tyliai. Ir tai, mano brangusis mokiny, yra jūsų didžiausias pasiekimas. Jums nereikia bijoti, kad Maidane išplitęs demokratijos virusas, persikels į jūsų šalį. Net jei taip atsitiktų, tai jis ten nepasiliks ilgam.

Ir ši tautų konfrontacija leis jums gerokai pakelti savo autoritetą tarp savo piliečių. Minimaliai investuodamas galite pasiekti tai, ko nebeturi B. Obama ir ką europiečiai prarado seniai: negailestingo valdovo, pasirengusio panaudoti jėgą, reputaciją.

Kodėl „jėgos ekonomika” atneša didesnių dividentų nei mano Florencijos eroje? Mes gyvename padalintame pasaulyje. Azijoje ir Afrikoje, kaip visada tvyro chaosas. Pavadinkime tai „Damasko-Pchenjano diržu”. Tuo tarpu „Berlyno – Berklio dirže” jėga kaip politikos priemonė beveik išnyko.

Atsižvelgiant į liūdnas Vakarų veiksmų Afganistane ir Irake pasekmes, net vadinamoji „paskutinė supervalstybė” – Jungtinės Amerikos Valstijos – dabar nenori imtis kraštutinių priemonių. Ir tai suteikia jums puikią galimybę. Kai priešininko ištvermė mažėja, net minimalios investicijos duoda gerų rezultatų – jums pavyko tai įrodyti Kryme. Kai Amerikos jėgos nyksta, galite, beveik be jokios rizikos, judėti į priekį, – tai ir įrodėte Sirijos krizės metu.

Vakaruose, kanclerė A. Merkel paniekinamai pavadino jus žmogumi, kuris „gyvena kitame pasaulyje”. Taip, jūs tikrai gyvenate XIX amžiuje – pasaulyje, kur žaidime gali būti tik vienas nugalėtojas, kur priešininko pralaimėjimas – yra jūsų pergalė, kur galia, tai kuomet principas „kto kovo“ yra viršesnis už abipusę naudą. Vakarai gyvena XXI – ajame amžiuje, kuriame gerovė turi viršenybę prieš karą, o įstatymas yra aukščiau valstybinių interesų.

Štai kodėl jūs taip vikriai laimėjote Kryme. Yra tik viena problema, pone Prezidente. Tikroji tautos didybė kyla iš atsakomybės. Jūs ką tik patvirtinote istorinį rusišką paprotį: jūs vėl pasirinkote tapti didžiu užkariautoju ir autsaideriu. Tačiau tai yra savęs izoliavimas, o ne didybė. Sėkmės jums, Vladimirai.

Pagarbiai,
Nikolo Makiavelis

Teksto autorius Josefas Joffe yra Die Zeit (Vokietija) redaktorius.

Parengta pagal The Wallstreet Journal