Valstybinis portalas lrt.lt publikacijoje „Situacija Rusijoje Lietuvai padarė savo juodą darbą“ paskelbė, kad jei ne sunki ekonominė padėtis Rusijoje, Lietuvos ekonomika pernai būtų ūgtelėjusi net 4,2 proc., o ne 1,6 proc.
Būtent taip suskaičiavo „Nordea“ banko ekonomistai.
Pasak banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, valstybei džiaugtis spartesniu bendro vidaus produkto (BVP) augimu neleido ne Rusijos įvestos sankcijos maisto produktams, o prie rekordinių žemumų prispausta pasaulinė naftos kaina.
Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje Ž. Mauricas pabrėžė, kad visos Baltijos šalys susidūrė su kritusios naftos kainos iššūkiu, kuris kaip reikiant kirto recesijoje užstrigusiai Rusijai, o ši savo ruožtu nebuvo tokia dosni Baltijos šalių eksportuotojams.
„Rusijos įvestos sankcijos turėjo įtakos eksportui, bet dar svarbesnę reikšmę turėjo naftos kainų kritimas, kuris sumažino Rusijos importą. Eksportas iš Lietuvos į Rusiją pernai sumažėjo 38 proc., tačiau didžioji dalis šio kritimo – ne maisto produktai“, – pasakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žvelgdamas į ateitį „Nordea“ banko specialistas informavo, kad nemato galimybių, kad šiais metais Lietuvos eksportas į Rusiją galėtų augti.
„Tačiau geroji žinia ta, kad eksportas į Rusiją jau gana stipriai krito, Rusijos dalis visame eksporte sumažėjo, todėl ji tampa mažiau svarbi eksportuotojams“, – atskleidė ekonomistas.
Vis dėlto, Ž. Maurico nuomone, Lietuva turi ieškoti naujų variklių ekonomikos augimui skatinti ir atsitiesti nuo Rusijos praradimų.
Susiję:
Būtina įsidėmėti: Rusijos sankcijos Lietuvos ekonomikai didelės įtakos neturės, nuo tų sankcijų kentės pirmiausia pati Rusija
