„Nord Stream II“ – ne vien komercinis projektas, įsitikinę europarlamentarai

Spalio 7 d. Strasbūre vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje aptarti kai kurių ES energetikos bendrovių bei „Gazprom“ planai didinti „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje pajėgumą. Dauguma kalbėjusių europarlamentarų pažymėjo, kad šie planai prieštarauja ES energetikos politikai bei pažeidžia Vidurio ir Rytų Europos valstybių interesus. Jie ragino Europos Komisiją iš naujo įvertinti šį projektą.

Rugsėjį „Gazprom“ ir kai kurios ES energetikos bendrovės pranešė pasirašiusios sutartį dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, pajėgumo padvigubinimo. Komentuodamas šį pareiškimą ES klimato ir energetikos komisaras Migelis Arijasas Kanjetė (Miguel Arias Cañete) pažymėjo, kad tai komercinis projektas, todėl privačios šalys turi teisę nuspręsti dėl jo plėtros, tačiau jis turės atitikti ES energetikos, aplinkosaugos, konkurencijos ir viešųjų pirkimų taisykles.

Dauguma diskusijoje kalbėjusių EP narių ragino naująjį projektą vertinti ne vien iš komercinės, bet ir iš strateginės bei saugumo pusės. Jie ragino išnagrinėti jo poveikį ES energetinio saugumo strategijai ir kuriamai energetikos sąjungai. Pažymėję, kad svarbu užtikrinti energijos tiekimo diversifikavimą, saugumą ir nepriklausomybę, EP nariai abejojo, kad „Nord Stream II“ projektas leis tai pasiekti.

Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės

Socialistų ir demokratų frakcijos narys Zigmantas Balčytis pažymėjo, kad „ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas yra vienas iš pagrindinių kuriamos energetikos sąjungos tikslų, todėl toks ilgalaikis Europos energetikos kompanijų susitarimas su „Gazprom“ akivaizdžiai prieštarauja ES energetikos politikai“. Jo nuomone, „susitarimu nesąžiningai apeinamos Centrinės ir Rytų Europos valstybės narės“, kurių pastangos savo lėšomis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę gali nueiti vėjais.

Petras Auštrevičius (Liberalai ir demokratai) priminė, kad dar liepos mėn. kartu su grupe europarlamentarų prašė Europos Komisijos įvertinti planus didinti „Nord Stream“ dujotiekio pajėgumą. Jį šokiravo Komisijos vertinimas, kuriame teigiama, kad tai visų pirma yra komercinis sprendimas. „Taigi viskas toliau juda įprasta vaga, nieko naujo“, – kalbėjo P. Auštrevičius, kartu prašydamas Komisiją pavirtinti, ar ji ir toliau šį projektą laiko tik komerciniu, neįžvelgia prieštaravimo ES energetikos strategijai ir ES energetinės nepriklausomybės didinimui.

Žaliųjų frakcijos narys Bronis Ropė taip pat teigė, kad „Nord Stream“ pajėgumų didinimas nėra vien tik komercinis sumanymas. „Šis projektas neatitinka ES energetikos diversifikavimo tikslų, nesukuria naujo šaltinio ar maršruto ir neatitinka ES prioritetų dėl energijos efektyvumo, energetinės nepriklausomybės užtikrinimo. Nėra būtinybės statyti dar vieno infrastruktūros objekto Baltijos jūros regione, ypač kai dujų suvartojimas nuolat mažėja“, – teigė europarlamentaras.

Šaltinis: europarl.europa.eu